Į valdžios draudimų ir suvaržymų politinį valgiaraštį gali būti įtraukti ir grynieji pinigai. Tik kas sumokės už šį patiekalą, kuris skanus bankams, bet gali būti visiškai nevalgomas įmonėms ir eiliniams piliečiams?

Vėl iš naujo

Pavasario sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl didesnio grynųjų pinigų ribojimo atsiskaitant fiziniams asmenims ir įmonėms. Finansų ministerija grįžo prie pernai svarstytos iniciatyvos nustatyti tokio atsiskaitymo „lubas“: 3 tūkstančiai eurų gyventojams ir 5 tūkstančiai eurų įmonėms.

Praėjusį pavasarį Seime buvo nagrinėjamas siūlymas nustatyti maksimalią atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą – 5 tūkstančius eurų, tačiau po diskusijų Seimo komitetuose toks įstatymo projektas buvo nugrūstas giliau į valdišką stalčių. Kas galėjo pasikeisti per metus, kad valdantieji vėl grįžta prie šios idėjos? Į šį klausimą ne taip lengva atsakyti, nes naujasis finansų ministras Vilius Šapoka, nors ir pritaria nuomonei, kad grynųjų pinigų apyvartos mažinimas padėtų mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, to nelaiko panacėja. Pasak jo, atsiskaitymo grynaisiais griežtinimas būtų geras dalykas „bendram fonui“, tačiau neaišku, kaip tai galėtų realiai paveikti „šešėlį“. Be to, jo manymu, planuojamus ribojimus reikėtų diferencijuoti: vienokias atsiskaitymo „lubas“ taikyti fiziniams asmenims, kitokias – įmonėms, dar kitas – atsiskaitymui tarp fizinių asmenų ir įmonių. Ministras neatmetė galimybės kai kuriuose šalies ekonomikos sektoriuose išvis uždrausti atsiskaitymą grynaisiais.

Tikėtina, kad dėl siūlomo grynųjų ribojimo pradėjus diskutuoti Seime palaikymo gali sulaukti ir kai kurių Seimo narių iniciatyva apskritai uždrausti įmonėms atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kiti ragina uždrausti atsiskaityti grynaisiais labiausiai „šešėlio“ temdomuose ūkio sektoriuose, pavyzdžiui, viešojo maitinimo įmonėse. „Mano pozicija bendrąja prasme yra tokia – tas ribojimas turi būti, tačiau turi būti ir priežiūros mechanizmai, kurie užtikrintų, kad nelegalių atsiskaitymų būtų kuo mažiau arba jiems nebūtų galimybių. Sumos, siejamos su galimu grynųjų pinigų naudojimo ribojimu, kuris gali būti ir neįvestas, šiuo metu yra diskusijų objektas. Dėl to esame pasirengę tartis ir su Finansų ministerija, tad kai sulauksime jų pozicijos, ją vertinsime ir priimsime sprendimus Seime“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Paklaustas, ar, jo nuomone, atsiskaitymo grynaisiais suvaržymas šiuo metu jam atrodo prioritetinis dalykas, politikas atsakė, kad tarp jo įvardytų asmeninių prioritetų to nėra, tačiau esą tai nereiškia, kad nereikia svarstyti ir priimti sprendimus, kai tam bus pasirengta.

Grynasis blogis?

Valdžios ketinimai labiau riboti grynųjų pinigų apyvartą sulaukė teigiamų komerciniuose bankuose dirbančių ekonomistų atsiliepimų, nors kartais jų nuomonėse galima įžvelgti ir atviros ironijos, abejonių dėl valdžios vilčių šitaip sumažinti „šešėlį“. Antai Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, priminęs, kad apie ketvirtadalį Lietuvos ūkio yra šešėlinės ekonomikos zonoje, o kai kurie tyrimai rodo, jog net 87 proc. visų vartojimo atsiskaitymų Lietuvoje vyksta grynaisiais, tvirtina, kad šešėlinės ekonomikos mastą iš esmės būtų galima sumažinti tik visiškai atsisakius grynųjų pinigų. Jo teigimu, vienokios ar kitokios atsiskaitymo grynaisiais „lubos“ situacijos nepakeis, nors ir galėtų tapti teigiamu žingsniu. „Absoliučiai didžiąją šešėlio dalį sudaro šimtai tūkstančių smulkių operacijų – nuo atlyginimų vokeliuose mokėjimo iki nelegalių prekių įsigijimo ar pajamų už suteiktas paslaugas nuslėpimo“, – tvirtino ekonomistas.

Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad logiškai svarstant tvirto ryšio tarp grynųjų pinigų ir šešėlinės ekonomikos nematyti, nors kokių nors sąsajų gal ir esama. „Sunku tiksliai atsakyti, tai klausimas, kurį svarstome turbūt neturėdami reikiamų duomenų. Antra vertus, jeigu pradėsi rinktis duomenis, labai priklausys nuo to, kaip bus formuluojami klausimai: jeigu tu suinteresuotas įrodyti, kad grynieji pinigai yra blogis, tai sugebėsi taip paklausti respondentų, kad jie tai patvirtintų“, – sakė R.Paukštė.

Rūtenis Paukštė

Pritartų aplodismentais

Pašnekovo teigimu, grynųjų ribojimo problemą veikia įvairūs veiksniai. „Yra labai didelis bankų suinteresuotumas dirbti su negrynaisiais pinigais, nes tokiu atveju per juos eina visa pinigų apykaita. Jie gauna išimtinę teisę gauti pajamų iš bet kokio pinigų judėjimo. Mes matome, kaip sunkiai vyksta pokalbiai su bankais dėl paslaugų įkainių, kiek daug jiems sumokama už kasdienes paslaugas. Mes norėtume, kad bankai daugiau užsiimtų kreditavimu, padėtų kelti mūsų ūkį, bet pastaruoju metu matome labai aiškią tendenciją, kad jie tiesiog administruoja mūsų pinigus“, – sakė R.Paukštė. Jis atkreipė dėmesį, kad grynųjų pinigų naudojimo suvaržymas kelia naujų problemų. „Pavyzdžiui, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms dėl mažos apyvartos būtų sunku išsilaikyti be grynųjų pinigų, nes bankai apmokestina terminalus, kelia įkainius, tik dėl ES politinių sprendimų buvo sumažinti pagrindinių bankų paslaugų įkainiai. Smarkiai apribodami grynųjų pinigų naudojimą kartu nuskriaustume labai daug žmonių, kurie yra tiesiog priversti naudoti grynuosius. Atvažiuoja žmonių iš užsienio, perka pas mus mašinas. Mes šią rinką labai apribotume. Yra labai daug visokių kioskų, prekybos vietų, kurių apyvarta maža, banko įkainiai nuo mažos sumos procentiškai tampa labai dideli, ir smulkieji verslininkai, kurių prekybos apyvarta nedidelė, dėl grynųjų pinigų ribojimo prarastų net ir stimulą dirbti“, – svarstė R.Paukštė.

„Labai skeptiškai vertinu panašias idėjas, nes jos prieštarauja sveikai nuovokai. Jos pernelyg smarkiai keistų vartotojų elgesį, bandytų kurti naują žmogų valdžios pasirinktomis priemonėmis. Mes paprasčiausiai jaučiame, kad tai neveiks, nes žmogus įpratęs daryti taip, kaip jam patogiau“, – taip apie grynųjų pinigų ribojimo inciatyvą atsiliepė Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas. Pasak jo, šešėlinė ekonomika audringais aplodismentais pritartų valdžios siekiui visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. „Jai dėl to bus labai gerai. Kodėl? Nes kiekvienu atveju, kai atsiranda kokių nors ribojimų, atsiranda ir paslaugų, padedančių juos apeiti. Jei sugalvosime būdą, kaip „užveržti“ grynuosius, jie taps labai vertinama preke, įgis tam tikrą kainą. Neišvengiamai atsiras pinigų išgryninimo paslauga, nes visų sandorių nesuvaldysi, neuždrausi žmonėms keistis prekėmis ir paslaugomis. Tad nuo tos akimirkos, kai grynieji bus „užveržti“, jų poreikis taps vis didesnis. Mes patys sukursim prielaidas, kad rezultatas būtų priešingas“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Kęstutis Kupšys

