Biržų miesto ir rajono privačių namų savininkai ieško racionalaus patogumo: šildymas malkomis keičiamas į dujomis, granulėmis bei elektra varomas šilumos siurblių sistemas. Tendencija akivaizdi, o ją dar labiau sustiprino Biržų mieste suplanuota dujotiekio sistemos plėtra.

Alternatyva - granulės

Kol dujų pasiekiamumas buvo labai ribotas, o kaina didelė, Biržuose malkomis kūrenamas krosnis pirmiausia pradėjo keisti granulėmis kūrenami katilai. Pradžia buvo labai lėta, nes patys katilai ir visas sistemos įrengimas brangiai kainavo. Ko gero, nesutapimas, kad proveržis įvyko tuomet, kai į malkomis kūrenamas krosnis buvo pradėti montuoti granulių degikliai. 1200 eurų ir daugiau (priklausomai nuo degiklio) siekianti investicija biržiečiams pasirodė esanti verta taip trokštamo patogumo.

Besikeičianti tendencija, be abejo, pasijautė granulių gamyba Biržuose užsiimančiai įmonei „Jonolitas".

„Granulių paklausa Biržuose dabar yra didelė. Jei prieš penkmetį buvo vos keli klientai, tai jų skaičius per tuos kelerius metus augo geometrine progresija. Šildytis granulėmis skatina patogumas. Akivaizdu, kad žmonės pradėjo skaičiuoti savo darbą ir laiką. Juk įpilti į konteinerį kelis maišelius granulių yra kur kas paprasčiau nei ruošti malkas", - sakė „Jonolitas" direktorius Jonas Šiugžda.

Kūrenimas granulėmis pagal išlaidas kurui visuomet buvo laikomas brangesniu nei malkos, tačiau pigesniu nei dujos. Tiesa, šiemet šildymo sezono įkarštyje granulių kainos žymiai pakilo ir kūrenimo granulėmis kaina, ko gero, susilygino ar net pralenkė dujas. Praėjusį šildymo sezoną granulių tonos kaina svyravo nuo 150 iki 200 eurų. Per vieną šildymo sezoną vienas namų ūkis, priklausomai nuo namo šiluminės varžos, suvartoja 4-8 tonas granulių.

„Kainos kilimas atsirado dėl žaliavos - medžio pjuvenų - brangimo. Kaip žinia, kainos aukštyn visuomet kyla greičiau nei keliauja žemyn. Viskas priklausys nuo žaliavos kainų. Nors granulių kaina yra inertiška ir jai nusistovėti bei pradėti kristi prireiks šiek tiek laiko, tačiau rinka kainas sureguliuos. Nemanau, kad jos išliks pakilusios", - kalbėjo J. Šiugžda.

Verslininkas išskiria ir dar vieną kūrenimo granulėmis privalumą: tai kuras, kurio žaliavos Lietuvoje turime ir galime pasigaminti patys. Tuo metu dujų ar elektros kaina gali būti stipriai nulemta išorinių veiksnių.

Dujų renesansas

Gamtinės dujos Biržus pasiekė jau seniai, tačiau sistema buvo prastai išvystyta ir nepasiekė privačių namų ūkių. Dujų operatorių Biržuose labiau domino pramonės įmonės ir daugiabučių namų vartotojai. Keičiantis situacijai rinkoje, pasikeitė ir dujotiekius administruojančios bendrovės „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pozicija.

Pernai ne vieno Biržų privačių namų kvartalo gyventojus pasiekė ESO siūlymas įsivesti dujas. Biržiečiai ilgai lauktą pasiūlymą sutiko palankiai ir šiais metais jau turėtų prasidėti darbai.

Iš viso numatoma dujofikuoti 21 suformuotą kvartalą, kuriuose priskaičiuojama 1389 potencialūs buitinių dujų vartotojai. ESO pateiktais duomenimis, 3 kvartalų darbams jau paskelbti viešieji pirkimai (679 vartotojai), 13 kvartalų projektuojami (347 vartotojai), o 5 kvartaluose renkamos paraiškos (363 vartotojai). Už dujų įvado į sklypą įvedimo darbus sumokėjo jau 170 vartotojų, tačiau šis skaičius tikrai ne galutinis.

