Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Varguolių turguje nerimsta aistros

Kartais posakis „Tvarka kaip bažnyčioje“ praranda prasmę. Tai, kas vieniems tvarka, kitiems – visiškas absurdas. Tokios mintys piršosi žvarbią rudens dieną pakalbinus sostinės Šeškinės turgaus vadovus ir netoli minėto turgaus, vadinamajame varguolių turguje, prekiaujančius žmones. Jau keliolika metų šie prekybininkai konfliktuoja.

Miestiečiams reikalingas

Į konfliktą neretai įsikiša ir policija. Šalia Šeškinės turgaus žmonės prekiauja nelegaliai arba pusiau legaliai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė leido vilniečiams pardavinėti savo užaugintą derlių. Jei su bulvėmis ar braškėmis atvažiuoja žmogus iš Vilniaus rajono, jis jau „nelegalas“. Be to, dalis pardavėjų stengiasi įsikurti ten, kur yra žmonių srautas, ir taip perima dalį pirkėjų iš legalios prekyvietės, nors jokie teisės aktai šių stichinių prekybos vietų nereglamentuoja.

P. Lileikio nuotr.

Medžiukų kaime, Širvintų rajone, gyvenanti septyniasdešimtmetė Janina Šarko beveik 30 metų prekiauja Šeškinės mikrorajone prie prekybos centro. „Anksčiau stovėdavome prie fontano. Kai pradėjo vaikyti iš ten, pasitraukėme toliau. Dabar vaiko policininkai ir iš čia“, – sakė pensininkė. Pro šalį ėjusi Šeškinės gyventoja, pamačiusi, kad kalbiname prekiautojus, neprašyta ėmė aiškinti, kad toks turgus reikalingas. „Labai reikia, kad ūkininkai čia prekiautų. Ką jie daro blogo? Patys dirba, augina. Esu nuolatinė pirkėja, žinau, kad perku  aukštos kokybės produkciją“, – sakė Šeškinės gyventoja Danguolė Šarkavienė. Jai pritarė kita pirkėja. „Blogai, kad pinigus už vietą surenka, o paskui tuos žmones vaiko policija“, – sakė Vida Stankevičienė.

Vaiko kaip šunis

Tą dieną, kai lankėmės, nelegaliame turguje prekiavo apie 15 žmonių. Dauguma jų – iš Vilniaus rajono. Eduardas Zakarevičius atvežė obuolių. Vyras džiaugėsi, kad žmonės vertina vietinius vaisius. Julija Račiškaja prekiavo pieno produktais. Ji tikino, kad turi nuolatinių pirkėjų. Širvintų rajone, Levaniškėse, gyvenanti Jūratė Lėlytė – viena jaunesnių prekeivių. Būtent ji nelegalų turgų pavadino varguolių turgumi. „Pažiūrėkite, kas čia prekiauja – močiutės, diedukai. Jie atsiveža vieną kitą pintinę obuolių, uogų ar kitokių gėrybių,  užaugintų savo darže, sode, ūkelyje. Pardavę varškės ar kiaušinių, šie žmonės turi už ką nusipirkti vaistų. Visi žinome, kokios jų pensijos. O ką daro valdžia? Mokesčių mokėtojų išlaikoma policija šiuos žmones vaiko kaip benamius šunis. Aną dieną bebėgdama nuo policijos viena močiutė pargriuvo. Gerai, kad nieko nesusilaužė. Pasakykite, ar taip reikėtų elgtis su savo šalies piliečiais?“ – klausė Jūratė. Jai antrino mama Ona Lėlienė: „Gyvename iš to, ką užsiauginame. Kasdien prekiauti negalime, nes dirbame ūkyje. Šioje vietoje prekiaujame jau daug metų, turime nuolatinių pirkėjų. Eiti prekiauti į turgų, kur daugumą sudaro perpardavinėtojai, nenorime.“ Moteris tikino, kad nuolatiniai Šeškinės turgaus prekeiviai jų ir nenorėtų įsileisti, nes prekiaujantieji savo produkcija gali nuleisti kainas, o perparduodantieji iš bazių atsivežtas prekes turi laikyti kainą, kitaip ne kažin ką uždirbtų.

Policijos pareigūnai dažni svečiai nelegaliame turguje prie požeminės perėjos. P. Lileikio nuotr.

Žlugdo kitus

Pakalbinome ir kitą pusę, Šeškinės turgaus administratorę Audronę Skendelienę. Išgirdome, kad greta įsikūrusi nelegali prekyvietė žlugdo Šeškinės turgų. Ji tikino, esą mokantys už vietą turguje, dirbantys legaliai prekeiviai negali parduoti savo prekių, nes stovintys prie požeminės perėjos pensininkai produktus realizuoja pigiau. Pasak administratorės, kaimynystėje prekiaujama ir pramoninėmis prekėmis. Ji pati mačiusi, kaip atveža daržovių iš didmeninių sandėlių ir pasodina močiutę prekiauti jomis. A.Skendelienė kategoriškai paneigė tai, kad nelegaliame turguje (jo teritorija priklauso Vilniaus savivaldybei, o ne Šeškinės turgui, kurį administruoja UAB „Šilėja“), neduodant kvitų, buvo renkama rinkliava už prekybos vietas ir žadama, kad susimokėjus nebus kviečiama policija.

J.Lėlytė iš Levaniškių prekiauja savame ūkyje užauginta produkcija. P. Lileikio nuotr.

