Su Panevėžio krašto žemdirbiais ir savivaldos atstovais susitikę Seimo nariai ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai pristatė, kokie pokyčiai žemės ūkyje laukia šiemet, ir pažadėjo, kad gludins žemdirbių ir aplinkosaugininkų nesutarimus. Ūkininkai liejo skundus dėl negyvybingos kooperacijos, žemėtvarkininkų klaidų, daugybės perdėtų ribojimų, komercinės medžioklės plotuose besiganančių žvėrių daromos žalos.

Viltis mažiems ūkiams

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pranešė gerą žinią mažesniems ūkiams. Į juos ketinama orientuoti likusią Kaimo plėtros programos investicinę paramą valdoms modernizuoti. Planuojama paramą vienam projektui sumažinti iki 50 tūkst. eurų, o jeigu investuojama į technologinę įrangą – iki 100 tūkst. eurų. Šiai paramai gauti nebūtų reikalaujama sudėtingų verslo planų.

Jis pabrėžė, kad prioritetas nesikeistų – papildomi balai būtų teikiami gyvulininkystės, daržininkystės ir sodininkystės ūkiams. Daugiausia šansų gauti paramą planuojama suteikti tiems, kurie iki šiol nėra jos gavę. Paraiškas rinkti ketinama rudenį.

Kaip ir numatyta, šiemet didės europinės tiesioginės išmokos, o papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, susietos su gamyba, mažės. Užsimota sutramdyti vadinamuosius sofos ūkininkus. Tie, kurie deklaruos pievas ir ganyklas, tiesioginių išmokų gali tikėtis tik tokiu atveju, jeigu patys turės technikos arba ją samdys. Neturint technikos ir gyvulių, nebus galimybės gauti ir lengvatinio dyzelino.

Anot R.Krasuckio, taip pat bus bandoma suvaldyti gudručius, kurie baigiantis pasėlių deklaravimo terminui susirinkdavo ir deklaruodavo po visą Lietuvą išsibarsčiusius laisvus valstybinės žemės gabalėlius. „Kai kuriuose rajonuose tvarkos daugiau, bet kai kur žemėtvarkininkai žodžiu leisdavo naudotis valstybine žeme. Dabar to neužteks“, – teigė ŽŪM atstovas.

Prastos žinios ekologiniams ūkiams. „Nėra jokių galimybių plėsti ekologinius plotus. Jau dabar esamiems iki finansinio laikotarpio pabaigos pristigsime apie 40 mln. eurų. Problema ta, kad kai kas tik imituoja ekologinę gamybą. Pernai buvo patvirtintos išmokos už 209 tūkst. ha plotą, nors paraiškos pateiktos už 230 tūkst. hektarų“, – sakė R.Krasuckis.

Nauji iššūkiai

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas paragino ūkininkus nesnausti ir aktyviai dalyvauti Europos Komisijos paskelbtose viešose konsultacijose dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m.

„Pinigų bus mažiau, tad būtina susitarti, kad jie būtų kuo racionaliau panaudoti. Dabar rėmimo mechanizmas labai sudėtingas, žemdirbiai skandinami sudėtinguose reikalavimuose, taikomos sankcijos“, – sakė KRK pirmininkas ir pridūrė, kad derybininkams teks pakovoti ir dėl didesnių tiesioginių išmokų. Jos dabar nesiekia 75 proc. ES vidurkio.

Jis priminė, kad Baltijos ir Višegrado šalių žemdirbių savivaldos atstovai siūlo naują modelį, pagal kurį būtų remiamos žemdirbių pajamos. „Tai būtų panašu į amerikietišką pajamų draudimą. Dėl svyravimų rinkose ar kitokių aplinkybių produkcijos gamybai nukritus žemiau savikainos, žemdirbius pasiektų kompensacijos. Tačiau vargu ar tam pritars senosios ES šalys“, – aiškino A.Stančikas.

Seimo narys užsiminė, kad nieko gero žemdirbiams nežada politinėmis ir verslo interesų spekuliacijomis apaugę klimato kaitos iššūkiai. „Pramonė klimato taršos naštą bando permesti žemės ūkiui. 1986 metais pagal gyvulininkystės produkcijos gamybą vienam šalies gyventojui kone prilygome danams, o dabar šis sektorius stipriai sumenko. Kyla nerimas, kad Lietuvai nelieptų jį dar labiau sumažinti“, – kalbėjo Seimo KRK pirmininkas.

Veiklą stabdo draudimai

Avių augintojas Aurimas Bezaras klausė, kodėl medžiotojams ir ūkininkams keliami skirtingi reikalavimai: „Medžiotojai miško aikštelėje ramiai gali doroti elnią ar stirną, o ūkininkas negali savo ūkyje paskersti ėriuko ar paršiuko?“

Ekologinio ūkio savininkas Juozas Klioris teiravosi, kada valdžia pagaliau imsis priemonių, kad Lietuvos gyventojai galėtų valgyti ekologišką maistą. „Mokame išmokas ekologiniams ūkiams, kurie išaugintus javus išveža vokiečiams, danams, švedams. O mums priveža visokio šlamšto. Reikia kažką daryti“, – į parlamentarus kreipėsi dėl sveikos tautiečių mitybos susirūpinęs vyras.

Jam pritarė sodininkas Aleksas Speičys. „Kaip bus trumpinama maisto grandinė? Ar bus keičiamas Kooperacijos įstatymas, kad kooperacija būtų gyvybinga?“ – konkrečių atsakymų  prašė ūkininkas.

A.Stančikas sakė, kad Kooperacijos įstatymas gana gyvybingas, bet kooperuotis neskatina mokestinė politika. „Kooperatyvui turi būti tokios pačios mokesčių lengvatos, kaip ir žemdirbiams. Deja, to nėra. Dėl to reikia derėtis su Finansų ministerija“, – aiškino parlamentaras.

Komentuodamas maisto tiekimo grandinės niuansus, A.Stančikas pabrėžė, kad maži ūkiai nesiryžta imtis perdirbimo dėl per didelių reikalavimų. Dėl viešųjų pirkimų sąlygų jų produkcijai kelias užkirstas ir į vietos mokyklas, darželius. Tad tenka taikytis su trupiniais, kurie nubyra iš supirkėjų ir perdirbėjų. Anot Seimo KRK pirmininko, nesąžiningumas maisto grandinėje – ne tik Lietuvos problema. Ypač nesutramdomi yra prekybininkai, taikantys nesuvaldomo dydžio antkainius.