Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dvi Lietuvos skandina tradicines partijas

Ne­ma­žė­jan­tis rin­kė­jų po­lin­kis per kiek­vie­nus rin­ki­mus ieš­ko­ti vis nau­jų ša­lies gel­bė­to­jų, tra­di­ci­nėms par­ti­joms tu­rė­tų kel­ti su­si­rū­pi­ni­mą.

Nors ga­li­ma pyk­ti ant žmo­nių, va­din­ti juos „run­ke­liais“, ta­čiau kol ne­bus iš­spręs­tos pa­ma­ti­nės to­kio pa­si­kar­to­jan­čio el­ge­sio prie­žas­tys, tol ša­ly­je vy­raus ne tik po­li­ti­nis ne­apib­rėž­tu­mas, bet ir bus ati­dė­lio­ja­mos ša­liai kaip oras bū­ti­nos re­for­mos.

Trūks­ta so­cia­li­nio jautrumo

Šių me­tų bal­sa­vi­mas ei­li­nį kar­tą par­odė, kad žmo­nės iš nau­jos val­džios ti­ki­si dau­giau so­cia­li­nio jau­tru­mo. Ta­čiau pra­dė­jus ei­ti šiuo ke­liu, ne vi­sos par­ti­jos ži­no, kur su­sto­ti. Vals­tie­čių-ža­lių­jų eko­no­mi­nė prog­ra­ma bu­vo sta­to­ma ne tik ant di­des­nio dė­me­sio ne­tur­tin­gie­siems, bet ir ant di­des­nio vals­ty­bės ki­ši­mo­si į eko­no­mi­ką, di­des­nio di­džio­jo vers­lo re­gu­lia­vi­mo plat­for­mos. Aki­vaiz­du, kad to­kia kryp­tis pa­si­tei­si­no.

Kaip ro­do vi­suo­me­nės apk­lau­sos, Lie­tu­vo­je vis dar dau­giau kaip ket­vir­ta­da­lis žmo­nių il­gi­si so­viet­me­čio, o nu­si­vy­lu­sių tuo, kaip Lie­tu­vo­je vei­kia de­mo­kra­ti­ja, yra dau­giau ne­gu ja pa­ten­kin­tų. Kai žmo­nių pra­šo­ma pa­aiš­kin­ti to­kių nuo­sta­tų prie­žas­tis, daž­niau­siai jos bū­na eko­no­mi­nės, t. y., su­si­ju­sios su per že­mo­mis pa­ja­mo­mis ir per­ka­mą­ja ga­lia.

Eko­no­mi­nė ne­ly­gy­bė didėja

Net ir įver­ti­nus še­šė­lį, al­gos Lie­tu­vo­je yra vie­nos ma­žiau­sių Eu­ro­po­je, len­kia­me tik Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją. Pa­gal vi­du­ti­nę pen­si­ją taip pat len­kia­me tik šias dvi vals­ty­bes. Ne­nuos­ta­bu, kad tik lai­mė­ję rin­ki­mus, vals­tie­čiai-ža­lie­ji iš­kart par­eiš­kė, kad pir­ma­sis jų dar­bas bus pen­si­jų di­di­ni­mas. Ir iš­kart 40 eu­rų. Ko­dėl per vi­są ka­den­ci­ją vy­riau­sy­bė­je pir­mu smui­ku grie­žę so­cial­de­mo­kra­tai su­ge­bė­jo pen­si­jas pa­di­din­ti vos 19 eu­rų? Ir ko­dėl pra­ėju­siais me­tais, pir­mą kar­tą nuo 2009-ųjų, t. y., kri­zi­nių me­tų, kuo­met dėl vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­li­za­vi­mo rei­kė­jo kar­py­ti pen­si­jas, vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja nu­kri­to že­miau skur­do ri­bos?

„Eu­ros­tat“ skai­čia­vi­mais, pra­ėju­siais me­tais Lie­tu­va iš­si­ver­žė į Eu­ro­pos „ly­de­res“ pa­gal ne­ly­gy­bės mas­tą. Lie­tu­vo­je žirk­lės tarp dau­giau­siai ir ma­žiau­siai už­dir­ban­čių­jų yra pa­čios di­džiau­sios Eu­ro­po­je. Tai ne­ste­bi­na, ka­dan­gi esa­me ir vie­ni iš „ly­de­rių“ pa­gal ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių ap­mo­kes­ti­ni­mą. So­cial­de­mo­kra­tai per vė­lai su­sizg­ri­bo kel­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, ku­ris ryš­kiau au­go tik pa­sku­ti­niais jų val­dy­mo me­tais (nuo 166 iki 200 eu­rų).