Tik vilniečiams

Prieš metus į Šeškinės turgaus ir šalia dirbančių prekeivių konfliktą gilinosi vienas TV kanalas. Tuomet sostinės meras pažadėjo įrengti nemokamų prekybos vietų. Politikas pažadą tesėjo. Vilniuje gyvenantys ir savo gyvenamąją vietą sostinėje deklaravę senjorai, neįgalieji, moksleiviai, studentai ir bedarbiai gali prekiauti visose 21-oje miesto seniūnijų. Patvirtintos 52 vietos, kuriose bus galima prekiauti miško gėrybėmis, taip pat savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis, gėlėmis ir sendaikčiais. Nulinį tarifą vilniečiams dar rudenį patvirtino sostinės savivaldybės taryba. Tačiau daugiau nei pusė prekiaujančiųjų Šeškinės varguolių turguje – Vilniaus rajono gyventojai. Vadinasi, iš tų 52 vietų juos vėl vaikys policijos pareigūnai.

„Neprarandame vilties, kad savivaldybė vietą Šeškinėje prie požeminės perėjos įteisins kaip tinkamą turgeliui. O jei nėra lėšų stalams įrengti, mes galime atsivežti savo sulankstomus staliukus. Aš asmeniškai niekada pieno produktų nededu ant žemės. Galime nusipirkti ir šaldytuvus. Tik leiskite mums dirbti ir užsidirbti “, – sakė ūkininkė.

Varguolių turguje prie pensijos iš savo sodų ir ūkelių prisiduria garbaus amžiaus žmonės. P. Lileikio nuotr.

Parodė dėmesį

Ten, kur sumaištis, lyg vapsvos rudenį prisistato politikai. Štai vienos partijos pirmininko pavaduotojas prieš rinkimus pasinaudojo proga parodyti dėmesį ir gerą širdį. Prekybininkai buvo sužavėti, nes politikas ne tik išklausė, bet ir parašė raštą Vilniaus miesto savivaldybei: „...noriu atkreipti dėmesį, kad tiek buvę Vilniaus savivaldybės vadovai, tiek ir esami ne kartą žadėjo leisti užsiimti prekyba minėtoje vietoje. Svarbu paminėti, kad prekyba užsiimantys asmenys informavo, jog iš jų yra renkami pinigai už teritorijos tvarkymą, tačiau jie yra nuolat įspėjami policijos pareigūnų dėl neleistinos veiklos. Gerbiamas mere, esu įsitikinęs, kad prekyba minėtoje vietoje atitinka vilniečių interesus, taip pat suteikia galimybę prekiaujantiems asmenims užsidirbti realizuojant savo pagamintą, užaugintą ar surinktą produkciją. Kaip jau buvo minėta, ši prekybos vieta yra tradicinė, prekyba joje jau vyksta daugelį metų ir apie tai yra žinoma tiek gyventojams, tiek ir Savivaldybės administracijai, todėl, manau, kad ribojimas ar žmonių baudimas yra beprasmis. Reaguodamas į susidariusią situaciją, prašau savivaldybės kuo skubiau sudaryti galimybę asmenims prekiauti, o iki reikiamų dokumentų priėmimo nebausti ten dirbančių asmenų.“

Kitaip nebus

UAB „Šilėja“ vadovas Rimantas Daugėla P. Lileikio nuotr.

Kiek bus naudos iš politiko kreipimosi į Vilniaus merą, parodys laikas. Savo nuomonę dėl susidariusios situacijos išsakė UAB „Šilėja“ vadovas Rimantas Daugėla. „Kai kalbėjome su savivaldybės atstovais, sakėme, kad netvarka dėl nelegalaus turgaus – didelė. Žmonės palieka dėžes, ant kurių prekiauja, kitų šiukšlių. Teritoriją turime tvarkyti mes“, – teigė pašnekovas. Jis sakė puikiai suprantantis prekiaujančiuosius prie požeminės perėjos, nes ten didelis žmonių srautas, galima daugiau parduoti. Nieko nuostabaus, kad dėl to pyksta Šeškinės turgaus, kuriame vis daugiau laisvų vietų, prekeiviai. Kita vertus, ne paslaptis, kad ir kituose turguose padėtis prasta, nes nebėra kam juose pirkti – tauta emigruoja, be to, prekybos tinklai vilioja įspūdingomis nuolaidomis. Pasak R.Daugėlos, kitos išeities nebus – konkurentams reikės prekiauti turguje, civilizuotai, o ne ant šaligatvio ar dėžės.

Mėnuo nemokamai

Direktorius patikino, kad policijos pareigūnų jie nekviečia, apie nelegalias rinkliavas jis nieko negirdėjo. „Kiek žinau, savivaldybė neketina prie perėjos įrengti prekyvietės su stogeliu, stalais. Mes galime pasiūlyti prekiauti Šeškinės turguje lengvatinėmis sąlygomis. Pensininkams – po 30 euro centų“, – sakė R.Daugėla. Pokalbiui baigiantis jis sakė leisiantis užsispyrėliams iš gretimo pusiau legalaus turgaus pabandyti prekiauti Šeškinės turguje mėnesį laiko nemokamai. Jis vylėsi, kad žmonėms patiks, ir baigsis kelių dešimčių metų problema. Direktorius patikino, kad jei Šeškinės turgaus senbuviai skriaustų naujokus ar kas pradurtų padangas, su tokiais nenaudėliais būtų nutrauktos sutartys. Pasak R.Daugėlos, prekeiviai su kuriais galima derėtis, kurie nuleidžia kainas, naudingi turgui, nes pritraukia daugiau pirkėjų.

Rekomenduojami video