Pasak ESO Šiaurės regiono pardavimų komandos vyresniosios vadybininkės Violetos Tirilienės, biržiečių susidomėjimas yra didžiulis ir dujų vartotojų skaičius turėtų augti.

„Domėjimasis yra labai didelis. Per dieną iš Biržų sulaukiu tiek daug skambučių, kad kartais fiziškai į juos nebespėju atsakyti. Šią dieną pasirašytų sutarčių skaičius dar turėtų augti, nes, jei kvartale bus dujotiekis, tai prie jo naujiems vartotojams bus galima prisijungti ir ateityje", - sakė Biržų dujofikavimą kuruojanti V. Tirilienė.

Per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ir dujų kaina. Dabar 1 kubinis metras dujų namus šildantiems vartotojams kainuoja 0,39 euro. Kiek dujų per metus sunaudos namų ūkis, labai individualu, bet tinkamai pastatytam 120 kvadratinių metrų namui per metus gali reikti apie 1600 kubinių metrų dujų. Suvartojimas turi tiesioginę koreliaciją su vartotojo šilumos poreikiu, šildomu plotu ir namo apšiltinimu. Jei namo šiluminė varža maža, tuomet dujų suvartojimas gali išaugti 2 ar net 3 kartus.

Namų ir vandens šildymas dujomis nereikalauja jokios priežiūros, katilui įrengti nereikalinga didelė patalpa. Tiesa, norint pradėti šildytis dujomis, investicijos prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų. Kainuos ne tik pats katilas, bet ir projektavimo darbai, dujų vamzdžio atvedimas iki namo, prijungimas. Tokius darbus gali atlikti ne bet kas, o tik atitinkamas licencijas turinčios įmonės.

Naujovė - šilumos siurbliai

Vis didesnį populiarumą ir susidomėjimą kelia sistemos šilumos siurbliai oras-vanduo.

Tokiai šildymo sistemai reikalinga tik elektra, šildymas yra pakankamai ekonomiškas, visiškai automatizuotas. Tiesa, investicijos į šilumos siurblius prasideda nuo 4000 eurų.

„Naujos statybos A energetinio naudingumo klasės namuose apie šildymą malkomis nėra net kalbos. Prasidėjus dujotiekio plėtrai susidomėjimas dujiniais katilais labai išaugo, tačiau, jei name šildymo sistema statoma nuo nulio, tuomet tikrai verta pasidomėti šilumos siurbliais. Ypač jei dujotiekis nepasiekiamas arba namas yra toli nuo trasos, - tai labai padidina įsirengimo išlaidas. Šilumos siurblių sistemos ekonomiškos, ekologiškos ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. Manau, šilumos siurblių populiarumas didės, tokias sistemas jau įsirengia ir biržiečiai", - sakė santechnikos ir šildymo įranga prekiaujančios V. Keršulio įmonės vadybininkas Darius Jagminas.

Anot jo, norint efektyvaus ir protingai kainuojančio šildymo, pirmiausia dėmesį reiktų skirti namo apšiltinimui. „Jei namų ūkis per sezoną sukūrena po 3 priekabas malkų ir daugiau, tai nei dujos, nei šilumos siurblys, nei jokia kita šildymo priemonė nebus efektyvi", - pažymėjo D. Jagminas.

Jam iš esmės pritaria ir Sigitas Rauckis, „Vilpra" Biržų mini salono vadovas.

„Tendencija, kad žmonės nori keisti šildymo būdą, yra. Dujiniais katilais žmonės ne tik domisi, bet juos ir perka. Taip pat daug klausimų ir susidomėjimo sulaukiame apie šilumos siurblius. Visgi minėti šildymo būdai tinka ne visiems namams. Norint gero efekto, būtinas tinkamas apšiltinimas. Jei to nėra, tuomet, vertinant iš ekonominės pusės, galbūt verčiau būtų įsirengti granulėms degiklį, į kurį investicijos sąlyginai yra nedidelės", - sakė S. Rauckis.

