Vilnietė Alina Sinicė savo kantrybe, švelnumu ir gebėjimu rasti laiko ne tik kitiems, bet ir sau, stebina daugelį jaunų mamų. Klausiate, kodėl? Ji – penkių vaikų mama. Darnioje Alinos ir Vaido Sinicų šeimoje auga keturi sūnūs ir viena įdukra. Augindama būrį mažylių Alina spėja ne tik jais pasirūpinti, bet ir vadovauti keliems vaikų darželiams bei tęsti studijas. Iššūkių nebijanti moteris sako, kad laimės jausmas yra daug stipresnis už vargus.

Meilės jėga

Alinos ir Vaido meilė ištvėrė vieną sudėtingiausių išbandymų – net ketverius metus pora draugavo per atstumą. Kol Vaidas JAV Kolorado valstijoje krimto karinių oro pajėgų lakūno mokslus, Alina teisės paslapčių mokėsi Vilniuje.

„Su Vaidu susipažinome Vilniaus universitete rugsėjo 1-ąją. Abu įstojome studijuoti teisės ir tapome kurso draugais. Nuo pirmųjų dienų jautėme vienas kitam simpatiją, bet draugauti kaip pora pradėjome tą pačią žiemą prieš Kalėdas. Buvome labai jauni, kupini įvairiausių emocijų, taigi tiek pažintis, tiek ir draugystės pradžia buvo nuostabi, su skraidančiais drugeliais pilve“, – romantišką pažintį prisiminė Alina.

Iššūkiai porai prasidėjo po pusmečio, kai Vaidas nusprendė dalyvauti konkurse studijuoti JAV karo akademijoje. Įstojo ir išvyko už Atlanto vandenyno. Abu pažadėjo vienas kitam, kad bus atviri ir nuoširdūs, jei kuris palūš. „Pirmasis pusmetis buvo labai sunkus ir kupinas nežinomybės, nors ir susirašinėjome, ir skambinome vienas kitam. Bet pirmą kartą Vaidui grįžus į Lietuvą, abiem pasidarė aišku, kad viską galime įveikti, reikia tik įdėti pastangų ir tuo tikėti, – pasakojo moteris. – Tie metai draugaujant per atstumą mus labai sustiprino, subrandino kaip žmones.“

Po ketverių studijų JAV metų Vaidas grįžo ir pora susituokė.  Netrukus susilaukė ir pirmojo sūnaus.

Svajojo ir prisisvajojo

Šiandien pora gyvena Vilniuje. Vaidas yra Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnas, o Alina – dviejų darželių vadovė ir studentė, mat Lietuvos edukologijos universitete studijuoja socialinių industrijų ir komunikacijos programą. Dabar Sinicų šeimoje auga aštuonmetis Artis, Vilius, kuriam greit sueis šešeri, keturmetis Augustinas, 11-os mėnesių Vytis ir ketverių metukų įdukra Liepa.

Moteris prisipažino, kad su Vaidu nemažai kalbėdavo apie vienas kito svajones, kokią šeimą abu įsivaizduoja. Dar prieš santuoką abu nutarė, kad būtų gera auginti penkis vaikus. O gal ir daugiau.

„Vaikystėje mane žavėjo babos pasakojimai apie anksčiau buvusias gausias šeimas. Žinoma, anksčiau daug vaikų gimdydavo tam, kad būtų, kas padeda ūkyje. O man, miestietei, galvoje sukdavosi vaizdai, kad turėsiu gražų vyrą ir keletą vaikų“, – apie išsipildžiusias svajones kalbėjo Alina.

Laimė patirti

Pasak Alinos, lūžis įvyko po trečiojo sūnaus gimimo. Sinicos visada svajojo apie būrį vaikų, todėl vienas po kito gimę berniukai kėlė tik džiaugsmą. „Vaikus auginti mums nesunku. Juk esame dviese, mažylius auginame kartu. Kas padeda labiausiai? Mokėjimas organizuoti. Prisipažinsiu, to teko išmokti. Ir šie mokslai niekada nesibaigia“, – juokėsi jauna moteris.