Šešėlinė prekė

K.Kupšio teigimu, tokia iniciatyva – tipiškas vadinamojo linijinio mąstymo pavyzdys. Juo esą remiasi visa mūsų politinė sistema, valdžios sprendimų priėmimo mechanizmas: paspaudei mygtuką – gavai rezultatą. „O kad jis gali būti visiškai priešingas, nei tikimasi, biurokratams nė į galvą neateina. Jie mąsto taip – uždrausim grynuosius, ir jų nebeliks. Nebeliks atlyginimų vokeliuose. Tai juokinga, nes atlyginimas vokelyje bus tik dar vertingesnis. Ir padidės paskatos jo siekti. Mes tik dar labiau sustiprinsime šešėlinės ekonomikos sektorių, pradėsime iš pačių grynųjų daryti šešėlinę prekę“, – sakė pašnekovas.

Saugumo ekspertas dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus Informacinės aplinkos vyriausiasis tyrėjas, perėjimą prie vis didesnio negrynųjų pinigų naudojimo sieja ir su nacionalinio saugumo dalykais. „Galimybės destabilizuoti situaciją tokiu atveju būtų didesnės. Specialistai turėtų apsvarstyti, ką laimėtume ir kokias papildomas rizikas turėtume prisiimti. Viena vertus, tai gali padėti kovoje su šešėline ekonomika, korupcija, o tai savo ruožtu stiprina stabilumą valstybėje, kartu ir jos nacionalinį saugumą. Kita vertus, jei atsiskaitymų sistema labai centralizuota ir sudėtinga, kompiuteriniai įsilaužėliai galėtų sukelti chaosą. Kiek man žinoma, šiandien mūsų informacinių sistemų saugumo lygis nėra pakankamai geras. Sistemos tarpusavyje nepakankamai suderintos, įsilaužimų tikimybė gana nemaža. Antriniai požymiai rodo, kad būtų ankstoka atsisakyti grynųjų – įsilaužimų ir finansinio šalies destabilizavimo tikimybė privalėtų būti labai nedidelė. O jei neturime įvardytų rizikų valdymo mechanizmų, tada, mano galva, skubėti nevertėtų“, – sakė ekspertas.

Sekame Sicilijos pavyzdžiu

Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Finansų ministerija nori tokiu būdu reguliuoti pinigus, bet iš tikrųjų tas reguliavimas tam tikra prasme atsisuks prieš žmonių interesus. Vadinamasis pinigų tranzitas visoje ES yra apribotas 10 tūkstančių eurų. O mes pastoviai bandome jį sumažinti, remdamiesi itališku Apulijos ar Sicilijos pavyzdžiui, iki 2–3 tūkstančių. Praėjusios kadencijos Seime buvome nutarę, kad 5 tūkstančiai eurų yra optimalus atsiskaitymo grynaisiais ribojimo dydis. Pereiti vien tik prie negrynųjų pinigų labai problemiška: visų pirma, ne visur yra bankomatų, antras dalykas, praktika parodė, kad dalis bankomatų neatsparūs kompiuterinių virusų atakoms, įsilaužėliams neteisėtai išdavinėja grynuosius, bankai patys dėl to yra išsigandę. Padaryti taip, kad daugiau nei 3 tūkstančius būtų galima sumokėti tik pervedimu, būtų ne visiškai teisinga, nes didelė mūsų ekonomikos dalis yra smulki. Apie tai kažkodėl pamirštama, kalbama daugiausia apie „šešėlį“. Mano supratimu, tai nepadės sumažinti šešėlinės ekonomikos ir tik gerokai apsunkins smulkųjį verslą, kuris ir šiaip vos kvėpuoja. Kodėl vokietis arba prancūzas gali legaliai atsivežti į Lietuvą 10 tūkstančių eurų, bet negali už juos pirkti? Pirma turi nueiti į banką ir juos ten padėti. Idiotizmas. Ne ten reikia ieškoti išeičių. Kiek galima dusinti žmones?..