Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prancūzija kaip Lietuvos avangardas?

            Lietuvoje auganti šeimos gynimo akcija turi būti suprasta Europos tendencijų vėjuose. Tie vėjai stipriausiai pučia Prancūzijoje.

            Jau du dešimtmečius Prancūzijoje plečiasi „tradicinės šeimos“ ardymo politika. Pirmas žingsnis – civilinės homoseksualų partnerystės įstatymas (PACS), kurį 1999 m. Parlamente „prastūmė“ socialistų vyriausybės teisingumo ministrė E.Gigu (Guigot). Ji iškilmingai pareiškė: „Negali būti klausimo nei šiandien, nei rytoj, kad tos pačios lyties piliečių santuoką būtų bandoma įteisinti Prancūzijoje“. Pareiškė, o 2004 m. tos pačios socialistų partijos narys, Beglio miestelio (šalia Bordo) meras įregistravo pirmąją „santuoką“ tarp dviejų homoseksualų. Tiesa, ją Apeliacinis Prancūzijos teismas tuo metu vis dėlto paskelbė neteisėta. Nauja tos krypties akcija atlikta 2006 m., kai prancūzų homoseksualų „santuoka“ įregistruota Belgijoje ir transkribuota (perrašyta) į tų piliečių dokumentus Prancūzijoje. Tuo metu vėl valdė dešinioji prezidento Ž.Širako (J.Chirac) partija, kuri per 1999 m. balsavimą vienbalsiai stojo prieš socialistų „civilinę partnerystę“. Deja, dešinieji palūžo.

            LGBT toliau atakavo žiniasklaidą (viešąją erdvę) ir jau 2012 m. prezidentu tapęs socialistas F.Olandas (Hollande) pareiškė, kad bus įvesta „santuoka visiems“. Tų metų rudenį prasidėjo gyventojų pasipriešinimas elito eksperimentams ir judėjimas „manifestacija visiems“ ėmė telkti jaunas šeimas. 2013 m. pavasarį mitinguojančių skaičius pasiekė 1 mln. žmonių. Gegužės 26 d. įvyko milžiniškas mitingas Paryžiuje, užtvindęs Senos krantines nuo vakarinių miesto vartų iki centrinės Invalidų bažnyčios aikštės (bažnyčia – tautos panteonas). Tokių gausių mitingų Prancūzija nebuvo mačiusi nuo 1984 metų. Tačiau F.Olandas nenusileido miniai ir socialistų daugumos valdomas Parlamentas įteisino „homoseksualinę santuoką“. Įteisintas ir įsivaikinimas, įgyvendinant „šeimų lygybės kriterijų“. Visuomenė, neturėdama įtakos spaudai, protestavo, tačiau Valstybės Taryba (Conseil d‘Etat) atmetė 700 000 parašų protesto peticiją.

            Dešinieji nuolat kartoja, kad laimėję rinkimus „tradicinei šeimai“ grąžins normalų teisinį statusą. Tačiau Konstitucinio teismo ekspertai nepailsdami kartoja, kad „teisiškai nėra būdo panaikinti legaliai įsigytą santuoką“.

            2017 m. prezidento rinkimų metu dešiniųjų lyderiui F.Fijonui (Fillon) pripaišytas finansinis skandalas ir autsaideris E.Makronas (Macron) išrenkamas prezidentu. Jis viešu laišku pasižadėjo LGBT ir nedelsdamas, jau 2018 m. pradėjo vykdyti dirbtinio dauginimosi (terminas „prokreacija lesbietėms“) įteisinimo politiką. Demagogiškai kalama tezė apie „biomedicininės etikos įstatymą“, tačiau projekte nėra nei etikos, nei medicinos, o praktika panaši į nacių vykdytą eugeniką (embrionų atranką) ir vaiko sudaiktinimą. Tokį dauginimąsi privalės apmokėti valstybė. Laimė, 2019 m. projekto „prastūmimas“ Nacionaliniame Susirinkime stabtelėjo. Sustojo ir dėl pandemijos, ir dėl Senato, kuris, turėdamas dešiniųjų persvarą, nuolat balsuoja prieš kertinius projekto straipsnius. Tačiau žiniasklaidos spaudimas milžiniškas, daugumos didžiųjų laikraščių redaktoriai ir žurnalistai yra pro-makroniško nusiteikimo ir fanatiškai įsitikinę, kad jie yra „visuomenės avangardas“.

            Kokia bus tolesnė LGBT ekspansijos politika? Anot prancūzų, siekiama visuotinai įteisinti „gimdų nuomą“, tai yra masiškai steigti „vaikų gaminimo klinikas“. Jos kol kas numatomos tik lesbietėms. Tačiau nėra abejonių, kad bus pasitelkta Konstitucijos nuostata dėl visų piliečių lygybės ir į „vaikų gaminimo klinikas“ bus įleisti neapibrėžtos lyties atstovai. Naujovę remia ir Europos Žmogaus teisių teismas, kuris nuo 2014 m. reikalauja civilinius dokumentus išduoti visiems, t. y. ir užsienio gimdyvių-donorių „sukurtiems“ vaikams.

            Pirmą kartą po Romos imperijos žlugimo ir „krikščioniško žmogaus“ sanklodos, sukūrusios Vakarų civilizaciją, Europa atsidūrė moralės vakuume, aklavietėje. „Ypatingų žmonių“ teisės diegiamos skelbiant visuotinę lygybę, bet jas iškeliant virš bendražmogiškų krikščioniškos moralės normų. Prancūzija (iš dalies Vokietija) yra šių naujienų avangardas. Libertarai-progresistai yra naujo tipo marksistai-leniniečiai, kuriems gyvenimas – tai žmogaus prigimties keitimas. Ši banga labai pavojinga pačiam žmogiškumui, nes neigia „Homo sapiens“. Valstybę libertarai-progresistai laiko buldozeriu, kuris turi būti naudojamas „ypatingų žmonių“ kūrimui ir dauginimui. Ši „kryptinga demokratija“ – didžiausias iššūkis XXI amžiui, kuriame avangardu pasiskelbusi žiniasklaida ir sektantiškos grupės-partijos ir krikščionybę, ir žmonijos tradiciją laiko kliūtimi kelyje į… „komunistinę saulę“.

Arvydas Juozaitis

Rengiant šį straipsnį panaudoti Paryžiuje gyvenančio lietuvio Giedriaus Gapšio tyrimai.

Rekomenduojami video