Profesinių ligų Lietuvoje nustatoma mažiau negu kaimyninėse šalyse. Tačiau ne todėl, kad mūsų šalies gyventojai atsparesni ar sveikatai kenksmingų veiksnių darbo aplinkoje mažiau.

Piktybiniai navikai – (ne)profesinė liga

Lietuvoje kasmet nustatoma vidutiniškai 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50, arba kiek daugiau negu 3 proc., vyrų plaučių vėžio atvejų gali būti sukelti asbesto. Tokia išvada buvo padaryta Lietuvos higienos institute atlikus sergančiųjų plaučių vėžiu apklausą. Iš tirtų 298 plaučių vėžiu sergančių asmenų 188 (63,1 proc.) turėjo sąlytį su asbestu darbe. Intensyvų asbesto poveikį patyrė dirbantieji statybų, metalurgijos, laivų statybos srityse, elektrinių darbuotojai – šaltkalviai, suvirintojai, izoliuotojai ir kt.

Ši kenksminga medžiaga dar 1976 m. buvo įrašyta į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą. Nuo 2005 m. mūsų šalyje (kaip ir visoje ES) uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius. Tačiau ardant šilumos izoliaciją, senas konstrukcijas ir gaminius, plika akimi nematomų jo skaidulų vis dar gali patekti į aplinką, o iš jos – į žmogaus organizmą.

„Asbestas ir jo turinčios medžiagos – šiferis, asbestcemenčio vamzdžiai, plokštės, sandarinimo medžiagos, kurios buvo gaminamos ir plačiai naudojamos Lietuvoje 1956–2004 m., gali turėti įtakos ne tik plaučių, bet ir gerklų, pleuros piktybinių navikų atsiradimui“, – pabrėžė darbo medicinos gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros dėstytoja, medicinos mokslų daktarė Rita Raškevičienė. Pavyzdžiui, Lenkijoje 1976–2011 m. nustatyti 564 asbesto sukelto profesinio plaučių vėžio ir 297 pleuros mezoteliomos (itin piktybinio pleuros naviko) atvejai, Vengrijoje 1990–2011 m. – 11 profesinio plaučių vėžio ir 29 mezoteliomos atvejai, Suomijoje vien 1999 m. buvo 109 asbesto sukelto plaučių vėžio atvejai. Apskaičiuota, kad nuo asbesto sukeltų ligų septyniose Europos šalyse (Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Norvegija, Lenkija, Estija) kasmet miršta apie 15 tūkst. žmonių, o visoje Europoje – apie 20 tūkst.

Pašnekovės teigimu, didelė rizika susirgti profesiniu įvairių organų vėžiu yra ir dažytojams, kirpėjoms, avalynės gamintojams, laboratorijų darbuotojams, asfalto klojėjams ir net virėjams. „Dėl asbesto, asfalto garų, dervų, medžio dulkių, chromo, kadmio, etilenoksido ir kai kurių kitų cheminių junginių poveikio gali atsirasti plaučių, prienosinių ančių, šlapimo pūslės, kraujodaros organų piktybinių navikų, toksinai gali paveikti ir kitus vidaus organus. Sveikatai pavojingas ir etileno oksidas – kancerogeninė medžiaga, kuri praėjusio šimtmečio pabaigoje buvo naudojama vienoje Kauno gamykloje gaminamiems vienkartiniams švirkštams sterilizuoti“, – aiškino gydytoja. Tačiau profesinių onkologinių ligų mūsų šalyje nenustatoma, pasak R.Raškevičienės, greičiausiai todėl, kad žmonės, susirgę vėžiu, dažniausiai nesusimąsto apie galimą ligos priežastį. „Profesiniai piktybiniai navikai susidaro praėjus ilgam laikui nuo darbo su kenksminga medžiaga pradžios, neretai tik po 10–20 ir daugiau metų. Tikriausiai todėl žmonės jų nesieja su darbu ir nesikreipia, kad būtų nustatyta profesinė liga. Gydantys gydytojai taip pat retai gilinasi į tokių ligų kilmę, nes svarbiausias jų tikslas – diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymą“, – sakė ji.

Bijo tapti nereikalingi

2014 m. mūsų šalyje buvo nustatyti 474 profesinių ligų atvejai (maždaug tiek jų būna kasmet). Daugumą šių ligų sukėlė triukšmas, vibracija ir sunkių krovinių kėlimas. Profesinių ligų dėl cheminių medžiagų, dulkių ar biologinių veiksnių poveikio darbe pas mus beveik nenustatoma. Lietuvoje apskritai diagnozuojama gerokai mažiau profesinių ligų negu pas artimiausius mūsų kaimynus. Pavyzdžiui, Lenkijoje 2011 m. buvo užregistruota daugiau kaip 2,5 tūkst. profesinės ligos atvejų, gerokai mažesnėje už ją Latvijoje 2014 m. nustatyta beveik 3 900 susirgusiųjų profesine liga. R.Raškevičienė sakė mananti, kad tokią situaciją mūsų šalyje iš dalies lemia baimė netekti darbo ir informacijos apie profesines ligas stygius.

