Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvejų verslininkų pučiamas burbulas bliūkšta?

Uždraudus verslinę žūklę liksime be šviežios žuvies, o pamario kraštas liks be identiteto, Kuršių nerija rizikuoja užsitraukti ir UNESCO nemalonę. Tokie ir panašūs lozungai iš pajūrio pasklido Seime pradėjus svarstymus drausti verslinę žūklę vidaus vandenyse. Tačiau, pasirodo, tokioms kalboms pagrindo praktiškai nėra. Žvejai verslininkai patys sutinka, kad aprūpinti šviežia žuvimi rinkos nepajėgia, o net ir pamario rūkyklose daugiausia rūksta importinė arba vietiniuose akvakultūros ūkiuose užauginta žuvis.

Kur krypsta svarstyklės

Seime pateiktos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama drausti verslinę žūklę vidaus vandenyse, Kuršių mariose (išskyrus stintų žvejybą). Jį pristačiusi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė akcentavo, kad pagausinus žuvų išteklius būtų gaunama didesnė ekonominė ir socialinė nauda. Ankstesni verslinės žvejybos ribojimai jau davė vaisių: 2013 ir 2015 m. įvesti ribojimai pasiteisino tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu aspektu. Gamtos tyrimų centro (GTC) duomenimis, bendra žuvų biomasė Kauno mariose išaugo beveik keturis kartus.

A.Gedvilienė pridūrė, kad verslinės žvejybos draudimas ne tik padėtų atstatyti gyvybę Kuršių mariose, bet ir tokiu keliu būtų apsaugoti lašišų, šlakių, žiobrių, stintų, ungurių migracijos keliai. Ungurių žvejyba Europoje ypač suvaržyta dėl drastiškai mažėjančių jų išteklių. „Kuršių mariose atlikti tyrimai rodo, kad žuvų ištekliai mažėja pagal įvairius rodiklius. Neužtikrinama žuvų migracijų kelių, nerštaviečių, retų, nykstančių žuvų apsauga. Kuršių marių aplinkos būklė vertinama kaip bloga“, – užtikrino A.Gedvilienė.

Ji taip pat akcentavo, kad mėgėjiška žvejyba visoje ES yra laikoma tvaresne ir ekonomiškai naudingesne. ES šalys rekreacinės žvejybos sektoriuje sukuria 84 tūkst. darbo vietų, generuoja 8,4 mlrd. Eur apyvartą. Suskaičiuota ir mūsų meškeriotojų kuriama vertė. 2019 m. duomenimis, Lietuvoje žvejai mėgėjai per metus įsigijo 380 tūkst. žvejybos leidimų, už tai sumokėjo 1,7 mln. Eur. Kuršių mariose komercine žvejyba užsiėmė 47 įmonės ir jos į biudžetą sumokėjo apie 170 tūkst. Eur mokesčių.

Įtaria šešėlinę prekybą

Visuomeninės gamtos apsaugos organizacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Tadas Vipartas siūlo atkreipti dėmesį ir į žvejų verslininkų deklaruojamą įmonių pelną. Pasak jo, pelnas siekia vos 250 Eur per mėnesį, o vidutinė mėnesinė alga neviršija 300 Eur. „Neabejojame, kad vyksta didžiulis šešėlinis verslas, sugautos žuvys yra realizuojamos juodojoje rinkoje, todėl ir pateiktos sumos atrodo apgailėtinai mažos. Negana to, žvejai verslininkai iš valstybės gauna subsidijas ir kompensacijas, pavyzdžiui, už nepelningą verslą, už ruonių ar kormoranų daromą žalą, jiems taip pat yra kompensuojami degalai“, – žvejų verslininkų norą bet kokia kaina išsilaikyti argumentavo T.Vipartas.

Drastiškai mažėja sterkų ir žiobrių

38 žvejybos įmones vienijančios asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė tokį sprendimą vadina susidorojimu. „Mane labai nustebino, kad visos Lietuvos ichtiologų kreipimasis nesulaukė jokio dėmesio. Jie sako, kad žuvų išteklių būklė atitinka vidutinę. Saugojimui visuomet yra erdvės. Vadinasi, buvo kalbėta tik su žvejų mėgėjų organizacija, kaip susidoroti su penkis šimtmečius gyvavusiais žvejais prie Kuršių marių“, – piktinosi S.Jakubauskienė.

