Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Auliniais batais per diplomato etiketą

Įprasta, kad diplomatai laikosi nerašytos taisyklės viešai nekritikuoti šalies, kurioje jie dirba. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad demokratinės valstybės diplomatas viešai kritikuotų svetimos valstybės vadovus. Jeigu dėl kokios nors priežasties taip nutinka, diplomatas paprastai atšaukiamas iš tos šalies. Tačiau yra viena išimtis – pabrėžtinai kitaip elgiasi Rusijos pasiuntiniai.

Kritika per „pravdą“

Diplomatams niekas nedraudžia dėl nesutarimų apgailestauti susitikus su oficialiais valstybės atstovais ar net vadovais akis į akį, bet ne viešai. Viešos kritikos neišgirsite ne tik iš demokratinių, bet ir iš autoritarinių valstybių diplomatų. Tačiau Rusijos valstybės pareigūnai į tokį diplomatų etiketą nusivalė aulinius batus.

Skandalais Lietuvoje pasižymėjo buvę Rusijos ambasadoriai Borisas Cepovas (2003–2008 m.) ir Vladimiras Čchikladzė (2008–2013 m.). Šią tradiciją, regis, perėmė ir dabartinis Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Šiaip Rusijos ambasadorius vengia žurnalistų, todėl šiek tiek nustebino jo interviu Kaliningrade leidžiamam laikraščiui, daug sakančiu pavadinimu „Komsomolskaja pravda“.

Interviu A.Udalcovas Lietuvos vadovus pašiepiamai kritikavo dėl pasirinktos „klaidingos krypties, vertinant įvykius Ukrainoje ir Krymo susijungimą su Rusija“. Ar galėtume įsivaizduoti situaciją, kai Lietuvos ambasadorius Rusijoje išsakytų tokio pobūdžio kritiką apie Rusijos vadovus? Nesistebime, kai tokias nuomones išsako, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministrai ar šiaip politikai, tačiau tik ne diplomatai. O gal A.Udalcovas susapnavo XIX a. vidurio Vilnių ir čia pasijautė šių laikų Muravjovu-Koriku?

Pamokė teismą

Iš Kaliningrado A.Udalcovas pabandė paauklėti 1991 m. sausio 13-osios bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą. Kaip lietuviai drįsta teisti 1991 m. sausį tanką Vilniuje valdžiusį Rusijos pilietį Jurijų Melį! Kodėl vargsta teismas, juk galėtų pasinaudoti A.Udalcovo patarimu paleisti šį nekaltą avinėlį, o Lietuvos valdžia ant jo kaklo galėtų pakabinti medalį už dalyvavimą Sausio įvykiuose.

Regis, naujasis Muravjovas ne tik supainiojo laikus, bet ir valstybių teritorijas. Rusijoje jau įprasta, kad teismams vadovaujama iš Kremliaus, bet čia ne Rusija – nors ir turime priekaištų Lietuvos teismams, tačiau jie sprendimus priima nesižvalgydami į Simono Daukanto aikštę.

A.Udalcovas pareiškė, kad rusakalbiai Lietuvos piliečiai yra gąsdinami. Kas tie piliečiai? Ambasadorius jų neįvardija. Kokios nors valstybės atstovai gal ir galėtų lietuviams priekaištauti dėl žmogaus teisių, bet Rusijos vadovybės įgaliotiniui A.Udalcovui apie tai tiktų patylėti, nes būtent jo atstovaujamoje valstybėje kitaminčiai ne tik sodinami į kalėjimus, bet ir šaudomi. Ir ne bet kur, o prie pat valstybės vadovų rezidencijos, t. y. prie Kremliaus.

Beje, A.Udalcovas savo interviu užsiminė apie tai, kad „šiandien visų lūpose skamba terminas „mainai“, taip tarsi leisdamas suprasti, kad Rusija tokiai operacijai jau pasiruošė. Taigi J.Melį jau dabar ruošiamasi išmainyti.

Statistinė ekvilibristika

A.Udalcovo interviu galima aptikti ir džiugesio gaidelių dėl lėtesnio nei planuota Lietuvos ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, ambasadorius gailisi lietuvių, nes Lietuvos BVP 2015-aisiais paaugo tik 1,7 proc., nors metų pradžioje buvo planuotas 2,9 proc.

Paklausite, kodėl A.Udalcovas nepasigyrė Rusijos BVP augimu? Todėl, kad per tą patį laikotarpį Rusijos BVP ne tik nepaugo, bet net sumažėjo 3,7 proc., ir šis procesas šįmet greitėja – jau per pirmą ketvirtį Rusijos BVP sumažėjo dar 1,2 proc., palyginti su nesėkmingų praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pagal BVP apimtis pernai Rusiją aplenkė net vidutiniokė Meksika.

Tokia šios valstybės ekonominė galia. Rusijos vartotojų perkamoji galia per metus sumažėjo apie 10 proc., tačiau A.Udalcovas pasidžiaugė, kad rusai išsiverčia ir be kokybiškų lietuviškų pieno produktų. Išsiverčia. Štai, „Rosstat“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus palmių aliejaus eksportas į Rusiją išaugo per 400 proc., o sūrių gamyba išaugo 17 proc.

Jeigu ambasadorius nežino, tai priminsime, kad palmių aliejus Rusijoje labai plačiai naudojamas gaminant sūrius. Skanaus, ambasadoriau! Kai kitąmet sugrįšite į Rusiją, galėsite palyginti pieno produktų Lietuvoje ir savo šalyje kokybę. Deja, dėl finansinių sunkumų ne visi rusai turės tokią galimybę. Rusijos ambasadorius pripažino, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos ES santykiai su Rusija artimiausiu laiku nepasikeis.

Neliko vilčių pabaigti ir kažkada pradėtas derybas tarp Rusijos ir Lietuvos dėl pasienyje gyvenančių abiejų valstybių piliečių bevizio judėjimo. Ir vis dėlto ambasadorius savo tautiečiams paliko viltį, o mums – neatsakytą klausimą. Jo nuomone, dabartinis santykių tarp Lietuvos ir Rusijos pablogėjimas susijęs su praėjusių rinkimų į Seimą rezultatais. Nejaugi rinkimus į šį Seimą laimėjusius socialdemokratus Rusija laiko labiau priešiškai nusiteikusius nei dešiniąsias partijas? O gal tikimasi niekam nežinomos partijos laimėjimo artėjančiuose Seimo rinkimuose?

Albinas Čaplikas

Rekomenduojami video