„Dirbantieji prie įkaitusių stiklo, metalo lydymo krosnių, kepyklose tikriausiai net nesusimąsto, kad jiems gali vystytis katarakta (ši liga net vadinama stiklapūčių katarakta). Darbuotojai, bijodami susipykti su darbdaviu, kuriam dažnai rūpi tik darbo rezultatai ir pelnas, dirba akivaizdžiai sveikatą žalojančiomis sąlygomis, nekreipia dėmesio į darbo saugos reikalavimus, nepaiso darbo ir poilsio režimo, nedėvi apsaugos priemonių. Susirgę jie vengia kreiptis į gydytojus ir iš paskutiniųjų eina į darbą, užuot siekę, kad jų liga būtų pripažinta profesine“, – sakė pašnekovė.

Gydytoja pasakojo, kad visai neseniai į ją dėl profesinės ligos kreipėsi 35 metų siuvėja, kuriai dėl užspaustų riešo kanalo nervų jau operuotos abi rankos. Moteris skundėsi, kad ir po operacijos išliko stiprūs skausmai, rankos vis dar tirpsta. Ji ne tik nebegali dirbti siuvėja – jai sudėtinga ir sagas užsisegti, ir puodelį rankose išlaikyti.

„Moteris per keletą darbo metų „užsidirbo“ negalią. Bet ar reikia laukti, kol taip atsitiks? Jei ji būtų kreipusis į gydytojus, kai atsirado pirmųjų ligos simptomų, būtų buvę galima išgydyti ligą be operacijų ir išsaugoti darbingumą, – sakė R.Raškevičienė ir pridūrė: – Tačiau tam reikia ne tik gydytojų pastangų. Reikia, kad darbdaviai suvoktų, jog svarbu ne tik verslas, bet ir darbuotojų sveikata. Darbuotojui nustatyta profesinė liga darbdaviui turėtų būti rimtas signalas pasirūpinti darbo sąlygomis ir darbų sauga įmonėje, gal tada ir gerų, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu rečiau tektų skųstis.“ Medikės teigimu, daugiau dėmesio darbo sąlygoms turėtų skirti ir žmonės, dirbantys pagal patentus, individualios veiklos pažymas, autorines sutartis namuose ar kitose darbui nepritaikytose patalpose. Ką jau kalbėti apie tinkamą darbo vietos įrengimą ir darbų saugą...

Jei įtariate profesinę ligą

Profesinė liga – tai ūminis ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Profesine liga gali būti pripažinti klausos pakenkimas, alerginės odos ir kvėpavimo takų ligos, bronchinė astma, įvairūs sausgyslių ir aplink jas esančių audinių pažeidimai – tendinitas, tenosinovitas, epikondilitas, riešo kanalo sindromas, viduriniojo nervo, aplink peties sąnarį esančių audinių pažeidimas, kai kurie piktybiniai navikai.

Jei darbas buvo susijęs su sunkių krovinių kėlimu ar vibracija, profesine liga gali būti pripažinta stuburo išvarža, o tam tikrų profesijų atstovams – ir kai kurios infekcinės ligos. Pavyzdžiui, miško darbuotojams profesine gali būti pripažinta Laimo liga, erkinis encefalitas, o veterinarijos gydytojams – bruceliozė.

„Nustatant, ar liga profesinė, labai svarbu išsiaiškinti, ar darbo aplinkoje buvo veiksnių, dėl kurių darbuotojas galėjo sunegaluoti“, – sakė R.Raškevičienė. Pasak jos, įstatymais nustatyta griežta profesinių ligų priežasčių tyrimo ir jų pripažinimo tvarka. Jei kyla įtarimų, kad liga gali būti susijusi su darbu, gydytojas siunčia pacientą pasikonsultuoti su darbo medicinos gydytoju. Šis, manydamas, kad liga gali būti profesinė, parengia nustatytos formos dokumentus ir siunčia juos Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). VDI specialistai surenka duomenis apie darbo sąlygas ir galimus kenksmingus veiksnius esamoje bei ankstesnėse paciento darbovietėse ir pateikia savo išvadas. Atsižvelgdamas į jas, darbo medicinos gydytojas patvirtina profesinę ligą arba jos nepatvirtina.

Ne visos ligos, kuriomis suserga dirbantis žmogus, yra profesinės. Pasak R.Raškevičienės, darbo aplinkoje esantys veiksniai dažnai tik paskatina lėtinės ligos paūmėjimą, tačiau „nėra tiesioginė ar svarbiausia ligą sukėlusi priežastis“. Jų gali būti įvairių: paveldėjimas, netinkama mityba, gyvenimo būdas, emociniai, gyvenamosios aplinkos ir kiti veiksniai. „Vis dėlto jei įtariate, kad jūsų sveikatos problemos gali būti susijusios su darbu, pasikonsultuokite su darbo medicinos gydytoju. Jis jums paaiškins, ką daryti ar kaip išvengti rimtų su darbu susijusių sveikatos bėdų“, – patarė R.Raškevičienė.

Asta Karpavičiūtė