Nors yra penkių vaikų mama, Alina sako dar daug ko nežinanti. „Didžiausius iššūkius kelia vyriausiasis sūnus, nes jis auga, keičiasi ir man tai dar nėra patirta, suprasta. Su jaunesniais vaikais viskas paprasčiau, nes jau žinau, kaip gali būti, kaip reaguoti, ko imtis. Žinoma, kiekvienas vaikas unikalus, bet yra tam tikrų dėsningumų, amžiaus tarpsnių su savais ypatumais“, – apie iššūkius pasakojo A.Sinicė.

Nors kas vakarą apima fizinis nuovargis, moteris beveik visada jaučiasi laiminga. „Manau, gyvenime mes turime įgyti įvairiausios patirties. O tai ir yra laimė – laimė patirti“, – neabejojo Alina.

Sava, bet nepažinta

Mintys apie įsivaikinimą Alinos ir Vaido galvose ėmė šmėkščioti jau gimus pirmajam sūnui. „Norėjome suteikti šeimą vaikui, kuris jos neteko. Kita svarbi priežastis – labai norėjau dukrelės. Berniukams aš, kaip mama, galiu perduoti vienus dalykus, o mergaitei – kitokius“, – aiškino A.Sinicė.

Pernai rugsėjo 1-ąją Alina ir Vaidas tapo įdukrytės tėvais ir tie pirmieji metai nebuvo lengvi. „Beveik tuo pat metu, rugsėjo pabaigoje, susilaukėme ir mažiausiojo sūnaus, tad per mėnesį šeima pasipildė dviem mažais vaikais. Visiems šeimos nariams reikėjo iš naujo surasti savą vietą šeimoje“, – sakė Alina. Tačiau, pasak jos, viską atperka jausmas, kad jų pastangomis  užaugs puikūs žmonės. Todėl net ir tada, kai išties sunku, kažkur giliai ji jaučia pasitenkinimą. Pačiai Alinai iki šiol sunkiausia suprasti mergaitiškas emocijas. „Matyt, augindama berniukus pripratau tik prie tam tikro elgesio. Tačiau jau praėjo metai, ir jaučiu, kad išmokau į viską reaguoti ramiau, daug ko nebesureikšminu“, – kalbėjo daugiavaikė mama.

Alina ir Vaidas nežada nuo mergaitės slėpti fakto, kad ji įvaikinta. Kai paklaus, tada ir atsakys. Jei norės rasti savo biologinę motiną, padės tai padaryti. „Neturiu teisės savintis jos gyvenimo, kad ir kokia jo pradžia buvo“, – įsitikinusi daugiavaikė mama.

Ryšį kuria visa šeima

Per kosminiu greičiu prabėgusius pirmuosius metus šeima patyrė visą jausmų ir išbandymų amplitudę. „Viskas kinta, keičiamės ir mes patys. Iš pradžių Liepa mums buvo tiesiog labai graži mergaitė, kuria norėjosi rūpintis. Vėliau atsirado kitokių jausmų, peraugančių į tėvišką meilę. Reikėjo padirbėti ir su savimi. Juk trejų metų žmogus jau nėra baltas lapas, ant kurio gali rašyti, ką nori. Ryšį su Liepa kuriame visi“, – pasakojo Alina.

Šiandien A.Sinicė neabejoja – pats brangiausias turtas yra šeima. „O dar konkrečiau – tai mano vyras. Jį savo gyvenime vertinu labiausiai. Viską darome kartu, todėl nėra sunku. Labai svarbu santykius kurti, dėl jų stengtis, dirbti, tada kartu galima įveikti viską. Sėkmingi santykiai neįmanomi be pagarbos, įsiklausymo, bandymo suprasti, gerumo. Suaugusieji, kaip ir vaikai, visomis prasmėmis auga visą gyvenimą“, – apie vertybes kalbėjo moteris