Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode elegantiškus žiedus išskleidė ir pasigrožėti jais kviečia tulpmedžiai.

Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydi du. Abu išauginti iš sėklų, surinktų prieš 66 metus nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečias medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs. Paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10–15 metų.

Šie augalai pakeri didžiuliais taures primenančiais žiedais, su jais varžytis gali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, gan primityvios sandaros, tačiau dėl to ne mažiau žavūs: juos lengva atpažinti iš švelniai gelsvos spalvos ir ypatingos skersinės oranžinės juostos. Jautresnės uoslės žmonės gali užuosti rūgštoką švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

Iš Šiaurės Amerikos – po visą pasaulį

Pirmas gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Tai – vienas seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Prieš 145,5–65,5 mln. metų ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Paplitęs rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose.

Jis gali užaugti net iki 60 m aukščio. Gyvena apie 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai.

Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai dar XVII a., vėliau – prancūzai, austrai. Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma.

Kaip auginti tulpmedį

Jei svajojate apie tulpmedį savo kieme, turite nepamiršti, kad tai – didelis medis, kuriam reikės erdvės. Tulpmedis gali būti keliasdešimties metrų aukščio, o jo laja – apie 10 m pločio. Geriausia medžiui parinkti saulėtą vietą, pasirūpinti, kad dirva, kurioje jis augs, būtų puri, ir nepamiršti jo laistyti. Tulpmedis nėra itin lepus, jo nereikia genėti, bet jį pasodinus svarbu nepamiršti, kad pirmaisiais metais, kaip ir visus kitus jaunus medelius, būtina apsaugoti nuo šalčio.

VDU Botanikos sodo inf.