Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užpaliuose rado ilgo ir sveiko gyvenimo paslapt

 Šviesaus atminimo daktarės, Lietuvos žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės mokinė žinoma biologė Gražina Gaidienė, dažnai skaitanti paskaitas apie sveiką mitybą ir vaistinius augalus, tvirtai tiki, kad vasarą niekur nėra geriau kaip Lietuvoje. Viską, ko reikia sveikam ir laimingam gyvenimui, vilnietė randa tėviškėje Užpaliuose, kur mėgsta atostogauti, kur jos laukia 87-metų mama.

Kasdienė dienotvarkė

„Esu gimusi tremtyje. Kai grįžau į Lietuvą, išvažiuoti iš jos niekur netraukia. Man čia taip gražu, taip miela, pasakiška. Ir žmonės tokie mieli. Dar tiek daug ko nemačiau Lietuvoje“, – sakė moteris.

Rytais Gražina prabunda anksti, maždaug šeštą valandą ryto. Lovoje būtinai pasirąžo, išsitempia, taip stiprina stuburą ir nugaros raumenis, patrina delnus, ausis, pėdas – pamasažuoja aktyviausius organizmo taškus. Vos išlipusi iš lovos patrepsi ant akmenukų, sudėtų į dėžutę - tai akupunktūrinis masažas pėdoms. Tuomet ateina eilė pakabėti ant skersinio ir mankštai lauke. Pusryčiams – košės su džiovintais vaisiais ar įvairiomis sėklomis, jūros kopūstais, pačios gamintu prieskonių mišiniu iš vaistinių augalų ir šaukšteliu nerafinuoto aliejaus. Pietums moteris paprastai pasitenkina dubenėliu daržovių troškinio su aliejumi ar koše, vakarienei dažnai pasitroškina žuvies. 10 valandą vakaro stengiasi jau eiti miegoti.

Užpaliuose ši dienotvarkė nesikeičia. „Rytą neleidžiu sau net arbatos išgerti nepasimankštinusi. Negaliu be mankštos. Kartais po darbų prabundu, atrodo, visus raumenis skauda. Pasitampau, pasimankštinu – ir vėl gerai... Tiesa, namie nusiprausiu po drungnu dušu, Užpaliuose rytais basa bėgu į upę maudytis“, – pasakojo Gražina.

O kaip kiti namiškiai? Pašnekovė pasidžiaugė, kad mama taip pat mankštinasi. Tiesa, jos klubas operuotas, tad padaro vos kelis pratimus, bet delnus, ausis, pėdas būtinai pamasažuoja. Vyras ir vaikai taip pat įvertino mankštos naudą sveikatai. Dukra Rasa domisi sveika gyvensena ir mityba, iš savo raciono išbraukė cukrų, gamina labai skanius saldumynus su medumi ar stevija.

F.Gervienė prie savo rankdarbių. Asmeninio archyvo nuotr.

Atsikratė ligų

Žiūrint į žavią, liekną ir jaunatvišką šeštą dešimtį bebaigiančią moterį sunku patikėti, kad būta kitaip. Kai Gražina buvo vos perkopusi trisdešimt metų, patyrė traumą, kamavo padidėjęs kraujospūdis. Svėrė 80 kilogramų, kartais trūkdavo oro, darydavosi silpna, svaigdavo galva, skaudėjo kojas, gydytojai išrašė krūvą vaistų.

Moteris išsigando: kas užaugins tris vaikus, jeigu ji neatsistos ant kojų? Tada prisiminė vaikystę, kai namiškiams susirgus nebųdavo jokių kalbų apie vaistus. Močiutė užlipdavo ant aukšto, nukeldavo kelių rūšių vaistažolių, užplikydavo ir duodavo gerti.

„Ji visada turėjo vaistažolių, gydėsi jomis pati, gydė mus ir kaimynus, nejučia ir man įskiepijo domėjimąsi vaistiniais augalais. Pabandžiau jų padedama kabintis už gyvenimo. Rinkau, džiovinau vaistažoles, dariau jų mišinius, skaičiau literatūrą apie mitybą ir alternatyvius gydymosi būdus. Pavyko: nustojo skaudėti galvą, kraujo spaudimas tapo normalus. Supratau, kad žmogus yra biologinė sistema, kurią reikia reguliuoti“, – teigė Gražina.

Netrukus ji pakeitė mitybą, pradėjo sportuoti, grūdintis.

Sibiro pamokos

Gražina su Sibire šeimą sukūrusiais tėvais į Lietuvą grįžo būdama ketverių. Iš Sibiro atsimena tik kalnus ir didelius miškus, pirmųjų metų Lietuvoje – šaltį, nykumą ir norą valgyti. Šeima įsikūrė tėčio gimtinėje greta Užpalių. Namai buvo sudegę, apsigyveno išlikusioje klėtyje, kurią tėvas vis lopė ir šiltino. Mama vos grįžusi į Lietuvą pradėjo auginti keturias bičių šeimas.

„Vaikystėje beveik neteko valgyti mėsos, tikriausiai todėl jos ir nenoriu, mieliau valgau riešutus. Parduotuvėje negaliu praeiti pro kedro riešutus, juk Sibire pirmiausia jų paragavau. Mama iš po augančių kerų iškasdavo bulvių ir duodavo man su sutrintų kedro riešutų pienu. Ji Sibire prisiskindavo bet kokių lapų ar maumedžio spyglių, užplikydavo karštu vandeniu ir gerdavome arbatą“, – pasakojo sveikuolė.

