Šeivamedžių uogų galima nusiskinti ir žiemą, tačiau ne visi žino, kuo jos naudingos ir kaip jas valgyti. Nevirtų, taip pat nevisiškai prinokusių šeivamedžių uogų nerekomenduojama vartoti, nes galima apsinuodyti. Mat jų sudėtyje randama cheminė medžiaga, panaši į cianidą.

Aukštoje temperatūroje nuodai suyra. Manoma, kad šeivamedžių gydomąsias savybes pirmasis XIX a pastebėjo amerikiečių jūreivis. Jis išsiaiškino, kad šių uogų sultimis nudažytas vynas palengvina artrito simptomus. Šeivamedžių uogos pasižymi uždegimą slopinančiomis, virusus naikinančiomis ir net nuo vėžio saugančiomis savybėmis. Jose gausu naudingųjų flavonoidų ir antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Šeivamedžių ekstraktas gali padėti pasveikti nuo gripo per 3 dienas. Šios uogos naudingos sergantiesiems diabetu – veikliosios jų medžiagos stimuliuoja kasą, išskiriančią insuliną ir gliukozę. Taigi padeda palaikyti normalų cukraus lygį kraujyje. Taip pat šeivamedžių uogos stiprina kaulus.