ES šalys bus įpareigotos registruoti visus prekiaujančiuosius naminiais gyvūnais. Tai apibrėžta ES gyvūnų sveikatos taisyklėse, kurioms pritarė Europos Parlamentas. Tvirtinama, kad taip siekiama stiprinti kovą su užkrečiamosiomis ligomis, labiau rūpintis gyvūnų sveikata ir gerove. Kai kas tokį rūpinimąsi vadina paradiniu, nes, intensyvinant žemės ūkio gamybą, gyvuliai iš tikrųjų išsunkiami lyg citrinos.

Kovos su ligomis

Naujosiose taisyklėse, kurios sujungia beveik 40 šiuo metu galiojančių teisės aktų, daugiau dėmesio skiriama gyvūnų sveikatos ir gerovės santykiui, gyvūnų ligų prevencijai ir atsakingam antibiotikų vartojimui. Tvirtinama, kad nauji įpareigojimai turėtų padėti veiksmingiau kovoti su užkrečiamosiomis ligomis, taip pat numatyti aiškesnę ūkininkų, prekybininkų ir veterinarų atsakomybę.

Kai nauji įpareigojimai pasieks ES valstybes nares, ūkininkai, prekybininkai ir gyvūnų savininkai privalės laikytis geros gyvulininkystės praktikos ir apdairiai naudoti vaistus, o veterinarai – informuoti apie gyvūnų sveikatos, gerovės ir žmonių sveikatos sąveiką, bakterijų atsparumą gydymui.

Skelbiama, kad naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti. Tiesa, ES valstybės dar turės penkerius metus pasiruošti jas taikyti.

Kokia gerovė be pašaro?

Vis didesnį ES institucijų rūpinimąsi gyvūnų sveikata ir gerove daugybė žemdirbių sutinka su ironija. Ne vienas jų viešose deklaracijoje įžvelgia nemažai paradoksų. Pastaruoju metu, kai daugybė gyvulių augintojų balansuoja ties išgyvenimo riba, šimtai jų traukiasi iš gamybos, bet kokie nauji įpareigojimai ir apskritai kalbos apie gyvūnų sveikatą ir gerovę kelia nemenką susierzinimą.

„Mes jau neišgalime šerti savo gyvulių visaverčiais pašarais, įsigyti vitaminų, papildų. Jau visas santaupas baigiame išleisti, kad išlaikytume pieno ūkį. Įdėjome daug investicijų, atidavėme daug jėgų, o dabar skaičiuojame nuostolius, nes pieno gamyba neatperka savikainos. Kaime greitai iš viso nebeliks karvių, kiaulių, o europarlamentarai svaičioja apie gyvūnų gerovę. Netrukus turėsime tik čipuotus šunis ir kates“, – piktinosi į „Valstiečių laikraščio“ redakciją paskambinusi pieno gamintoja iš Žemaitijos.

Nebus naujų prievolių?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai ramino, kad gyvūnų laikytojams neturėtų būti užkarta papildomų prievolių. „Dabar pagrindinį darbą atlieka Europos Komisija. Ji turi parengti įgyvendinamuosius ir deleguotuosius teisės aktus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė VMVT laikinoji Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.

VMVT atstovė priminė, kad Lietuvoje visi gyvūnų prekiautojai ir veisėjai yra registruojami. Privaloma tvarka Ūkinių gyvūnų registre yra registruojami ir ženklinami galvijai, avys, ožkos, kiaulės ir arkliai. Registruojami taip pat paukštynai, jei į rinką tiekiama mėsa ir kiaušiniai. Apskritai, jei siekiama išmokų, visi ūkiniai gyvūnai privalo būti registruoti. Nuo šių metų galioja prievolė registruoti ir sučipuoti visus šunis, kates ir net šeškus. Kas bus kiti, kai sučipuosime visus keturkojus?

Kas „pramušinėja“ naujoves?

Europos Parlamente diskutuojant dėl „gyvūnų teisės akto“, aktyvus buvo Bronis Ropė, kalbėjęs Žaliųjų frakcijos vardu. Parlamentaras iš Lietuvos piršo idėją, kad gyvūnus reikia saugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo streso ar skausmo, taip pat atnaujinti gyvūnų ligų klasifikavimo sistemą.

„Sprendimas, kad kiekvienas gyvūnas būtų įregistruotas, yra teisingas. Tokios tvarkos nereikia bijoti. Kitas dalykas, kaip nustatyta tvarka įgyvendinama. Suregistruoti – nereiškia rasti brangiausią būdą ir duoti kažkam uždirbti. Nesu prieš naminių augintinių čipavimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė B.Ropė.

Briuselyje sėdintis biurokratas, matyt, nežino, kad naminių augintinių ženklinimas mikroschemomis kainuoja 15 eurų. Jei koks „nepažangus“ pilietis tai ignoruos, jam gresia administracinė bauda – nuo 29 iki 116 eurų.