Verslinės žvejybos pusėn stojusi dalis šalies ichtiologų prieš keletą savaičių išplatino raštą, kritikuojantį Žuvininkystės įstatymo keitimo projektą. Esą draudimui trūksta faktinės argumentacijos, o žvejybos draudimas savaime neišspręs visų problemų. Ichtiologai ramino, kad per 25 metus Kuršių mariose bendra žuvų biomasė ir gausumas mažėja tik nežymiai, o bendra padėtis Kuršių mariose laikoma vidutine. Tiesa, minėtame tyrime rašoma: 2015–2017 m. santykinė biomasė buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1993 metų. Geresni rodikliai fiksuoti tik 2018–2019 m. Ypač vertingomis žuvimis laikomų sterkų, žiobrių 2015–2019 m. stipriai sumažėjo. Pastebima ir kai kurių žuvų smulkėjimo tendencija.

Rusniškis Ramūnas, turintis ir tautinio paveldo sertifikatą, sako, kad uždraudus verslinę žvejybą jam labiausiai trūktų karšių

Nori nepriklausomų išvadų

„Lašišos dienoraščio“ atstovas atkerta, kad mokslininkai išvadas apie visą Kuršių marių būklę pateikė vadovaudamiesi atliktais tyrimais tik iš dviejų lokalių vietų, kurios buvo pakankamai arti pagrindinių žuvų migracijos kelių į Nemuną, dėl to kyla abejonių, ar pateiktos išvados patikimos.

„Ties migracijos keliais žuvų populiacija paprastai būna žymiai didesnė nei atokesnėse vietose. Galimai tyrimo vietos buvo pasirinktos neatsitiktinai“, – tyrimų išvadas ichtiologų sąžinei palieka T.Vipartas ir sako, kad norint objektyviai žinoti, kas dedasi Kuršių mariose, reikia užsakyti nepriklausomus užsienio mokslininkus.

Visuomenininkas tai vadina logišku variantu, nes ne paslaptis, kad dalis mokslininkų tyrimus atlieka kartu su žvejais verslininkais, dažnai naudojasi jų pateiktais duomenimis apie žvejybos rezultatus. Pasak T.Viparto, neretai jie yra geri draugai, bičiuliai. „Vykdomi Europiniai projektai, įsisavinamos lėšos, samdomi ichtiologai, kurie pateikia tam tikras išvadas ir rekomendacijas. Tai lyg neatsiejama grandinė, todėl nesame nustebę šių mokslininkų padėtais parašais. Manome, jog svarbus yra finansinis faktorius. Nelikus verslinės žvejybos, ichtiologų poreikis šioje sferoje ženkliai sumažėtų“, – suinteresuotumą įžvelgia „Lašišos dienoraščio“ atstovas.

Įrankių mažiau, bet jie efektyvesni

Bendrovės „SLP žuvis“ direktorius Stanislovas Papievis skundėsi, jog verslinės žvejybos intensyvumas ir taip mažėja, o žvejų veikla yra stipriai kontroliuojama. Tačiau visuomenininkai prieštarauja – žvejybos įrankių mažiau, bet nutylimas faktas, kad jų efektyvumas padidėjo net iki 7 kartų. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Švagždys sutinka, kad gaudyklių efektyvumui išmatuoti reikalingas tyrimas. Kaip tik šiuo metu tai bando išsiaiškinti GTC.

Dvigubi standartai

T.Vipartas tikina, kad sukurta įstatyminė bazė žvejams verslininkams išskirtinai palanki, todėl juos tikrinant dažniausiai nėra nustatomi didelio masto ar grubūs pažeidimai. Didžiausią problemą jis mato leistinoje priegaudoje. Anot jo, net ir draudžiamu laikotarpiu sugauta žuvis ar sužvejotas neverslinio dydžio laimikis pagal galiojančius teisės aktus jiems yra leistinas ir legalus, nurodant tai kaip priegaudą. Ne išimtis ir menkės, nors Europos Komisija žvejoti jas griežtai uždraudė. Taip pat aštriašnipiai eršketai, kurie yra žuvinami į upes, tikintis, kad po keliolikos ar daugiau metų jie iš jūros sugrįš neršti į gimtąsias upes. „Žvejui mėgėjui už sugautą eršketą gresia bauda apie 400 Eur, o žvejai verslininkai juos legaliai pasiima kaip priegaudą. Tokia pati situacija ir su kitomis žuvimis. Pavyzdžiui, už nelegalaus dydžio starkį mėgėjui gresia iki 445 Eur bauda, o žvejai verslininkai nelegalaus dydžio starkius gali ne tik pasiimti kaip priegaudą, bet ir juos parduoti“, – įstatymų spragas vardija T.Vipartas.

