Kaip „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, prieš tris savaites Žemės ūkio rūmų nariai svarbiausios žemdirbių organizacijos pirmininku išrinko buvusį šių rūmų Kaimo reikalų komiteto pirmininką, Baltijos labdaros fondo vadovą, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos ūkininkų sąjungos bei kitų organizacijų narį dr. Arūną Svitojų, o šis į pagalbininkus pasitelkė du vicepirmininkus: Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovą Vytautą Buivydą bei Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorių Algį Baravyką.

Naujieji Žemės ūkio rūmų vadovai šiandien su „Valstiečių laikraščio“ skaitytojais dalijasi mintimis, planais, apžvelgia pirmuosius darbus.

Tarptautiniai ryšiai

Vadovaujant Žemės ūkio rūmams labai svarbi tarptautinė patirtis, nes teks dažnai bendrauti Briuselyje su ES institucijų tarnautojais, dalyvauti COPA/COGECA posėdžiuose, bendradarbiauti su ES šalių žemdirbių organizacijų atstovais. Ar iš jūsų patirties bagažo yra ką panaudoti?

A.Svitojus. Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) 15 metų dirbau ekspertu įvairiose pasaulio šalyse, buvau FAO (JTO maisto ir žemės ūkio organizacija) grupių vadovas, dalyvavau tarptautinėse programose tiek ES, tiek už jos ribų. Savo akimis mačiau, kiek daug yra įvairių alternatyvų žemės ūkyje. Daug teko bendrauti su Švedijos atstovais, kurie tikino, kad iš Baltijos šalių jie labiausiai linkę bendradarbiauti su Lietuva. Anot jų, Estijos ir Latvijos potencialas yra gerokai mažesnis, o Baltarusijos ir Ukrainos rinkose dar daug neaiškumo bei chaoso. Teko bendrauti ir su Lenkijos bei Vokietijos žemės ūkio rūmų nariais, suradome bendrų interesų bei galimybių keistis patirtimi. Mane ypač žavi lenkų derybininkų tvirtumas – jie į Briuselį vyksta ne nuleidę galvas, bet drąsiai išdėsto savo poziciją ir pateikia argumentus. To labai stinga mūsų valdininkams. ES – laisva sąjunga, todėl nereikia bijoti, kad mūsų nuomonė bus kitokia, nei laukia Europos Komisijos atstovai.

Vasario 27 d. jūs tapote Žemės ūkio rūmų pirmininku, o jau kovo 1 d. Bratislavoje (Slovakija) dalyvavote Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų ir žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų susitikime. Su kuo susitikote ir apie ką diskutavote?

A.Svitojus. Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovai aptarė savo prioritetus dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Visi susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ypač svarbu išlaikyti jos biudžetą, dviejų ramsčių struktūrą, užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas visų ES šalių ūkininkams. Kolegoms pristačiau Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją, daug dėmesio skiriau efektyviems rizikos valdymo ir krizių įveikimo mechanizmams, siekiui pagerinti ūkininkų padėtį maisto produktų grandinėje. Susitikime pasirašėme memorandumą, kuriame pabrėžti Bratislavos deklaracijos prioritetai ir reikalavimai užtikrinti stiprų bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą.

Prieš savaitę bendravote su Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugu Kuklieriumi. Ar tai buvo atsitiktinis ryšys, ar viena iš Žemės ūkio rūmų veiklos sričių?

A.Baravykas. Tai buvo sudėtinė darbo dalis. Gegužės mėnesį parodoje „AgroBalt“ su delegacija lankysis Kinijos žemės ūkio ministras. Šiam susitikimui mes, Žemės ūkio ministerijos socialiniai partneriai, turime pasiruošti, pavyzdžiui, prireikus svečiams turėsime aprodyti kurį nors ūkį.

Saugosis kiršintojų

Ar patyrėte, kad kai kurie politikai siekia supriešinti stambiuosius ūkininkus su vidutiniais ir smulkiaisiais, siekia, kad žemdirbių organizacijos nesugebėtų susitarti?

A.Svitojus. Tik dėl šios priežasties Žemės ūkio rūmai pastaraisiais metais susidūrė su problemomis. Žemdirbius provokuojantys politikai labai gerai suvokia, kad jeigu ši organizacija bus stipri, tai politikų paslaugų neprireiks. Esu įsitikinęs, kad tik dėl šios priežasties buvo bandoma įkurti kitas organizacijas. Sukėlė šiek tiek triukšmo, o kokie rezultatai? Juk akivaizdu, kad žemdirbiai tik pralaimėjo.

Ar numatėte būdą, kaip apsisaugoti nuo tokių kiršintojų? Kokiais principais remsitės vadovaudamas Žemės ūkio rūmams?

A.Svitojus. Kadangi tai yra daug narių jungianti organizacija, sieksiu, kad visi suprastume kompromisų būtinybę, raginsiu būti tolerantiškus. Iš darbo tarptautinėse organizacijose patirties žinau, kad tikslus pasiekia tik dirbantieji vieningai, o vienybės negali būti, jeigu kurie nors nariai siekia išskirtinių sąlygų. Kita vertus, ieškoti susitarimo mane įpareigoja Žemės ūkio rūmų statutas, kuriame juodu ant balto parašyta, kad pirmininkas turi teisingai ir sąžiningai atstovauti visiems šios organizacijos nariams.

Prioritetai

Ar jau aptarėte veiklos sritis, kurioms skirsite daugiausia dėmesio, teiksite pirmenybę?

