Panevėžio rajono žemdirbių laukai, esantys Panevėžio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų teritorijoje, – tarsi medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų ganykla. Ūkininkaujantieji teigė, kad žala už laukinių gyvūnų padarytus nuostolius jiems atlyginta tik iš dalies, todėl jie nenusiteikę tylėti.

Pakeitė apskaičiavimo metodiką

Panevėžio rajono ūkininkai pasakojo, kad jiems nuo pat ūkininkavimo pradžios kasmet gyvūnų daromą pasėliams žalą apskaičiuodavo komisija. Vėliau patirtus nuostolius už medžiojamuosius gyvūnus atlygindavo Panevėžio miškų urėdija, o už stumbrus – Aplinkos ministerija. Tačiau prieš trejus metus medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika buvo pakeista į europietišką taisyklę – de minimis („nereikšminga“) pagalba iš valstybės biudžeto. Pagal šią taisyklę žemdirbių patirti nuostoliai buvo prilyginti minimaliai valstybės paramai ir ūkininkai per trejus metus negalėjo gauti didesnės nei 7 500 eurų valstybės paramos.

Pasak ūkininkų, apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų žala už 2013 m. keliems žemės ūkio veiklos subjektams buvo didesnė nei maksimalus leistinas de minimis pagalbos dydis. Ėriškių žemės ūkio bendrovei buvo apskaičiuota žalos už 2 528 eurus, ūkininkui Sauliui Račkauskui – 11 750 eurų, Antanui Zopeliui – 13 465 eurai. Pašnekovai sakė, kad Panevėžio miškų urėdija suvedė į valstybės pagalbos registrą duomenis ne tik už 2013 m., bet ir už ankstesniais metais atlygintos žalos sumas. Todėl Ėriškių žemės ūkio bendrovė už 2013 m. padarytą žalą pasėliams negavo nė cento. Ne visa apskaičiuota žala buvo sumokėta S.Račkauskui, Rimui Kaščioniui, A.Zopeliui, Indrei Zopelytei, Vytautui Petrėnui ir Aukštadvario žemės ūkio bendrovei.

„Kadangi metodika pakeista 2013 m. spalio 1 d., manome, kad apskaičiuotos žalos suvedimas už ankstesnius dvejus metus į suteiktos pagalbos registrą yra neteisėtas. Žala, padaryta ankstesnius dvejus metus, neturėjo būti suvesta ir visai neturi būti taikoma de minimis nuostata“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkai.

Laukinė fauna karaliauja

Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sakė, kad ūkininkų iškelta problema iki šiol nagrinėjama. „Mūsų krašto ūkininkai kenčia nuo žvėrių, kurie įžūliai šeimininkauja jų laukuose, gausos. Kartą naktį teko aplankyti Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir A.Zopelio laukus. Įjungę automobilių šviesas, pastebėjome, kad visame lauke žiba laukinių žvėrių akys“, – sakė V.Jakubonis. Pasak jo, minėtų ūkininkų ir bendrovių prašymu Panevėžio savivaldybės meras 2014 m. raštu kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dėl žvėrių daromos žalos atlyginimo, žvėrių populiacijos reguliavimo, stumbrų iškėlimo ir de minimis taisyklės netaikymo. Aplinkos ministerija, reaguodama į savivaldybės raštą, pradėjo aiškintis su Konkurencijos taryba ir Žemės ūkio ministerija, ar teisingai taikoma de minimis taisyklė. „Žemdirbiai susipažino su Konkurencijos tarybos atsakymu, kuriame teigiama, kad nustatyti kriterijai negali būti taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, nes priemonė nėra selektyvi, ūkininkų konkurencinė padėtis, palyginti su kitais ūkininkais, ne gerėja, o priešingai – blogėja“, – sakė V.Jakubonis. Patys ūkininkai teigė, kad apskaičiuojant žalą nebuvo įvertintos šernų išknistos duobės, dėl kurių nuimant derlių laužoma technika. „Žvėrių pažeistuose plotuose suveši piktžolės, o užaugęs pasėlis nevienodai bręsta. Be to, sugaištame daug laiko, su komisija nustatydami nuostolius“, – piktinosi ūkininkai.