Eurobiurokratai nesupranta, kad, reikalaujant laikytis gyvūnų gerovės, būtina tam užtikrinti ekonomines sąlygas. Dabar, kai žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos katastrofiškai nukrito, iš supirkėjų gaunamos pajamos nepadengia ūkininkų gamybos išlaidų. Augintojai priversti taupyti ir mažinti išlaidas šėrimui, papildams, vitaminams ir kt. Suprantama, kad juos erzina neaišku kieno interesams atstovaujančių biurokratų kalbos apie gyvulių sveikatingumą, stresą ir visavertį šėrimą.

Taip pat reikia pripažinti, kad dažnai eurobiurokratai savo puolimo taikinius renkasi priklausomai nuo rinkos konjunktūros ir lobistų įtakos. Žalieji teigia, kad labiausiai fermose kankinami švelniakailiai žvėreliai (šinšilos, audinės ir kt.), o paukščiai žalojami dėl delikatesų (Prancūzijoje žąsys sąmoningai sargdinamos, kad padidėtų jų kepenys, iš kurių vėliau gaminamas gurmanų mėgstamas paštetas). Tačiau šiais atvejais europarlamentarai tyli.

Jie nesupranta, kad gyvūnų gerove susirūpinusios ES institucijos turėtų imtis gerokai aktyvesnės veiklos ir kitose srityse. Ūkininkų pajamos mažėja, o produktų kainos parduotuvėse – ne. Stambieji prekybos žaidėjai taip išmoko piktnaudžiauti laisvąja rinka, kad jokios priežiūros institucijos ir tarnybos jų nesuvaldo arba nenori suvaldyti. ES institucijos daug anksčiau turėjo padaryti taip, kad gamintojų pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.

Gyvuliai sunkiami lyg citrinos

ES noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, liepia parūpinti žaislų kiaulėms ir pan. Vis dėlto tai – tik viena rūpinimosi gyvūnų sveikata ir gerove pusė. O kaip iš tikrųjų jaučiasi gyvuliai, kai įvairiausiomis priemonėmis stengiamasi pasiekti kuo didesnį jų produktyvumą? Kaip tai atsiliepia jų sveikatai, kiek vaistų jiems sušeriama?

Dabar intensyviai auginami bekonai, viščiukai užauga dvigubai greičiau nei auginami natūraliomis sąlygomis. O itin produktyvios holšteinų veislės karvės „nuvaromos“ per kelias laktacijas ir išvežamos į skerdyklą. Amerikiečiai šiems galvijams dar duoda specialių papildų, kurie palaiko didelį produktyvumą skatinantį geną. Veterinarijos specialistai atvirai kalba, kad jau antros laktacijos holšteinų karvės kenčia dėl pažeistų kepenų.

Pasak Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos bendrosios praktikos veterinarijos gydytojo, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Lūžos, iš gyvulių norime išspausti daugiau, nei jie gali duoti, ir nenorime suprasti, kad tokios pastangos jau dabar atsigręžia prieš žmones.

Tvirtinama, kad 70 proc. naujų ligų, kuriomis per pastaruosius dešimtmečius pradėjo sirgti žmonės, yra gyvūninės kilmės. Tad parodomojo dėmesio gyvūnams, kurie sunkiami lyg citrinos, paradinio rūpinimosi jų gerove ir sveikata jau nebeužtenka.

Norint pasiekti aukštą gyvulių produktyvumą, nuolat gerinamos jų veislės, kuriami ir atitinkami pašarų priedai ir papildai. „Įvairiais priedais ir papildais intensyviai šerti gyvūnai yra silpni. Jų gyvybė ir sveikata yra palaikoma vakcinomis. Tai pirmiausia kerta per jų imuninę sistemą. Atitinkamai nukenčia ir jų genetika“, – pabrėžė A.Lūža.

Silpnos imuninės sistemos gyvuliai dažniau serga, tad dažniau naudojami vaistai, tarp jų – ir antibiotikai. Besaikio ir neatsakingo jų vartojimo padariniai – kur kas didesnė ir rimtesnė problema, nei apie ją viešai kalbama. Amerikoje, kur gyvulininkystės ūkiuose antibiotikų naudojimas smarkiai paplitęs, atliktas tyrimas parodė, kad ūkiuose naudojama apie 30 antibiotikų rūšių, kurios paskatino bakterijų atsparumą. Antibiotikams atsparios bakterijos, patekusios į žmogaus organizmą, sukelia infekcijas, kurias įveikti darosi vis sunkiau, o kartais – neįmanoma.

„Pavyzdžiui, nustatyta, kad E. coli bakterija žemėje gyvena apie 4 mln. metų. Ji yra tiek prisitaikiusi ir mokanti mutuoti, kad jos praktiškai niekas neužmuša. Ji bet kokį antibiotiką panaudoja kaip maistą, sutrikdo organizmo imuninę sistemą. O kai imunitetas sutrikdomas, kimba ligos, atsiranda naujų. Aišku, iš dalies naujų ligų atsiranda dėl natūralios gamtos, aplinkos, visos planetos kaitos. Bet mes tūkstančiais kartų esame paspartinę visą kaitą, tad mūsų fiziologija, ypač žinduolių, nespėja prisitaikyti“, – konstatavo veterinarijos gydytojas.