Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo rinkimų sąraše „valstiečių“ ir „žaliųjų“ turi nedaug. Užtat trečdalis jos sąrašo narių yra profesionalūs melagiai ir apsimetėliai  – vienmandatėse apygardose jie dažnai „išsikelia patys“, bet yra ir sąraše, turbūt –„dėl visa ko“. 

Prieš antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuva mėgina atsikvošėti nuo eilinės „gelbėtojų“ atakos. LVŽS pirmame ture gavo19 mandatų: vienu mažiau nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir šešiais daugiau nei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tačiau, skirtingai nuo kitų politinių jėgų, nemažai LVŽS kandidatų skelbiasi esą nepartiniai.

Buvau, stovėjau, esu

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įregistravusi nemažai kandidatų, iškėlusių savo kandidatūrą ir turėjusių surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. rinkėjų parašų, kad galėtų kandidatuoti. Vieni jų, kaip buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, į sąrašą nelindo. Kiti, pavyzdžiui, Seimo nariai Remigijus Ačas, Povilas Urbšys, Valerijus Simulik, įsigijo „sąrašinius“ draudimo polisus.

Šitaip apgaudinėdami rinkėjus ponai nemano darą ką nors bloga. Tarkime, Nevėžio apygardos antrojo turo kandidatas Bronislovas Matelis pateikė tokį savo būsenos komentarą (kalba, išskyrus gramatines klaidas, netaisyta):

„Sveiki, politikas buvau iki 1995 metų, kuomet kaip Sąjūdžio remtas kandidatas dirbau Panevėžio miesto taryboje, vadovavau Teisėtvarkos komitetui. Buvau politikas ir 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metu, kuomet nuo sausio 11 iki 14 buvau Parlamente su metaliniu strypeliu ir dujiniu revolveriu. Tačiau niekada nebuvau jokios partijos narys ir dabar nepriklausau. Dar praėjusių metų pabaigoje nusprendžiau: jeigu grįšiu į politiką, tai tik kaip savarankiškas ir save iškėlęs kandidatas. Nedariau kliūčių partijoms, jeigu jos norėtų remti. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis pasiūlė mane remti, nes jie neturėjo labai stipraus kandidato Nevėžio apygardoje. Sutikau, tačiau rinkimų kampanijos metu naudojau tik savo asmenines lėšas. Plakatai, vienas didelis stendas, reklama internete – už viską mokėjau asmeniniais pinigais. Iš viso išleidau apie du tūkstančius eurų <...> Antrajame ture tikriausiai jau bus spausdinamas kažkoks partijos vadovų kvietimas balsuoti už mane, ir tai logiška. Savo dabartinę būseną galiu apibūdinti taip – dreifuoju nuo žurnalisto, leidėjo iki politikos. Jei pavyks, leidybą perduosiu kitiems žmonėms. Kad nebūtų net teorinės galimybės mane įtarti, esu išėjęs atostogų... “

LVŽS remiamo nepartinio žurnalisto-leidėjo-politiko oponentė, TS-LKD atstovaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė oponento statusą komentuoja lakoniškiau. „Aš asmeniškai nebijau deklaruoti savo priklausomybės konkrečiai politinei jėgai. Turbūt pristatant save kaip nepriklausomą kandidatę, bet kartu kandidatuojant ir su politine partija, šiek tiek yra žaidžiama rinkėjų emocijomis“, – sakė ji „Valstiečių laikraščiui“.

Kūjo ir pjautuvo sąjunga

Naujojoje Vilnioje į antrąjį turą pakliuvo Algirdas Paleckis. Tas pats, kuris gyvena nežinia iš ko, kuriam „savi šaudė į savus“ ir t.t. Kad ir kas būtų Monika Navickienė (TS-LKD narė), šioje apygardoje ji yra visų Lietuvai lojalių jėgų simbolis kovoje prieš atvirai prorusišką ir tiesiog kvailą projektą.

Kaune, Petrašiūnų apygardoje, ūkininkui, buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui oponuoja ekonomistas Gediminas Vasiliauskas, iškeltas tos pačios LVŽS. Žinomas tik tuo, kad kelerius metus pramurksojo Kauno miesto savivaldybėje, dirba AB „Inžinierius“ ir, redakcijos žiniomis, labai veržėsi į Liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašą.

K.Starkevičiaus gal kas nors ir gali nemėgti, ypač skandaluose paskendusi Darbo partija (DP) su jos deleguota žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, tačiau šiaip ar taip jis yra ūkininkų sferose žinomas ūkininkas ir specialistas, oficialus Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigtos Stasio Lozoraičio premijos mecenatas, įvairių humanitarinių iniciatyvų autorius. Vis dėlto nuo bemaž iš niekur išdygusio LVŽS kandidato jį prieš antrąjį turą skiria vos keli procentai balsų.

15min. nuotr.