Ieškoma pagalbos

Atsižvelgdamas į žemdirbių prašymus, Panevėžio savivaldybės meras šiais metais inicijavo susitikimą su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais dėl priemonių medžiojamųjų gyvūnų pasėliams daromai žalai sumažinti. Buvo prašoma padėti išspręsti problemą, susidariusią miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose, taip pat klausimą dėl žvėrių daromos žalos atlyginimo, žvėrių populiacijos reguliavimo, stumbrų iškėlimo ir de minimis taisyklės netaikymo. Siūlyta atkreipti dėmesį į tai, kad profesionalios medžioklės plotuose neišnaudojamas elnių medžioklės limitas. Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė, kad dėl minėtų problemų sprendimo buvo išsiųstas raštas Vyriausybės atstovams. „Praėjusią savaitę gavome atsakymą iš Vyriausybės, kad aplinkos ir žemės ūkio ministerijoms pavesta nagrinėti šiuos ūkininkams svarbius klausimus. Tikimės artimiausiu metu gauti atsakymą dėl priimtų sprendimų“, – sakė V.Jakubonis. Jis pridūrė, kad pernai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos į savivaldybę kreipėsi 86 ūkininkai. Stumbrų padaryta žala pernai buvo tik 5 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė sakė, kad profesionalios medžioklės plotuose laukiniams gyvūnams sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos. „Matyt, jie ten papildomai šeriami, todėl jų ir yra daugiau. Todėl ten, kur yra daugiau žvėrių, reikėtų intensyviau medžioti, arba imtis priemonių, kad tų žvėrių nebūtų tiek daug, kaip kokioje nors fermoje. Jei gaunamos licencijos, kurios neišnaudojamos, tai – ne ministerijos, ne komisijos, o pačios urėdijos problema. Reikia daugiau pastangų vietoje, kad šios problemos būtų išspręstos. Aš sutinku, kad tai nėra paprasta padaryti. Tai – ne vienų metų darbas. Matyt, pastaraisiais metais šioje srityje nebuvo dirbama tinkamai, todėl ten ir yra tokia situacija“, – sakė J.Urbelionytė.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, iš Europos Sąjungos buvo gautas leidimas kompensuoti visą stumbrų padarytą žalą. „Todėl nuo šiol ūkininkams stumbrų padaryta žala bus atlyginta visiškai. Beje, konstatavome, kad šis konfliktas nesibaigs, kol stumbrai nebus iškelti į kitas vietas. Todėl turime parengę projektą, kurio tikslas – iškelti stumbrus į „Žvėrinčių“ Dzūkijos nacionaliniame parke“, – teigė L.Budrys.

Medžioja išsijuosę

VĮ Panevėžio miškų urėdijos urėdas Valdas Kaubrė sakė, kad urėdija reguliariai vykdo medžiokles, todėl laukinių žvėrių populiacija nedidėja. „Siekdami sumažinti žvėrių daromą žalą, urėdijos darbuotojai kasmet miškuose ir pamiškėse daugiau kaip 40 ha ploto užsėja pašarui skirtais augalais. Be to, nuolat reguliuojama žvėrių populiacija, intensyviai medžiojama prie ūkininkų pasėlių ir viliojimo vietose. Repelentais bei kitomis priemonėmis baidomi žvėrys, einantys į pasėlius“, – pasakojo urėdas.

V.Kaubrė sakė, kad iki dabar Panevėžio rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija urėdijai nėra pateikusi duomenų, kokią žalą už 2015 m. turėsime atlyginti ūkininkams. Kalbėdamas apie ūkininkams ir bendrovėms neatlygintą žalą už 2013 m., urėdas pabrėžė, kad šiuo metu vyksta teismo procesas, ir šio klausimo nekomentavo.

Nuotr. S.Račkauskas teigė, kad ūkininkai dėl laukinių žvėrių padarytos žalos netylės.