Pla­nas regionams

Par­adok­sa­lu, ta­čiau tur­būt rim­čiau­sią pla­ną, kaip su­teik­ti dau­giau eko­no­mi­nės gy­vy­bės Lie­tu­vos re­gio­nams tu­rė­ję kon­ser­va­to­riai ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti re­gio­nų rin­kė­jo, kad jie ga­li įgy­ven­din­ti rei­kia­mus po­ky­čius. Ga­li bū­ti, kad pla­nas pa­si­ro­dė pa­pras­čiau­siai per daug su­dė­tin­gas ir su­nkiai su­pran­ta­mas.

Ir nors leng­viau yra pri­ža­dė­ti įkur­ti vals­ty­bi­nį ban­ką, ku­ris teik­tų leng­va­ti­nes pa­sko­las re­gio­nuo­se, kon­ser­va­to­riai la­bai tei­sin­gai ak­cen­ta­vo švie­ti­mo įstai­gų re­gio­nuo­se pert­var­ką, ku­ri ga­lė­tų ne tik pa­dė­ti pri­trauk­ti dau­giau į ga­my­bą orien­tuo­tų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, bet ir ska­tin­tų vie­tos gy­ven­to­jų vers­lu­mą. Švie­ti­mas re­gio­nuo­se tu­ri bū­ti sta­to­mas ne ant bu­ta­fo­ri­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­grin­do, bet ant pro­fe­si­nio ren­gi­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mo, ypač orien­tuo­jant pro­fe­si­nes mo­kyk­las į tech­ni­nes, in­ži­ne­ri­nes spe­cia­ly­bes, t. y., ruo­ši­mą spe­cia­lis­tų toms in­ves­ti­ci­joms, ku­rias no­ri­me pri­trauk­ti. Kir­pė­jo, pre­ky­bi­nin­ko ar mū­ri­nin­ko spe­cia­ly­bę įgi­ję jau­ni žmo­nės, de­ja, per daug daž­nai lie­ka be dar­bo ar­ba tie­siog emig­ruo­ja.

Dvi Lietuvos

Eko­no­mi­nės po­li­ti­kos tiks­las ne­ga­li bū­ti tik eko­no­mi­nio au­gi­mo už­ti­kri­ni­mas, ta­čiau ir su­kur­tos eko­no­mi­nės ge­ro­vės tin­ka­mas pa­skirs­ty­mas. Ki­tu at­ve­ju tu­rė­si­me vis ryš­kiau be­sis­ki­rian­čias Lie­tu­vas. Vie­ną – jau­ną, lai­min­gą ir tur­tin­gą, gy­ve­nan­čią Vil­niu­je, gal dar Kau­ne ir Klai­pė­do­je. Ir ki­tą – nu­si­vy­lu­sių ir vos ga­lą su ga­lu su­du­rian­čių gy­ven­to­jų ma­sę, ku­rią dau­giau­sia su­da­rys pen­si­nin­kai, že­mes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jai, taip pat da­lis vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ypač dir­ban­čių re­gio­nuo­se.

Tu­rint tik vie­nos Lie­tu­vos pa­lai­ky­mą už­ti­krin­tai lai­mė­ti rin­ki­mus ne­įma­no­ma. Šį­kart vals­tie­čiams-ža­lie­siems pa­vy­ko ne tik pa­trauk­ti re­gio­nų rin­kė­ją, bet ir su­vi­lio­ti ne­ma­žą da­lį mies­to gy­ven­to­jų. O pa­grin­di­nė per­ga­lės rin­ki­muo­se prie­žas­tis – ir vėl su­teik­ta vil­tis, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­ti ga­li bū­ti ge­ra vi­siems.

To­kią vil­tį tu­rė­tų su­teik­ti ir tra­di­ci­nės Lie­tu­vos par­ti­jos. Ir ga­vę ga­li­my­bę val­dy­ti, tą vil­tį pa­vers­ti rea­ly­be. Tai bū­tų nau­din­ga ne tik pa­čioms par­ti­joms, ku­rioms ne­rei­kė­tų per kiek­vie­nus rin­ki­mus ko­vo­ti su vis nau­jais po­li­ti­niais bau­bais, bet ir su­teik­tų sta­bi­lu­mo vi­sai vals­ty­bei ir kar­tu su­kur­tų tin­ka­mą kon­teks­tą rei­kia­mų, nors kar­tais ir ne­po­pu­lia­rų, re­for­mų įgy­ven­di­ni­mui.

Au­to­rius yra „Dans­ke Bank“ vy­riau­sia­sis Bal­ti­jos ša­lių ekonomistas

Rekomenduojami video