Naujasis Seimas darbą pradėjo nuo savo paties privilegijų. Ką turėtų reikšti dalies jų atsisakymas – moralinį pasirinkimą ar viešųjų ryšių triuką?

Prisiminė Konstituciją

Tarsi norėdama pabrėžti, kad nauja šluota geriau šluoja, naujojo Seimo valdyba vienbalsiai nusprendė griežčiau naudoti Seimo narių parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Nuo šiol jiems uždrausta už jas nuomotis automobilius. Nors tokiam Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų siūlymui pritarė visų frakcijų atstovai, Seimo senbuviams gana skausminga prarasti įprastą privilegiją. Tą išdavė staiga išaugęs susirūpinimas rinkėjų interesais: esą kaip bus užtikrintas nuolatinis bendravimas su rinkėjais, nepertraukiamas darbas rinkimų apygardose? Jei Seimo narys negali prabangiu išsinuomotu automobiliu atvykti aplankyti savo rinkėjų, akivaizdu, kad kyla rimtas pavojus demokratijai.

Kai kurie Seimo nariai šia proga prisiminė ir Konstituciją – suabejojo, ar dėl to nebus apribota konstitucinė Seimo narių teisė tinkamai atlikti savo pareigas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas, beje, pats į Seimą patekęs per partijos sąrašą ir taip išvengęs būtinybės nuolat bendrauti su vienmandatės apygardos rinkėjais, reiškė susirūpinimą dėl Seimo naujokų, atvykusių į Vilnių iš rajonų. Esą anksčiau jų gautos pajamos galbūt neleido įsigyti automobilių, o kol sutaupys pinigų iš Seimo nario algos, kai kurie tikriausiai kelis mėnesius negalės lankyti savo rinkėjų. Kadangi dauguma Seimo naujokų į jį pateko su „valstiečiais“, toks asmeninis nesuinteresuotumas ir rūpinimasis politinių oponentų bendravimo su rinkėjais galimybėmis kelia susižavėjimą. Laimė, Lietuvoje turime geležinkelių ir net platų kelių, kuriais vis dar važinėja maršrutiniai autobusai ir mikroautobusai, tinklą, tad 770 eurų per mėnesį, kurie kiekvienam Seimo nariui skiriami parlamentinės veiklos išlaidoms padengti (palyginimui: vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ – 771,9 euro per mėnesį), kaip nors turėtų pakakti bilietams. Žinoma, kol pavyks susitaupyti nuosavam automobiliui. Kokiam, priklausys nuo poreikių ir galimybių: eilinio Seimo nario alga be priedo už darbo valstybės tarnyboje stažą šiuo metu siekia apie 2 500 eurų.

Aš dirbau!

Nelieka nuskriausti ir tie Seimo nariai, kurių konstitucinę teisę bendrauti su rinkėjais pastarieji patys ėmė ir atėmė išstatydami už Seimo durų. Antai šiemet nebeišrinktų Seimo narių ir jų padėjėjų išeitinėms išmokoms skirta daugiau nei 1,8 mln. eurų. „Aš juk dirbau, Rūta!“ – atšovė buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žurnalistės įžūliai paklausta, ar jai ne gėda imti maždaug 20 tūkst. eurų išeitinę. Ir, tarsi pati nepatikėjusi savo žodžiais, kilstelėjusi balsą pakartojo: „Dir-bau!“

Seime dirbo ir jos partijos kolega Saulius Jakimavičius, tiesa, ne tris kadencijas, o tik mažiau nei 2 mėnesius. O kadangi ši darbovietė ypatinga, jis iš Seimo išeis gavęs beveik 6 tūkst. eurų išeitinę išmoką. Tokia tvarka – tenebus nuskriaustas nė vienas, čionai ateinantis ir iš čia išeinantis! O tokią tvarką nustatė patys Seimo nariai, priimdami Seimo statutą. Tai dokumentas, kurio negali vetuoti Respublikos Prezidentas. Jam nereikia ir Vyriausybės pritarimo. Tai tarsi socialinis liftas į kitokią tikrovę, į svajonių Lietuvą. Anoje tikrovėje Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas atleidžiamiems iš darbo numato dviejų vidutinių atlyginimų išmoką. O šioje tikrovėje į Seimą nebeišrinkti jo nariai gauna tiek mėnesinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jų kadencija. Dirbai dvi kadencijas – še tau 8 vidutinių atlyginimų išeitinę. Juk Seimo nariams, kaip ir valstybės tarnautojams, Darbo kodeksas negalioja. Tai išrinktųjų kasta, ypatingi piliečiai, gyvenantys šalyje, kurios Konstitucija garantuoja, kad visi piliečiai lygūs įstatymui.