Tačiau, anot jo, jokiu būdu negalima teigti, kad prasidėjo kūrenimo malkomis eros pabaiga.

Šildymas malkomis neišnyks

Visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad, nors ir yra tendencija pereiti į patogesnį šildymą, tačiau malkos ir toliau išliks populiarus kuras. Pirmiausia malkomis šildytis išlieka pigiausia, antra - investicijos į šildymo sistemos atnaujinimą daug kam yra neįkandamos. Be to, rajone gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie gal ir galėtų finansiškai sau leisti investuoti į šildymo sistemos renovaciją, tačiau atsargiau žiūri į naujoves.

„Biržuose malkomis krosnis žmonės kūreno ir kūrens. Provincijoje šildymas malkomis išliks dominuojantis. Pasikeitimai, žinoma, vyksta, bet jie nebus greiti ir radikalūs vien dėl to, kad reikalauja nemenkų investicijų. Be to, žmonės atsargūs ir iš patirties žino, kad kainos labai greitai keičiasi. Kiti šildymo būdai, žinoma, bus naudojami, tačiau daugiau kaip pakaitalas malkomis kūrenamoms krosnims. Arba atvirkščiai. Bet kokiu atveju šias krosnis ir židinius žmonės dar tikrai naudos. Ir dėl grožio, ir dėl praktiškumo", - tokią nuomonę išsakė oficialus bendrovės „Vilpra" atstovas Panevėžio apskrityje, židinių meistras Vytautas Vasiliūnas.

Malkų paklausos sumažėjimo kol kas tikrai nepajuto ir jų pardavėjai, kuriems alternatyvūs šildymo būdai galėtų reikšti mažesnius pardavimus.

„Malkas pardavinėjome ištisus metus, tačiau šią žiemą buvo padidėjusi sausų malkų paklausa. Kol kas šildymo granulėmis ar dujomis įtaka malkų sektoriuje nėra jaučiama. Malkomis krosnis kūrena dar labai daug žmonių. Jei žiemos bus tikros, tai malkų paklausa bus normali ir darbo užteks visiems", - sakė malkų prekyba besiverčiantis Tomas Gumbelis.

Malkų kainos šiemet buvo linkusios kilti tiek dėl šaltos žiemos, tiek dėl priimto įstatymo, susijusio su pavienių asmenų malkavimu valstybiniuose miškuose, kas šiek tiek pakoregavo malkų pasiūlą.

Mišrių, nepjautų, malkų priekabos (10 kubinių metrų) kaina prasideda maždaug nuo 160 eurų. Malkų kaina priklauso dar ir nuo medienos rūšies, sausumo, paruošimo (pjautos, skaldytos). Prestižinėmis laikomų ir didelio kaloringumo uosinių malkų nusipirkti jau buvo sudėtinga, o ir jų kaina sezono metu siekė 260-300 eurų.

Svarbiausia - pasvertas sprendimas

Kuo geriausia ir patogiausia šildytis namus - kiekvieno asmeninis sprendimas. Svarbu, kad biržiečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, jau turi pasirinkimo galimybių. Tam, kad būtų priimtas racionalus sprendimas, reikia įvertinti daug aplinkybių. Perskaityti straipsnio vietos laikraštyje, internete ar reklaminiame krosnių gamintojo buklete tikrai neužteks.

Prieš priimant sprendimą rekomenduotina pasitarti su šildymo reikalus išmanančiais žmonėmis, taip pat pasidomėti, kiek už šildymą moka dujas, granules ar elektrą naudojantys žmonės. Šildymo kuro kaina dar ne viskas. Reiktų įvertinti, kokios bendros investicijos laukia. Tai ne vien katilo kaina, tačiau ir įrengimo darbai. Be to, kiekvienas daiktas turi savo tarnavimo trukmę ir verta pasidomėti galimais remonto kaštais, suteikiamomis garantijomis.

Abejonių nekelia tik tai, kad pirmiausia reiktų susirūpinti savo namo apšiltinimu.

Simonas Gudas