Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kitas požiūris į emigraciją. Lenkiškas...

Praėjusią savaitę vykusiame Rytų Europos Davosu vadinamame Krynicos ekonomikos forume (Lenkijoje) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje.

Diskusijoje dalyvavo Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Ukrainos aukščiausios valdžios bei įdarbinimo agentūrų verslo atstovai. Jie pateikė koncentruotą informaciją apie darbo rinkos padėtį savo šalyse ir kokią įtaką jai daro Ukrainos darbuotojai. Labiausiai nustebino Lenkijos požiūris į emigraciją ir jos vykdoma politika, susijusi su darbo jėgos importu iš Ukrainos. Galėtume pasimokyti, kaip problemas paversti nauda šaliai ir jos žmonėms.

Dirba milijonai

Užsienyje pastovų ar sezonį darbą dirba 7–7,2 mln. 25–40 metų ukrainiečių. Net 43 proc. užsienyje dirbančių šios šalies piliečių pluša Rusijoje, 57 proc. – ES valstybėse. Tiesa, vykstančiųjų dirbti į Rusiją skaičius smarkiai mažėja. Nuo šių metų birželio įsigaliojus beviziam režimui Ukrainos piliečiams, vykstantiems į ES šalis, 20–30 proc. išaugo į užsienį duonos pelnytis išvykstančių ukrainiečių srautas. Dalis iš jų bando dirbti nelegaliai.

Lenkijos nacionalinis bankas paskelbė, kad 2016 m. į šią šalį dirbti atvyko apie 770 tūkst. ukrainiečių. Planuojama, kad 2017-aisiais atvyks dar 920 tūkst. Visiems atvykėliams buvo suteiktos Lenkijos darbo vizos. Dauguma ukrainiečių dirba žemės ūkio darbus, statybose, dabar daugėja ir plušančiųjų aptarnavimo srityse – kavinėse, restoranuose, slaugos ligoninėse ir t.t. Oficialiai vidutinis dirbančio ukrainiečio atlyginimas yra apie 490 eurų (2 100 zlotų) per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pastebima tendencija, kad 32 proc. atvykėlių norėtų reemigruoti dirbti į kitas šalis.

Didžiulį įspūdį paliko Lenkijos darbo ir socialinės apsaugos ministro Stanislawo Szwedo išsakytos mintys, patvirtinančios, kad žodis ,,darbo“ ministerijos pavadinime yra ne šiaip tik pavadinimo dalis, o realiai vykdoma įdarbinimo politika. Anot ministro, Lenkija planuoja per šiuos metus išduoti 2 mln. darbo leidimų Ukrainos piliečiams. Siekiant pagreitinti šį procesą ir norint suteikti didesnį lankstumą, šiemet įvestos sezoninės vizos. Lenkai savo šalies piliečius, plušančius užsienyje, laiko ne emigrantais, o asmenimis, kurie tik dirba kitose šalyse. Be to, Lenkijos valdžiai tai ne problema, o atvirkščiai – galimybė padėti savo piliečiams uždirbti daugiau. Oficiali valdžia tai netgi skatina! Lenkijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija, matydama, kad Vokietijoje ypač trūksta slaugytojų, kurioms čia mokami gerokai didesni, palyginti su Lenkija, atlyginimai, su Vokietijos „Carito“ organizacija sudarė sutartį dėl Lenkijos moterų įdarbinimo slaugytojomis Vokietijoje. Taip vienu metu sprendžiamos darbo ir socialinės problemos – padedama Lenkijos gyventojams, kurie gyvena ne didmiesčiuose ir turi žemesnį išsilavinimą, įsidarbinti. O svarbiausia – taip didžioji dalis lenkų uždirbtų pinigų Vokietijoje ar kitur pasiekia Lenkijos ekonomiką. Suprantama, ir lenkams reikia slaugytojų, todėl trūkstamų darbuotojų jie atsiveža iš Ukrainos. Anot ministro, laimi visi -–Lenkijos piliečiai daugiau uždirba Vokietijoje, Ukrainos – Lenkijoje. Vykdoma labai aiški ir tikslinga darbo jėgos pritraukimo politika – kiek išvyko lenkų dirbti kitur, tiek valdžia išdavė darbo leidimų. Oficialios darbo vizos ir gana lengva jų gavimo tvarka mažina nelegalų darbą ir galimus išnaudojimo atvejus.

Skirtingi požiūriai

Kitokia padėtis yra susiklosčiusi Čekijoje. Čia dirba 380 tūkst. darbuotojų iš užsienio, dauguma – iš kaimynės Slovakijos. Ukrainiečių šioje šalyje pluša apie 70 tūkst. Nors nedarbas Čekijoje – vienas mažiausių ES ir realiai darbo jėgos trūksta, ši šalis turi griežtą darbo jėgos importo limitus. Tai skatina ukrainiečius dirbti nelegaliai arba Čekijos įmonės daro tą patį, ką ir Lietuvos – žmones įsiveža su Lenkijos darbo vizomis kaip komandiruotus darbuotojus.

Vokietijos valstybinės agentūros seka darbo jėgos situaciją pasaulyje ir neskatina darbuotojų importo iš šalių, kurioms pačioms trūksta darbo jėgos. Pvz., šiuo metu Ukrainoje trūksta 120 tūkst. autobusų ir sunkvežimių vairuotojų, todėl Vokietijos valdžia neskatina darbo jėgos importo iš šios šalies. Vis dėlto yra šalių, su kuriomis Vokietija sudaro sutartis dėl darbo jėgos importo ir kurioms išduoda leidimus dirbti šioje valstybėje. Viena jų – Indonezija, dėl didelio gimstamumo turinti daug gyventojų ir per mažai darbo vietų. Šis procesas vykdomas šalių vyriausybėms pasirašius tam skirtus susitarimus.

Lietuvos valdžia gali daug ko pasimokyti iš kaimynų lenkų. Norėtųsi, kad Lietuvos darbo ir socialinės apsaugos ministerija pateisintų institucijos pavadinime esantį žodį ,,darbas“.

Ir pabaigai. Bandžiau padėti vienam ukrainiečiui, kuris Lietuvoje yra įsteigęs savo įmonę, gauti teisę dirbti mūsų šalyje ir pačiam tapti savo įmonės vadovu. Užtruko daugiau nei metus, kol sutvarkėme visus reikalingus dokumentus – išvertėme visus diplomus, gavome patvirtintas jų kopijas, pateikėme daugybę pažymų ir t.t. O žmogus tik norėjo vadovauti savo įsteigtai įmonei, kurioje jau dirba lietuviai…

 

Artūras Zuokas

Rekomenduojami video