Laukinė žuvis – retas delikatesas

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas Lietuvą vadina žuvies importo šalimi, o žvejybos amatą vadina neperspektyviu. Ministro nuomone, atėjo laikas kalbėti apie akvakultūros vystymą. „Turime kalbėti apie tai, kaip padėti tiems, kurie bus išprašyti iš marių, ežerų, ir kaip jiems keisti profesiją. Kita vertus, reikia įvertinti, kokie yra įsipareigojimai ES“, – teigė ministras, žadantis po kelių savaičių pateikti ir ministerijos išvadas dėl verslinės žūklės draudimo.

Žvejai verslininkai sutinka, kad jie nepajėgūs rinkos aprūpinti šviežia žuvimi. Tai atsispindi ir pajūrio rūkyklų bei žuvies krautuvėlių asortimente.

„Mes dažniausiai perkame žuvį, kuri ne pagauta vietoje, o atkeliavusi į Lenkijos uostus, – pasakoja pajūryje įsikūrusios rūkyklos savininkas Marius. – Rūkau atlantines skumbres, jūrinius ešerius, kurie atkeliauja iš Norvegijos. Vietos žvejai pasiūlo karšių, vietinių ešerių. Žuvys smulkios, o smulkmės mes imti nenorime. Aišku, žmonės nori kuo šviežesnės žuvies. Norint įtikti pirkėjui, pasitaiko, kad ir pameluoja vienur, neva žuvis ką tik ištraukta iš jūros, bet visi gerai žinome, iš kur ji atkeliauja. Vis dėlto, daugiausia nuperkama importinės, o ne vietinės žuvies.“

Rusniškis Ramūnas, turintis ir tautinio paveldo sertifikatą, sako, kad uždraudus verslinę žvejybą jam labiausiai trūktų karšių. Vyriškis dėsto, kad būtent ši žuvis turistų mėgstama labiausiai. Vis dėlto vyras laikosi optimistiškai: „Jeigu taip atsitiks, kad neliks verslinės žūklės, nieko nepadarysi, reikės ieškoti kitos žuvies. Aišku, karšių mums tikrai trūks.“

Žvejai verslininkai sutinka, kad jie nepajėgūs rinkos aprūpinti šviežia žuvimi

Paklausa auga kartais

„U-Fermos“, prekiaujančios uždarose sistemose auginamais unguriais, pardavimų vadovas Martynas Greviškis sako, kad iš Molėtų krašto unguriai išvažiuoja į pajūrį pakankamai dažnai. Ūkis ungurius augina ketverius metus ir per visą šį laiką paklausa augo ne procentais, o kartais. „Ypač populiarėja mažesni, nuo 100 iki 200 g rūkyti unguriukai. Praktiškai visur, kur juos rasite, – mūsiškiai. Keletas rūkyklų atsisako, nes nori prekiauti tik laukiniais unguriais.“

Apie augančią akvakultūros ūkiuose auginamos žuvies paklausą kalba ir kretingiškis, įmonės „Bioakva“ savininkas Mantas Paulauskas. Afrikinius šamus auginantis verslininkas skaičiuoja, kad 30–40 proc. jo šviežios žuvies iškeliauja į pajūrio rūkyklas. „Žuvų ištekliai sumažėję, žuvies tiek nėra, kad būtų įmanoma aprūpinti vietines rūkyklas. Iš esmės manau, kad Kuršių marioms reikėtų pailsėti, kad ištekliai atsigautų“, – svarsto M.Paulauskas.

Mitas dėl UNESCO

Nors žuvininkystės įstatymu nesiekiama uždrausti tradicinės žvejybos, laikomos kultūros paveldu, tai neįtikino Neringos mero Dariaus Jasaičio. Jis žiniasklaidai kalbėjo, jog uždraudus verslinę žūklę Neringa neteks savo identiteto, o būtent dėl to ji buvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

Vis dėlto, net jei šalis apsispręstų atsisveikinti su versline žvejyba, rizika, kad Kuršių nerija dėl to bus išbraukta iš Pasaulio paveldo programos, yra arti nuliui. „Svaičioti, kad Kuršių nerija bus išbraukta iš Pasaulio paveldo sąrašo, tikrai nereikėtų, tai mitas. Turiu jį paneigti sakydama, kad tai yra kraštutinė priemonė, kai negalima rasti jokio kompromiso. Paprastai kompromisams paliekama daug erdvės“, – užtikrino Lietuvos UNESCO Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Rekomenduojami video