Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žydinčios terasos paslaptys

Vasarą praleisti kuo daugiau laiko žydinčioje terasoje norime visi. Tačiau kad gėlės apdovanotų žiedais, svarbu žinoti kur, ką ir kaip sodinsite. Be to, terasose ar tiesiog balkonuose ryžtamasi eksperimentuoti auginant medelius arba krūmus.

Kad gėlės žydėtų

Balkone ir terasoje galima auginti įvairiausius augalus, bet prieš renkantis, ką auginti, svarbu įsivertinti, į kurią pusę yra balkonas ar terasa, kiek vietos skirsime augalams, kokio dydžio vazonus galime pastatyti. „Ermitažo“ Komercijos vadybininkė Dovilė Stanaitienė vardija populiariausias žydinčių terasų ir balkonų gėles.

  • Pelargonijos. Tai nelepios, didelės priežiūros nereikalaujančios gėlės, kurios geriausiai jaučiasi lengvoje, derlingoje žemėje, šviesioje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Jos nebijo kaitrių saulės spindulių ir gali ilgiau iškęsti nelaistomos. Tačiau norint, kad pelargonijos gausiai žydėtų, jas reikėtų genėti visą žydėjimo laikotarpį, o po genėjimo patręšti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Žiemą pelargonijas įneškite į vėsią patalpą, retkarčiais paliekite.
  • Begonijos. Jos mėgsta šviesą, bet nepakelia saulės kaitros. Pavėsyje begonijos skurs. Jas reikia lieti mažai, minkštu vandeniu, svarbu neleisti išdžiūti. Nuo pavasario iki rudens tręšti kas dvi savaites.
  • Surfinijos ir petunijos. Jos žydės visą vasarą, nuostabiai atrodys pasodintos kabančiuose vazonuose ar loveliuose. Šias gėles reikia laistyti daugiau, substratas visada turi būti drėgnas, geriausia laistyti anksti ryte. Taip pat svarbu patręšti žydinčių gėlių trąšomis kad ir kas trečią kartą. Vazonas turi būti platus, šioms gėlėms tinkamiausias substratas sudarytas iš komposto, durpių ir smėlio santykiu 3:2:1. Kad augalai džiugintų gausiais žiedais, peržydėjusius su žiedkočiu nuskinkite iki pat pažastėlių.
  • Levandos. Jos atkeliavo pas mus iš Viduržemio jūros regiono ir labai išpopuliarėjo. Levandos mėgsta saulę ir šilumą, lengvai pakenčia sausrą. Sodinant rekomenduojama įmaišyti smėlio ar žvyro, kad nepermirktų. Levandas reikėtų sodinti į aukštesnius vazonus, nes jų šaknys ilgos. Jos puikiai išsilaiko ir žiemą, tik pavasarį senesnius krūmelius reikia apkarpyti.

Terasoje auginkite ir medelius

Nors žydinčios gėlės – populiariausias terasų ir balkonų augalų pasirinkimas, atsiranda vis daugiau norinčių eksperimentuoti. Be to, nuosavoje terasoje galima susikurti jaukią, mišku dvelkiančią atmosferą. Vazonuose puikiai augs spygliuočiai augalai: tujos, kadagiai, pušelės, eglutės. Be to, jie žaliuos ištisus metus. „Juo galite formuoti sukuriant įvairias formas. Šalia žydinčių ar spygliuočių augalų komponuokite žolinius augalus, įvairias smilgas“, – sako D.Stanaitienė.

Taip pat terasą ir balkoną galite puošti augalais, kurie žiemą žaliuoja namuose, o vasarą „išsikrausto“ į lauką. Tai alyvmedžiai, levandos, rozmarinai, eukaliptai, čiobreliai, lauro medeliai ar net fikusai. Saulėtame balkone galite auginti pomidorus ar įvairius prieskoninius augalus.

„Augalų, kuriuos galima auginti balkone ar terasoje, sąrašas yra begalinis. Netgi beržas, liepa, įvairūs krūmai puikiai jausis terasoje ar didesniame balkone. Svarbiausia augalus reguliariai laistyti ir patręšti“, – originaliai apželdinti terasą siūlo pašnekovė.

Apsauga nuo perdžiūvimo

Nuolat negyvenamų sodybų terasas papuošus gėlėmis, iššūkiu tampa gėlių laistymas. „Ermitažo“ specialistė sako, kad šiuo atveju labiausiai pasiteisina vazonai su automatine laistymo sistema, kuri aprūpins drėgme. Tokie vazonai apsaugo nuo perlaistymo – drenažas sugeria vandens perteklių ir jį atiduoda tik žemei išdžiūvus.

Kokius vazonus rinktis?

  • Klasikiniai moliniai vazonai vertinami dėl natūralumo ir estetiškumo. Jų sienelės porėtos, todėl augalai gali kvėpuoti. Tiesa, molis gana sunkus, todėl vazonus sunkiau pernešti. Be to, jie netinkami kabinti.
  • Plastikiniai vazonai ir loveliai kur kas lengvesni ir pigesni, o dėl šiuolaikinių technologijų atrodo taip pat gerai, kaip ir pagaminti iš natūralių medžiagų. Kokybiški ir ilgaamžiai plastikiniai vazonai tarnaus ne vienerius metus. Žemė juose išdžiūsta nelabai greitai.
  • Šamoto keramikos vazonai patrauklūs tuo, kad yra atsparūs šalčiui, taigi, gali būti paliekami lauke per žiemą.
  • Poliuretano vazonai itin lengvi ir praktiški, be to, nepralaidūs šalčiui, todėl juose augalus galima palikti per žiemą.
  • Glazūruoti vazonai išgarina mažiau drėgmės, todėl augalus reikia laistyti rečiau.

Jei į vazoną įstatytas augalas užima visą vietą, vadinasi, jis yra per mažas. Vazonas turėtų būti toks, kad įdėjus augalą, aplink jį laisvai galėtume užkišti ranką. „Vazonų forma ir dydis priklauso nuo augalų šaknų sistemos. Ilgas šaknis turintiems augalams reikės gilesnių vazonų, trumpas, išsišakojusias – platesnių ir žemesnių. Atkreipkite dėmesį į vazono dugną – jame turi būti drenažo skylučių. Vazonai be skylučių paprastai naudojami kaip dėklai mažesniems vazonams. Jei jums patinkantis indas neturi skylučių, tiesiog jas išgręžkite“, – pataria „Ermitažo“ komercijos vadybininkė D.Stanaitienė.

Drenažas būtinas

Drenažas būtinas visiems vazoniniams augalams, nes ilgiau vandenyje pabuvusios šaknys užmirksta ir augalai gali susirgti puviniu. Tam tinka keramzitas, stambesnis žvyras arba keramikinio vazono šukės. Pakabinamiems loveliams ir krepšiams geriau tinka keramzitas, nes jis lengvesnis už žvyrą ar keramikinio vazono šukes. Pastatomiems vazonams tinka visos minėtos medžiagos.

Rekomenduojami video