Teisininkai perspėja ūkininkus ir žemės ūkio bendroves: norėdami išvengti neužauginto derliaus apmokestinimo, jie turėtų saugoti pirminius apskaitos dokumentus, įrodančius, kiek grūdų iš tikrųjų buvo prikulta ir išvežta į sandėlius. Kitaip Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) nuo jų nudirs devynis kailius – priskaičiuos mokesčius nuo neužauginto derliaus.

Lygino su kaimynais

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Panevėžio rajone veikiančiai žemės ūkio bendrovei atstovavęs advokatas Deivis Valiulis, prieš beveik ketverius metus VMI, tikrindama vieną Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovę, konstatavo, kad kai kurių bendrovės grūdinių kultūrų derlingumas 2009–2010 m. buvo mažesnis nei VMI nustatytas vidutinis Panevėžio rajono derlingumas.

Jį VMI nustatė vadovaudamasi Statistikos departamento pateiktais duomenimis apie Panevėžio rajono ūkių vidutinį derlingumą ir greta žemės ūkio bendrovės veiklą vykdžiusio ūkininko derlingumo rodikliais. Įvertinusi surinktus duomenis, VMI nusprendė, kad žemės ūkio bendrovė neva nuslėpė dalį savo derliaus ir dalį savo pajamų. Todėl jai buvo apskaičiuota valstybei sumokėti per 161 tūkst. litų PVM mokesčio, per 74 tūkst. litų PVM delspinigių bei per 48 tūkst. litų baudos už nesumokėtą PVM. Bendrovė taip pat buvo įpareigota sumokėti per 23 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, per 9 tūkst. litų šio mokesčio delspinigių bei beveik 7 tūkst. litų baudą už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Iš viso bendrovė valstybei turėjo sumokėti apie 322 tūkst. litų (93 tūkst. eurų).

„Šiai žemės ūkio bendrovei tuo metu grėsė bankrotas: jos ūkininkavimas buvo suprastėjęs. Todėl ir derlingumas buvo prastas – nebuvo nei tinkamai prižiūrimi laukai, nei tręšiamos kultūros. Tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Tiesiog VMI paėmė derlingumo vidurkį, palygino su žemės ūkio bendrovės derlingumu, nes šis buvo kur kas mažesnis, ir nutarė, kad dalį derliaus bendrovė pardavė nelegaliai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė D.Valiulis, VMI apskaičiuotą mokesčių naštą bendrovei prilygindamas mokesčiui už neužaugintą derlių.

Aiškinosi ne vienus metus

D.Valiulio teigimu, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė inicijavo mokestinį ginčą dėl tokios Mokesčių inspekcijos taikomos metodikos. Mokestinis ginčas tęsėsi beveik trejus metus, kol Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad, apskaičiuodamas mokesčius nuo neužauginto derliaus, mokesčių administratorius neatsižvelgė į visas mokėtinų mokesčių dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir pasiūlė patikrinimų metu pasirinkti tokius informacijos šaltinius ir tokį jų kiekį, kad būtų galima kuo tiksliau atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė ir mokesčių administratorius galų gale sudarė abiem šalims priimtiną susitarimą dėl mokesčių sumų dydžio ir galiausiai užbaigė besitęsiantį mokestinį ginčą. „Mokestinių ginčų komisija iš esmės nepaneigė galimybės VMI analizuoti ūkių derlingumo rodiklius, vertinti, ar šie rodikliai yra pagrįsti, ir, pasirinkus tinkamus bei patikimus informacijos šaltinius, apskaičiuoti mokesčius nuo ūkininkų faktiškai neužauginto ir neparduoto derliaus“, – teigė D.Valiulis.

Kaltas žemdirbys?

VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad ginčų dėl nuimto bei realizuoto derliaus kiekio su žemės ūkio produkcijos augintojais nekiltų, jei mokesčių mokėtojai pildytų pirminius dokumentus. „Juose fiksuotų, kiek grūdinių kultūrų mokėtojas nukūlė žemės ūkio technika, kiek grūdų iš laukų pervežė į sandėlį transporto priemonėmis. Iš jų mokesčių administratorius galėtų nustatyti grūdinių kultūrų kiekio judėjimą tiek laukuose, tiek iš jų į sandėlį, t. y. būtų laikomasi apskaitos reikalavimų – į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, – sakė V.Vildžiūnaitė ir pabrėžė, kad mokesčių mokėtojas, netvarkydamas apskaitos taip, kad mokesčių administratorius galėtų gauti visapusišką informaciją apie mokėtojo turto pasikeitimus, prisiima riziką, jog mokesčių administratorius mokestinę prievolę suformuos pagal savo įvertinimą ir turimus duomenis.

Galima išvengti teismų

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Žinoma, kartais būna piktnaudžiavimo ir piktybinių mokesčių nemokėjimo atvejų. Tai – pavieniai atvejai. Tačiau žemdirbiai apmokestinami ir tokiais, atrodo, paprastais, atvejais, kai bendrovė ar ūkininkas parduoda savo produkciją, turi visas tvarkingas sąskaitas faktūras, bet realiai už parduotą produkciją pinigų negavo, nes pirkėjas kažkur dingo arba bankrutavo. Atsirėždama savo dalį, valstybė į tai nekreipia dėmesio. Atvejis Panevėžio rajone labai panašus: turi sumokėti visus VMI apskaičiuotus mokesčius, nesvarbu, ar tokias pajamas, kokias jie apskaičiavo, gavai ar ne.

Gal VMI taip elgtis įpareigoja reglamentai, tačiau, manyčiau, tokiais atvejais reikėtų įkurti ginčų komisiją, kuri narpliotų tokias situacijas, nesvarbu, ar prie Žemės ūkio, ar Finansų ministerijos. Svarbiausia, kad toje komisijoje būtų asmenų tiek iš Žemės ūkio ministerijos, tiek iš žemdirbių savivaldos. Tokios komisijos siūlymai būtų patariamieji, bet tada nesusipratimų tikrai būtų mažiau. Būtų galima išvengti teismų – nereikėtų bylinėtis, kišti pinigus, gaišti laiką, gadinti nervus.

Būtina saugoti dokumentus

Jeronimas Kraujelis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Mes visada žemės ūkio bendrovėms primename Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintą bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, pagal kurią įmonės veiklos dokumentai turi būti saugomi 10 metų. Tuos dokumentus, kurie susiję su mokesčiais, mes rekomenduojame atrinkti ir saugoti dar ilgiau. Mat tam tikros žemės ūkio įmonės veiklos rodiklius lemia ne rajono ar gretimo ūkio vidutiniai rodikliai. Įmonės veiklos rodiklių nustatymas, remiantis rajono ar gretimos įmonės statistiniais rodikliais, nebus objektyvus, neįvertinus tikrinamos įmonės specifikos. Mat žemės ūkio kultūrų derlingumas gali priklausyti ir nuo žemės našumo, trąšų kiekio, kitų rodiklių. Todėl mokesčių nustatymo pagrindas turėtų būti įmonės veiklos dokumentai. O mokesčių administratoriaus išvestiniai lyginamieji rodikliai gali būti naudojami ūkio veiklos efektyvumui įvertinti, bet ne mokesčiams apskaičiuoti.