Gražinos ir jos vyro Stasio namuose vaistų nėra – tik bintas, jodas ir briliantinė žaluma. Užtat keturios spintos prikrautos vaistinių augalų. Jie supilstyti į maišelius ir sudėti dėžėse, kuriose ant lapelių surašyta, kokių vaistinių augalų čia galima rasti. Pasak sveikuolės, kiekvieno žmogaus namuose turėtų būti vaistinių medetkų, liepų, ramunėlių žiedų, čiobrelių, jonažolių, raudonėlių, takažolių, dilgėlių, dirvinių asiūklių žolės, lazdynų ir beržų lapų – šios vaistažolės padeda nuo dažniausiai žmones puolančių ligų ir nėra toksiškos.

G.Gaidienė ir jos mama Filomena pasipuošė pastarosios austais ir siūtais tautiniais kostiumais. Asmeninio archyvo nuotr.

Paukščių vestuvės

Taip savo santuoką juokdamasi apibūdino Gražina. Ji, Gervytė, ištekėjo už klasės draugo Gaidžio, su kuriuo draugavo septynerius metus. Su tuo pačiu vyru gyvena 40 metų, užaugino tris vaikus, dirba vienoje darbovietėje. Pasak sveikuolės, gyvenime geriau atsiduoti vienai veiklai ir vienam partneriui – taip daugiau nuveiksi.

Gražina, silpnaregiams dėstanti gamtos mokslus, atostogas dažniausiai leidžia mamos sodyboje. Užpaliuose ji kone kasdien išsiruošia rinkti vaistažolių: vienų – į savo daržą ar gėlyną, kitų važiuoja į laukus ir pamiškes. Sėda ant dviračio ir mina pedalus. Nueiti 3–4 kilometrus Gražinai būtų patogiau pėsčiomis – ir įvairesniais keliukais eitų, ir daugiau pamatytų, bet, prisirinkus porą maišelių vaistažolių, panešti jau būtų sunku.

„Grožiuosi kiekvienu žiedu, paukščių čiulbesiu. Tai savotiška meditacija. Tikiu vaistažolių galia – juk kiekvienas stiebas, lapas ir žiedas yra saulės paglostytas ir numylėtas, sugeria daug gamtos energijos, kurią perduoda žmogui. Kiekvienas augalas yra vaistas. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos tinkamai vartoti“, – sakė Gražina.

Ji pati labiausiai mėgsta raudonėlių, paskrudintų kiaulpienių šaknų arbatą. Kai žvarbu, į arbatų mišinius deda šildančių augalų – šalavijų, imbiero, raudonėlių, čiobrelių, juozažolių. Vasarą paprastai užsipliko pipirmėčių, rozmarinų, vaistinių ramunių – jos gerai malšina troškulį.

Pasak Gražinos, labai skani morkų lapų arbata. Juose maisto medžiagų, A ir E vitaminų yra net daugiau nei pačiose morkose. Valgomąjį šaukštą lapų užplikę puse litro vandens, mėgausitės labai vitaminingu gėrimu.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nė minutės be darbo

Sodyboje Užpaliuose Gražina vos spėja suktis: tai sodina, tai ravi, genėja, žolę pjauna. Dar keturi bičių aviliai dėmesio laukia, be to,sumanė tvenkinuko kraštus akmenimis apdėti.

Namuose – daug mamos Filomenos Gervienės rankdarbių. Ant sienos kabo specialia adata išbadytas Vytis, kilimas su stirnomis prie Baikalo ežero, kur praleido jaunystę. Ponia Filomena iš rankų beveik nepaleidžia virbalų ar rankdarbiams skirtų adatų – tai jos pomėgis ir darbas. Ir staklės namuose stovi – moteris mėgsta austi.

„Per žiemą mama numezgė 36 poras kojinių, nunėrė dešimtį šalikų. Kur bevažiuojam – mamos rankose virbalai ir kamuoliukas siūlų, sako: „Nėra ko tuščiai kalbėti“, – pasakojo Gražina.

„Kai mezgu, audžiu, skausmai pasimiršta, nuslopsta. Ir laiką gerai panaudoju, kam nors gerą darbą padarau, dovanų paruošiu“, – sakė F.Gervienė.

Gražina labai brangina mamos dovaną tautinį kostiumą – mama pati jį sukirpo ir pasiuvo. Ir marškiniai iš plonos vilnutės išausti, ir raštai mamos parinkti.

Tautiniais drabužiais F.Gervienė papuošė ir Užpalių kanklių ansamblio „Kankleliai“ nares, 5 tautinius kostiumus ir Gražinos darbovietei padovanojo.

Gyvenimo filosofija

„Žmogus dažnai mano, kad jam reikia labai daug. Ne, laimei ir sveikam gyvenimui daug nereikia! Gyvenimas labai gražus, tereikia išmokti stebėti gamtą, ją pamilti, džiaugtis tekančia saule, rasos lašeliu, išmokti matyti gėrį mažuose dalykuose, mylėti kitus ir jokiu būdu nelaikyti pykčio. O jei nutiko bėda, nelaimė, turi tai pakelti. Turi stiprėti, pasimokyti ir kitam pasakyti, patarti. Ir – dirbti, dirbti. Negalima gyventi kitaip“, – įsitikinusi G.Gaidienė.

Dažnai moterys jos klausia, kaip sulieknėti. Gražina patarė stebėti savo mitybą, daugiau judėti. Ir pabrėžė: „Kiek įdėsi, tiek turėsi. Tiek ir matysis“. Ir dar pridūrė: „Kiek yra valios, tiek žmogaus.“.

 

Rekomenduojami video