Nėra kuo girtis

Apžvelgdama istorijon pasitraukusio 11-ojo Seimo darbų derlių, Seimo kanceliarija suskaičiavo, kad per kadenciją buvo priimta daugiau kaip 2 800 įvairių teisės aktų. Sudėję per praėjusius 4 metus Seimui skirtus asignavimus iš valstybės biudžeto ir padaliję iš Seimo produkcijos kiekio, pamatysime, kad vidutiniškai vienas priimtas teisės aktas visuomenei kainavo apie 50 tūkst. eurų. Ar ne per daug už kolektyvinį balsavimo mygtukų spustelėjimą? Kaip būtų galima įvertinti Seimo darbo efektyvumą? Kadangi Seimas formuoja šalies ekonominės ir socialinės raidos politiką, galbūt reikėtų spręsti iš atitinkamų rodiklių: plinta skurdas, socialinė atskirtis, didėja emigracija – vadinasi, nesusitvarko su darbu, kyla žmonių gyvenimo lygis, mažėja socialinių įtampų – darbuojasi gerai? Gal tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek daug metų Seimu nepasitiki absoliuti dauguma šalies piliečių?

Klaudijus Maniokas, Viešojo valdymo tobulinimo komisijos narys, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas, sutinka, kad yra tiesioginis ryšys tarp Seimo darbo efektyvumo ir bendrųjų šalies raidos rodiklių, bet jį esą sunku aiškiai išreikšti. „Galime padaryti tam tikras išvadas vertindami Seimo darbo rezultatą – priimamų teisės aktų kiekį ir jų turinį. Kiekis labai didelis, ir per pastaruosius 15–20 metų mažai pasikeitė. Lietuva yra smulkmeniško teisinio reguliavimo valstybė. Labai daug dalykų pas mus reglamentuojama įstatymais. O kadangi per daug smulkmeniškai reglamentuojama, tie įstatymai pernelyg dažnai keičiami“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, dauguma gerai valdomų valstybių, sudarančių ir ES, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pagrindą, kur kas daugiau sprendimų deleguoja vyriausybei. Dėl šios priežasties jų parlamentai priiminėja kur kas mažiau teisės aktų. „Toks Seimo priimtų teisės aktų skaičius nėra pagrindas džiaugtis, tai verčia sunerimti. Bet jei apibendrintume tai, ką ketina daryti nauja valdančioji dauguma, neatrodo, kad ši problema bus išspręsta. Ji gali tapti dar gilesnė“, – svarstė K.Maniokas.

Tik pirmas žingsnis

Vladas Gaidys, sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, svarstydamas, kaip Seimas galėtų padidinti piliečių pasitikėjimą juo (pastarojo „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, Seimu Lietuvoje pasitikėjo 8,3 proc. gyventojų, nepasitikėjo 63,8 proc.), sakė, kad labiausiai reaguojama į „finansinius dalykus“. Jei tik padidėja parlamentarų algos, išmokos, pasitikėjimas iškart sumažėja. Pasak pašnekovo, dabar lyg ir bandoma didinti pasitikėjimą, Seimo nariams uždrausta nuomotis automobilius. Nors toks privilegijų mažinimas gal labiau simbolinis, jis vis dėlto padeda mažinti susvetimėjimą. Visuomenė esą tikrai įvertintų, jei Seimas žengtų toliau į priekį artėdamas prie „vidutinio Lietuvos žmogaus“. „Jeigu jie susimažintų atlyginimus, privilegijas... Bet tą labai sunku padaryti. Jeigu Seimo nariai būtų kaip kunigai, be šeimos, manau, būtų kas kita, o dabar, kai namuose laukia žmona, vaikai, kai artimieji sako „Nebūk kvailas, ką, tu balsuosi, kad atlyginimas tau būtų sumažintas?“, labai sunkiai įmanoma“, – sakė sociologas.

