Laukuose gražiai žaliuojantys žiemkenčių pasėliai džiugina žemdirbius. Tačiau ūkininkai neskuba džiaugtis: kovą visada būna šalnų ir nežinia, kas gali nutikti. Dabar jie baigia pasirengti pavasario sėjai, pasėlių priežiūrai. Kelerius paskutiniuosius metus grūdininkystės šakos atstovams sekasi, o šiemet grūdų kainos stebėtinai išaugusios.
Šalnos gali pakenkti
Vos laukuose nutirpo sniegas, kovo pirmosiomis dienomis Fartunatas Vaitkus iš Tilvikų, Vėžaičių seniūnijoje, išriedėjo arti per žiemą paliktos ražienos – pats laikas. Jis dalyvauja Europos Sąjungos programos veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ ir gauna paramą. Šia veikla siekiama išsaugoti biologinę įvairovę intensyviai dirbamuose žemės plotuose bei stabdyti dirvos eroziją. Tai ypač svarbu intensyvios žemdirbystės ūkiuose. Ražienose likę grūdai ir piktžolių sėklos – maisto šaltinis žiemojantiems paukščiams, be to, pilkiesiems kiškiams, kurapkoms, graužikams, kurie svarbus maisto šaltinis plėšrūnams.
F. Vaitkus įsipareigojęs laikytis tam tikrų įsipareigojimų – negali nei tręšti, nei kalkinti bei kita. „Deklaruodamas pasėlius nurodžiau, jog per žiemą palieku 15 ha ražienos – apie 10 proc. savo dirbamos žemės. Įsipareigojau 5 metus dalyvauti programoje, šiemet jau antrus metus dalyvauju“, – dėstė ūkininkas.
Pasak Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko V. Buivydo, žiemkenčių pasėliai peržiemojo normaliai – ūkininkai nesiskundžia, bet baiminamasi pavasario šalnų.Taigi šią savaitę jis aria ražieną – ruošia dirvą vasarojui.
O kaip po žiemos atrodo žiemkenčiai? „Džiaugiuosi į juos žiūrėdamas, nes žiema buvo palanki. Visgi džiūgauti per anksti, nes kovo mėnuo pavojingiausias pasėliams. Jeigu stipriai atšaltų, net gali nušalti“, – kalbėjo F. Vaitkus.
Jis pasėjęs 50 ha žiemkenčių, iš kurių paprastai gaunamas didžiausias derlius, o vasarojui palikęs 60 ha. http://gargzdai.lt/300x250_2.html
Ruošiasi kalkinti
Sergejus Atkočiūnas iš Grumblių kaimo Priekulės seniūnijoje irgi nesiskundžia žiemkenčių pasėliais: apie 140 ha žieminių kviečių ir kvietrugių – pusė auginamų javų ploto, iš tolo atrodo neblogai. Į laukus įvažiuoti jis dar negali. „Viskas paaiškės prasidėjus augalų vegetacijai, bet nieko negali pasakyti apie ateitį – gamtos nenuspėsi“, – sakė ūkininkas.
Gintautas Prišmontas iš Venckų šiuo metu tikrina savo ūkio techniką, jau nusipirkęs trąšų, ruošiasi valyti sėklą – laukia pavasario sėjos. Iki tol jis dar ketina kalkinti dirvas, nes šios rūgštėja, netgi trąšos nebepadeda didinti derlių – jų neįsisavina. „Mažiau trąšų, daugiau kalkių“, – šyptelėjo ūkininkas.
Žieminių javų pasėliai jo laukuose neblogai peržiemojo, nors kai kur pastebėjo gelstelėjusių salelių. „Tose vietose juos buvo užklojęs storas sniego sluoksnis – atsirado pelėsis“, – apgailestavo pašnekovas. Tačiau 100 ha auginamų žiemkenčių būklę vertina gerai ir tikisi gausaus derliaus. Žieminiams javams jis skyrė trečdalį savo ploto, o kitą dalį – vasarojui. Kelerius metus pajūryje žiemkenčiai iššalo, o pastaraisiais ūkininkams sekasi juos auginti.
„Žieminių javų derlius paprastai yra geresnis, palankesnis oras javapjūtei, nukūlus į jų vietą galima sėti žieminius rapsus“, – atskleidė G. Prišmontas.
„Kosminės“ grūdų kainos
„Ruošiamės pavasario darbymečiui – tvarkome techniką, vėliau sėklą valysime, kalkinsime, nes yra rūgščių plotų, – dėstė ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Vėžaičių seniūnijos Girininkų kaimo. – Apžiūrėjau žiemkenčių laukus – peržiemoję gražiai atrodo žieminiai rapsai, kviečiai, tik neperšokęs per upelį, nesakyk „op“. Prognozuojamas šaltis – temperatūra gali nukristi iki 8 laipsnių. Bet aš tikiu, kad viskas bus gerai.“
Rudenį jis pasėjo 210 ha žieminių kviečių ir 75 ha rapsų, o pavasarį sės apie 100 ha pupų – tiek užims vasarojus. http://gargzdai.lt/300x250_3.html
Ūkininko teigimu, pastaraisiais metais žieminių javų pasėliai nebenukenčia dėl drėgmės pertekliaus kaip ankstesniais metais. Visgi rizikos yra – gali pakenkti šalnos.
G. Lapinskas, iki šiol naudojęs birias trąšas, šiemet taip pat tręš skystomis kompleksinėmis azoto ir fosforo trąšomis – šias geriau įsisavina augalai. Jie tręšiami anksti pavasarį atsinaujinus žiemkenčių vegetacijai. „Šios trąšos taip pat mažiau teršia gamtą, todėl ir naudosiu. Tai inovatyvu, – patikino ūkininkas. – Dalyvauju nuotoliniuose seminaruose – girdėjau, kad Vidurio Lietuvoje duoda gerų rezultatų.“
G. Lapinskas džiaugiasi šiemet stebėtinai pakilusiomis grūdų supirkimo kainomis – neprisimena tokių. Antai už žieminių kviečių toną moka 230 eurų, o rudenį ūkininkai gavo tik 180 Eur, už toną žieminių rapsų – 500 eurų, o rudenį – 380 Eur.
„Žinoma, kažkam yra blogai – turi būti pusiausvyra. Bet tokia rinka“, – apibendrino ūkininkas.
Pasak Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo, žiemkenčių pasėliai peržiemojo normaliai – ūkininkai nesiskundžia. „Tačiau dar tik kovas – nerimauti verčia pavasarinės šalnos, kurių visada būna. Šiluma pažadina augalą, o šaltis nutraukia jo šaknis, – kalbėjo jis. – Grūdininkai jau pasiruošę pavasario sėjai, o gyvulininkystės ūkių šeimininkai dar spės iki balandžio pasiruošti.“
Virginija LAPIENĖ