Lietuvoje apie K.Starkevičių galima sužinoti beveik viską, o apie G.Vasiliauską nežinia net ko paklausti. Belieka skaityti oficialius dosjė, iš kurių gali sužinoti, kad šis kandidatas yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos narys. Pats G.Vasiliauskas save apibūdina „kukliai“ – lygindamasis su Vilniaus įkūrėju. „Esu diplomatiškas, tai įpareigoja ir vardas. Istorijos puslapiuose minima, kad kunigaikštis Gediminas buvo diplomatijos pradininkas Lietuvoje. Visada mėgstu kompromisinius sprendimus“, – rašo jis „Vieningo Kauno“ reklaminėje rubrikoje.

Iš esmės dauguma profesionalais įvardijamų LVŽS kandidatų yra tiesiog žmonės iš niekur, tačiau jie kaip lygūs su lygiais kaunasi su politikos sunkiasvoriais. Pavyzdžiui, Alytaus apygardoje menkai žinomas režisierius Robertas Šraknickas meta iššūkį seniai čia renkamam socialdemokratui Juliui Sabatauskui, girininkas Kęstutis Bacvinka Garliavoje kimba į atlapus konservatoriui, buvusiam socialinių reikalų ministrui Donatui Jankauskui ir pan.

Dar sunkiau apsispręsti, už ką balsuoti, Kėdainių rinkėjams: už žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę su visais „auksiniais miltais“, skandaluose paskendusia Nacionaline žemės tarnyba, sugriautu pieno sektoriumi ar už akušerį-ginekologą Darių Kaminską, kuris savo kandidatūrą yra iškėlęs pats, bet dėl visa ko yra ir LVŽS sąraše. Užuojauta Kėdainių rinkėjams.

Parazitų perteklius

Politikos procesą stebintys ekspertai sako, kad egzistuoja dvi LVŽS ir pseudonepartinių populiarumo priežastys. Pirmas aiškinimas gali pasirodyti banalus – neva, žlungat DP, Kremlius susirado naują kanalą. Kitas atrodo kiek įdomiau. Manoma, kad Lietuvoje „baltosioms apykaklėms“ jau per ankšta, todėl į valdžią braunamasi būtent per tokias organizacijas ir struktūras.

Nors daugelis politologų aiškina, kad šie rinkimai išgrynina ideologijas ir partijas, yra ir kitų nuomonių. Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis mano, kad ideologiniai skirtumai kaip tik dingsta. Pasak jo, būtent tuo paaiškintina tokių darinių kaip LKVŽS sėkmė. „Jeigu vertintume pagal anglų, olandų, švedų demokratijos standartus, turėtume pripažinti, kad pas mus daug kas yra nelogiška ir nepaaiškinama. Tačiau jei pripažintume, kad mūsų valstybei būdingi kvazifeodaliniai papročiai ir visa politika yra paremta būtent jais, viskas atsistotų į savo vietas. Įvairios partijos įvairiose teritorijose turi įvairių įtakos sferų – žiniasklaida, verslo įmonės – ir pasitelkdamos tą įtaką susirenka balsų, kurie yra visiškai eklektiški, nes neparemti jokiais klasiniais-ideologiniais dalykais“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Anot G. Kiaulakio, į tokias organizacijas kaip LVŽS braunasi savęs kitur realizuoti nesugebančios personos. „Ekonomistų, policininkų, teisininkų, pedagogų ir kitų „baltųjų apykaklių“ šiuo metu Lietuvoje yra per daug, o suvirintojais, santechnikais, mūrininkais ir kitais kvalifikuotais darbininkais būti jie nenori ir nesugeba. Todėl braunasi į visokias veltėdžių vietas ir tampa „konsultantais“, „projektų vadovais“, na, ir politikais“, –  aiškino politikos apžvalgininkas.

15min. nuotr.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas mano panašiai. „Lietuvoje arba patenki į labai stambų verslą, arba nuolat rizikuoji. Smulkusis ir vidutinis verslas yra rizikingas, todėl ir braunamasi į valdžią. Mat valdžia, kaip sakė Maxas Weberis, bankrutuoja paskutinė“, – sakė pašnekovas.

Pasak A.Kulakausko, partijų nepopuliarumas yra savaip komiškas reiškinys, nes rinkimuose vis tiek dominuoja tie, kurie įsiterpia į vieną ar kitą sąrašą. „Partijos nepopuliarios, bet nepartiniai nelaimi. Tiesiog yra, iš dalies ir žiniasklaidos, suformuotas įvaizdis, kad partijos yra blogis, nors be jų jokios demokratijos nebuvo, nėra ir nebus. Nėra sąžiningos rinkimų kampanijų finansavimo sistemos, nes nepriklausomas kandidatas, kitaip nei partija, net neturi realių galimybių finansuoti savo kampaniją legaliai ir samdytis pagalbininkų. Todėl ir sudaromi fiktyvūs sandoriai tarp neva nepartinių kandidatų ir neva partijų, kurios iš tiesų yra tik laikinas susibūrimas pralįsti į valdžią,“ – aiškino ekspertas.