Vienu ypu atkurti šitiek metų mažėjusios pagarbos Seimui, vargu ar įmanoma, čia reikalingas ilgesnis darbas, mano filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius. Jis neabejoja, kad bandymas apsikarpyti privilegijas didžiosios visuomenės dalies bus sutiktas palankiai. „Ne tik dėl pinigų taupymo, tai rodo ir naujos politinio elito grupės apsisprendimą atsižvelgti į žmonių lūkesčius, į realią jų gyvenimo padėtį. Tai labiau simbolinis gestas, kuris iš tikrųjų turėtų rodyti, kad jie atėjo iš visuomenės ir yra nusiteikę jai dirbti“, – sakė pašnekovas. Tačiau visuomenės lūkesčiai šia prasme esą bus dar didesni, nes, žengus pirmąjį žingsnį, reikės žengti ir kitus, tad naujojo Seimo atsakomybė dėl to padidėja. Vis dėlto šiame kelyje, V.Rubavičiaus teigimu, gali būti nemenkų kliūčių, kurios yra tarsi įmontuotos į mūsų politinę sistemą.

„Viena iš didžiausių – dabar menkai beprisimenamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl atlyginimų valstybiniame sektoriuje. KT priėmė Vakarų pasaulyje unikalų nutarimą – visiems amžiams išsaugoti atlyginimų skirtumų proporcijas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba tūkstantį eurų, o jo vadovas – 5 tūkst., tai bet koks pavaldinio finansinės padėties gerinimas turi atitikti tam tikrą proporciją. Jeigu pirmajam alga padidės 100 eurų, atitinkamai 5 kartus turi padidėti ir jo viršininko alga. Tokia nutarimo, priimto per krizę, kai buvo mažinami atlyginimai, esmė. Kitaip tariant, KT priėmė socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį įtvirtinantį sprendimą“, – sakė V.Rubavičius. Jo teigimu, norint padidinti pasitikėjimą Seimu, reikia ne tik rimtai naikinti privilegijas, bet ir keisti niekinamą požiūrį į vidurinįjį ir vargingųjų sluoksnį, į tuos žmones, kurie pragyvena iš menkai atlyginamo savo darbo.

Tai žeidžia žmones

Vytautas Plečkaitis, istorikas, diplomatas, Nepriklausomybės Akto signataras

Manau, Seimo nariai turėtų atsisakyti visų privilegijų, kuriomis dabar naudojasi. Draudimas nuomotis automobilius juk nesumažina Seimo nariui skirtos pinigų sumos. Gal būtų geriau, jei Seimo nariai gautų didesnį atlyginimą ir, kaip eiliniai Lietuvos piliečiai, iš jo susimokėtų už viską, ko reikia jų darbui. Ir už kanceliarines išlaidas, ir už biuro nuomą, ir už viešbučių paslaugas. O dabar išrinkti Seimo nariai iš karto patenka į kitą visuomenės sluoksnį: jiems skiriamos ir specialios lėšos, jie gauna butus Vilniuje, kitų privilegijų. Žinoma, tai žeidžia žmones. Kuo daugiau Seimas bus panašus į mūsų visuomenę, neišsiskirs savo privilegijomis, tuo, manau, turės geresnį vardą. Galima būtų svarstyti, ar teisinga socialinę ir ekonominę pažangą sieti su Seimo darbu, bet žmonės tikrai taip daro. Jie sieja savo gyvenimo gerėjimą ar blogėjimą su tos kadencijos Seimu ir atitinkamai balsuoja. Jei mato, kad kainos smarkiai kyla, jei visuomenės gyvenimas negerėja, kad ir ką darytų Seimas, jis vis tiek neįgis didesnio pasitikėjimo.