Lietuviai per metus tvenkiniuose užaugina per 4 000 t žuvų, tačiau jau dabar galėtų užauginti iki 5 500 t, tik neskuba, nes produkciją sunku parduoti.

Europiniai lyderiai

98 proc. prekinių gyvų žuvų Lietuvoje užaugina Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (GA), jungiančios įmones, valdančias daugiau kaip 10 tūkst. ha žuvininkystės tvenkinių, nariai. GA nariai per metus parduoda apie 4 000 t gyvų prekinių žuvų ir apie 1 600 t žuvų jauniklių vandens telkiniams įžuvinti. Daugiausia akvakultūros tvenkiniuose užaugintų žuvų parduodama vidaus rinkoje, eksportuojama apie trečdalis – 1370 t.

Populiariausias karpis – 96 proc. visų užaugintų žuvų. Taip pat vis daugiau parduodama lydekų, lynų, upėtakių, karosų, eršketų, šamų, augalėdžių – amūrų ir kitų. Didžiausi verslinių tvenkinių plotai šalyje buvo įrengti praėjusio amžiaus antrojoje pusėje ir jie sudarė daugiau kaip 11 tūkst. ha, jų yra visoje šalies teritorijoje.

Plėtrą stabdo tai, kad jau kurį laiką kaina praktiškai nekinta. GA bendra vidutinė akvakultūros produktų pardavimo kaina 2015 m. buvo 2,31 Eur/kg, taigi, palyginti su 2014 m., pakilo tik 2,2 proc. Ji šiek tiek padidėjo, nes brango kai kurios žuvys, kurių auginama gana nedaug.

Be to, pastaraisiais metais dėl sausros kai kuriose ES šalyse tvenkiniuose užauginta mažiau žuvų nei planuota. Tačiau, pasak GA direktoriaus Vytauto Andriuškevičiaus, tai buvo tik laikini sutrikimai. Žuvų daugiau auginama tiek ES, tiek ir Lietuvoje. Pasak V.Andriuškevičiaus, akvakultūros bendrovės 2020-aisiais Lietuvoje planuoja auginti jau per 7 000 t. Santykinai daugiausia žuvų (vienam gyventojui) rinkai tiekia Čekija, o antrą ir trečią vietas užima Lietuva ir Lenkija.

Smogė embargas

Lietuviai jau dabar galėtų užauginti ne 4 000, bet apie 5 500 t ir daugiau žuvies, tačiau problema – kur ją pelningai realizuoti. Pavyzdžiui, dalis GA įmonių planų 2015 m. neįvykdė, nes eršketai buvo skirti Rytų rinkai, tačiau dėl embargo susitarimai žlugo.

„Eršketų pirkėjų lietuviai ieškojo įvairiose šalyse ir buvo priversti juos parduoti žemesnėmis kainomis nei 2013 m. Todėl 2015 m. dalis įmonių sumažino eršketų auginimą ir ateities planus. Tiesa, pastebime ženklų, kad erškėtinėmis žuvimis labiau domisi lietuviai“, – sakė V.Andriuškevičius.

Kita vertus, 2015 m. dėl vandens trūkumo Lenkijos ir Čekijos akvakultūros įmonės tiekė mažiau prekinių karpių, todėl Lietuvos augintojams buvo palankesnės sąlygos žuvis eksportuoti.

Savikainos žirklės

Pasak GA tarybos pirmininko Algimanto Gylio, viename hektare galima užauginti ir 2 t, bet galima ištraukti ir tik 100 kg žuvų. Kai kurių augintojų tvenkiniuose karpiai kilogramą priauga suėdę net 5–8 kg maisto. Laboratorinėmis sąlygomis, palaikant švarų vandenį ir aukštą deguonies koncentraciją, karpiai kilogramą svorio priauga suvalgę vos 2,5 kg maisto.

„Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad 1 kg svorio galima pasiekti sušeriant tiek pat arba net mažiau pašarų, nes karpiai tvenkinio dugne suranda chironomidų lervų ir pan., tačiau tai galima pasiekti tik šeriant labai kokybiškais pašarais, kuriuose pakankamai baltymų, vitaminų ir kitų medžiagų“, – patirtimi dalijosi V.Andriuškevičius.

Reikia skaičiuoti. Pavyzdžiui, kokybiškas, baltymingas pašaras gali kainuoti apie 1,1 Eur/kg ir daugiau. Taigi reikia pasirinkti, ar žuvis maitinti pigesniu pašaru, kurio prireiks daugiau ir žuvys augs lėčiau, arba maitinti brangesniu, tačiau jo reikės mažiau ir žuvys užaugs greičiau.

Karpinės žuvys GA narių žuvininkystės tvenkiniuose iki prekinio svorio užauga per tris vasaras, o kai kuriais atvejais net per keturias, todėl daugelyje įmonių žuvininkystės tvenkiniuose susiformavo trimetė akvakultūros prekinių karpių auginimo forma.

Hektaro talpa

Į hektarą ploto augintojai įleidžia 10–20 tūkst. lervučių.

„Lemia pasirinkta strategija. Jeigu nori gauti toną prekinės žuvies, reikia įleisti apie 2 500 dvimečių žuvų. Pavyzdžiui, jeigu siekiama užauginti iki 1,5 kg svorio per vasarą, tai į hektarą suleidžiama apie 1 000 žuvelių, sveriančių 350 g“, – skaičiavo V.Andriuškevičius.

2015 m. pavasarį iš žiemojimo tvenkinių į ganyklinius tvenkinius GA bendrovės perkėlė apie 3,8 mln. dvimečių karpių ir kitų žuvų jauniklių, kurių bendras svoris buvo apie 1 460 tonų, į antros eilės auginimo tvenkinius suleido apie 8,7 mln. žuvų metinukų, o į pirmos eilės auginimo tvenkinius – per 56 mln. žuvų lervučių auginti iki prekinio svorio.

„Didesnį tvenkinį sunkiau valdyti. Paprastai žuvininkystės ūkiuose veikia sistema iš kelių kategorijų tvenkinių. Pirmiausia – vadinamieji gamykliniai, kuriuose auginamos prekinės žuvys, kituose auginamos dvivasarės žuvys, ir pirmos eilės tvenkiniai, kuriuose auginamos metinės žuvys. Dar yra žiemojimo bei neršto tvenkiniai, tiesa, vietoj pastarųjų augintojai vis dažniau įsirengia inkubatorius“, – patirtimi dalijosi V.Andriuškevičius.

Tačiau galima turėti ir tik vieną tvenkinį – atsiveži dvimečių žuvų ir iki rudens užauginti pardavimui.

Akvakultūros produktų gamyba, tonomis

(Šaltinis: NAŽPGA)

Pajamos, tūkst. Eur

(Šaltinis: NAŽPGA)

Vidutinė pardavimo kaina 2015 m.

(Eur/kg)

Karpių 2,08

Lydekų 5,67

Karosų 1,15

Augalėdžių 2,45

Upėtakių 3,75

Kitų žuvų 14,23

(Šaltinis: NAŽPGA)