V.Buivydas. Aš daugiau dėmesio skirsiu jaunųjų ūkininkų bei šeimos ūkių problemoms spręsti, jų interesams ginti. Tarp prioritetinių sričių – skleisti informaciją apie Žemės ūkio rūmų veiklą. Daug kas nustemba, kai sužino, kokius projektus Žemės ūkio rūmai rengia, kuo užsiima. Yra idėjų, kaip su žemdirbiais užmegzti dar artimesnius ryšius, pavyzdžiui, gal būtų galima įsteigti ūkininkų pagalbos liniją telefonu. Iškilus problemai, gautume informaciją ir galėtume tuojau pat reaguoti.

Ar ūkininkai jau kreipėsi į jus kaip į Žemės ūkio rūmų vicepirmininkus?

V.Buivydas. Skambučių telefonu srautas išaugo kelis kartus. Tarp aktyviausių – pieno ūkių savininkai. Susidariau įspūdį, kad Pieno gamintojų asociacija bei Lietuvos ūkininkų sąjunga jų problemoms neskiria nepakankamai dėmesio.

A.Baravykas. Būtų klaidinga manyti, kad Žemės ūkio rūmų vadovai kišis į specifines veiklos sritis. Manau, kiekvienas turi užsiimti tuo, ką geriausiai išmano. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkai juk ne konsultantai, ne patarėjai. Tačiau mes tikrai sieksime parengti racionalią ir efektyvią atstovavimo žemės ūkio organizacijoms tvarką.

Pirmieji darbai

Po rinkimų nepraėjus nė mėnesiui, jau dalyvavote įvairiuose susitikimuose. Kokių minčių kilo po jų, ką pavyko nuveikti?

A.Baravykas. Daugiau tikėjomės iš žemės ūkio ministro iniciatyva surengto susitikimo su socialiniais partneriais. Į susitikimą atvyko beveik dvidešimties asociacijų atstovai, tačiau paaiškėjo, kad ministras užimtas, o paskui jis išvyko į susitikimą rajone. Manau, mes, žemdirbiai, turėtume pagelbėti ministrui, kad jis atskirtų strateginius klausimus nuo kasdieninių susitikimų. Praėjusią savaitę susitikome su Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariais. Susidariau įspūdį, kad šios sąjungos vadovai buvo sumanę mus išbandyti, išsiaiškinti, ar tvirtas mūsų stuburas. Manau, jie tai suprato.

V.Buivydas. Mes norime bendradarbiauti. Ar to nori Lietuvos ūkininkų sąjunga? Jeigu ji tikrai sieks diskutuoti, mes esame pasirengę ieškoti sprendimo būdų, o jeigu valią duos emocijoms, susitarti nepavyks. Principinė Žemės ūkio rūmų pozicija – jokia organizacija neturėtų tikėtis, kad pirmenybė bus teikiama tiems, kurie garsiau šauks, bandys savo interesus kelti aukščiau kitų.

Bendro vardiklio paieškos

Savo planus Žemės ūkio rūmų vadovai – pirmininkas A.Svitojus bei vicepirmininkai A.Baravykas ir V.Buivydas – pristatė kovo 15 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre Akademijoje (Kėdainių r.) vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdyje.

Svečiams buvo bandyta daryti spaudimą ir kelti ultimatumą primenančius reikalavimus, tačiau naujieji Žemės ūkio rūmų vadovai šeimininkams priminė, kad pagrindinė skėtinė Lietuvos žemdirbių organizacija veikia ne laikydamasi autokratinių principų, bet vadovaudamasi Žemės ūkio rūmų įstatymo bei statuto nuostatomis. Susidarė įspūdis, kad kai kurie Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai šių dokumentų niekada neskaitė, nes posėdžio metu savo interesų pirmenybę bandė pagrįsti remdamiesi anglų rašytojo ir žurnalisto Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ aprašyta pseudotaisykle: „Nors visi esame lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus.“

„Aš esu tik Žemės ūkio rūmų pirmininkas (t. y. ne diktatorius). Jų veiklos strategiją priimu ne aš vienas, bet visi šios organizacijos nariai. Mano manymu, reikia dirbti taip, kad dėmesio bei paramos užtektų visoms Žemės ūkio rūmų organizacijoms, niekas negali ir neturi teisės siekti savo interesų kenkdami kitiems“, – sakė A.Svitojus.

Nepaisydami šios pastabos, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai svečiams kėlė reikalavimą, kad Žemės ūkio rūmų tarybos posėdžiuose balsuojant dėl svarstomų klausimų šiai organizacijai būtų suteikta daugiau balsų nei kitiems nariams. Paradoksalu, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai tarsi užmiršo esminę savo klaidą – Žemės ūkio rūmų suvažiavimo išvakarėse jie nesugebėjo pateikti savo kandidato į tarybą. Taigi šios organizacijos įtaka Žemės ūkio rūmų valdymo organuose yra mažiausia per visą jos veiklos istoriją. Nemažai gandais pagrįstų priekaištų iš prezidiumo narių išgirdo ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkai. Tačiau tiek A.Baravykas, tiek V.Buivydas net į keisčiausius klausimus atsakė ramiai, aiškiai ir dalykiškai.

„Visi turi teisę turėti savo nuomonę. Nenormalu, kai įžeidinėjami kitaip manantieji. Iš manęs to niekada neišgirsite. Esu įsitikinęs – daugiau naudos gautume, jeigu mums pavyktų įveikti savo ambicijas ir mąstyti ne savanaudiškai, bet labiau valstybiškai“, – baigdamas susitikimą su Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariais apibendrino A.Svitojus.