Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos

 Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai. Jų pajamos jau daugelį metų auga gerokai lėčiau nei atlyginimai ar pajamos iš turto. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu per pastaruosius 8 metus sumažėjo nuo 49,4 proc. iki 42,3 proc.

10 metų

Šiandien vidutinė senatvės pensija yra vos 274 eurai, o trečdalis pensininkų mūsų šalyje gyvena žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Keliais eurais padidintas pensijas ištirpdo augančios prekių ir paslaugų kainos. Tokia situacija nepriimtina ne tik dabartiniams senjorams, bet ir darbingo amžiaus žmonėms. Su metais net jauną žmogų ima persekioti nerimas, kad senatvėje jam irgi teks tenkintis katino ašaromis.

Apklausų duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti gimtojoje šalyje ir mokėti mokesčių. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija emigruoti dėl būsimos pensijos. Vidutinio amžiaus lietuviai aktyviai dalijasi informacija, kad Vakarų Europos šalyse padirbėjus vos 10 metų galima užsidirbti minimalią užsienietišką pensiją. Todėl į užsienį užsidirbti senatvei iškeliauja darbingiausia mūsų visuomenės dalis. Taigi ir darbo pajamų mokesčiai keliauja ne dabartiniams Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pensininkams išlaikyti.

Todėl svarstant galimas pensijų sistemos pertvarkas svarbu įvertinti ne tik šiandienos, bet ir būsimų pensininkų interesus. Juk išvažiavus mokesčių mokėtojams nebus kam sunešti lėšų ir dabartiniam pensijų lygiui palaikyti. Tad keistai atrodo neatsakingi valdančiųjų svarstymai nacionalizuoti II pakopos pensijas. Taip diskredituojamas visos sistemos tvarumas ir dar labiau auga paskatos palikti mūsų šalį dėl sotesnio kąsnio senatvėje.

3 išlaikys 2

Atsižvelgiant į emigraciją, mažą gimstamumą ir senėjančią visuomenę, matyti, kad dabartinės sistemos galimybės ne tik didinti, bet ir išlaikyti dabartinį pensijų lygį yra labai ribotos. Jei nieko nekeisime Sodros sistemoje, 2030 metais 3 darbuotojai turės išlaikyti 2 pensininkus. Todėl norint užtikrinti padorias pensijas, atlyginimus reikėtų apmokestinti iki begalybės.

Šiandien visi specialistai skambina pavojaus varpais, kad ilgiau delsti negalima. Pensijų sistemos tvarumui užtikrinti būtina reforma. Vienas iš sprendimų – bazinę pensijos dalį iškelti į Valstybės biudžetą, kurį galima papildyti ir kitomis mokestinėmis pajamomis, kartu reformuojant papildomų pensijų sistemą taip, kad ji skatintų pačius žmones apsispręsti ilgiau likti darbo rinkoje ir reikalauti darbdavius skaidriai mokėti atlyginimą.

Šioje vietoje išlenda esminis įvairių politinių jėgų požiūrių skirtumas. Vieniems atrodo, kad Sodra yra mūsų išganymas, todėl visus darbo mokesčiais surenkamus pinigus reikia sumesti ten. Kiti remiasi kai kurių ES šalių patirtimi, kai pensija gaunama iš skirtingų šaltinių: stabilumą garantuojančio valstybinio draudimo ir investuojančio privataus. Taip užtikrinamas saugus pagrindinis dydis ir pasinaudojama prieaugiu investuojant dalį sumokėtų pinigų. Toks pasidalijimas rizika yra naudingas būsimiems pensininkams, o kartu mažina būsimą valstybės naštą mokant pensijas.

Įmokos ir pensija

Apklausus dirbančius žmones, paaiškėjo, kad trečdalis jų mano, jog visai nesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius. Akivaizdu, kad nesuvokiamas priežastinis ryšys tarp skaidraus atlyginimo ir būsimų pajamų senatvėje. Šis rodiklis turėtų kelti didelį nerimą bet kuriai Vyriausybei.

Todėl pensijų sistema privalo akivaizdžiai susieti žmogaus sumokėtas įmokas su būsima pensija. Tai darbuotojus paskatintų reikalauti mokėti atlyginimus ne vokelyje, o deklaruojant realų darbo užmokestį. Kartu turinčius sveikatos ir noro – ilgiau likti darbo rinkoje.

Šioje vietoje itin svarbus yra ir tarptautinių organizacijų pabrėžiamas finansinis raštingumas. Juk nesudėtinga sukurti online sistemą, kur prisijungęs vienoje vietoje matytum, kokią pensijos dalį preliminariai gausi iš Sodros, kokią iš II ir III pakopos privačių pensijų fondų. Kad ir neturinčiam finansinio išsilavinimo žmogui būtų paprasta įvertinti savo situaciją.

Išsamus visų galimybių sukaupti didesnę pensiją pateikimas vienoje erdvėje yra labai reikalingas. Juk kartais dėl informacijos stokos nėra pasinaudojama jau egzistuojančiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje sudarytos itin geros mokesčių sąlygos, kad darbdaviai kauptų papildomą pensiją darbuotojams. Tačiau nežinant, šis klausimas net nėra keliamas pokalbiuose dėl darbo.

Būtinas susitarimas

Akivaizdu, kad sprendimų reikia. Tačiau jie negali priklausyti nuo kas 4 metus vykstančių Seimo rinkimų. Neatsakingi ir dažni pensijų sistemos pasikeitimai mažina ir taip menką žmonių pasitikėjimą ja. Todėl bet kokias pertvarkas reikia grįsti susitarimu ir ilgojo laikotarpio nauda, o ne vienašališkai „nuleisti“ sprendimus.

 

Gintarė Skaistė, ekonomikos mokslų daktarė, Seimo TS-LKD frakcijos narė

 

Rekomenduojami video