Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ten, kur telkšojo balos, želia javai

Grupė Marijampolės savivaldybės ūkininkų pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir rekonstravo pasenusią melioracijos sistemą savo laukuose. Žemdirbiai patenkinti rezultatais – dirvos dabar ne tik neįmirksta, bet ir susidarė sąlygos žemės ūkio veiklai panaudoti tuos žemės lopinėlius, į kuriuos iki melioracijos sistemų pertvarkos su žemės ūkio technika net neįvažiuodavo.

Sausino savo laukus

Melioracijos sistemų naudotojų (MSN) asociacija „Šventragis“, kuri buvo paramos gavėja, ir projekto partnerė – Marijampolės savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Asociacijos „Šventragis“ narių dalies valdomų sklypų sausinimo sistemų rekonstrukcija“ Šlavančių k., Vidgirėlių k., Šventragio, Daukšių kadastro vietovėse“.

Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

Vykdant projektą, rekonstruoti melioracijos statiniai – MSN asociacijos „Šventragis“ žemės ūkio naudmenose esančios drenažo sistemos, taip pat valstybei priklausantys melioracijos statiniai, nuleidžiantys vandens perteklių nuo asociacijos „Šventragis“ žemės ūkio naudmenų.

Įgyvendinant projektą rekonstruotos drenažo sistemos 117 ha plote: rekonstruota 8,6 km drenažo rinktuvų, perklota bei naujai įrengta 11,27 km sausintuvų. Atsižvelgiant į kalvotą žemės paviršiaus reljefą, sudėtinguose drenažo rinktuvų mazguose suprojektuoti ir pastatyti 45 požeminiai drenažo šuliniai, paviršiniam vandeniui nuo pakelių ir uždarų lomų nuleisti pastatyti 24 paviršinio vandens nuleistuvai. Taip pat nuo sąnašų buvo išvalyta 1,8 km magistralinio griovio atkarpa, nušienauti griovio šlaitai, išvalytos esamos pralaidos, pašalintos bebrų užtvankos, rekonstruotos 9 drenažo rinktuvų žiotys ir naujai įrengta 10.

Bendra įgyvendinto projekto vertė – 330 tūkst. eurų. 90 proc. tinkamų išlaidų – per 297 tūkst. eurų – sudarė ES parama, 10 proc. prie projekto įgyvendinimo prisidėjo patys asociacijos nariai.

Reikėjo kažką daryti

MSN asociacijos „Šventragis“ vadovo, Marijampolės krašto ūkininko Jono Kaulicko teigimu, jų asociacija nėra didelė, prieš trejus metus į šią asociaciją noriai susibūrė trys Šventragio kaimo ūkininkai.

Įgyvendinti projektą asociacija ėmėsi prieš trejus metus. Projektas buvo rengiamas beveik apie metus laiko, o paskui prasidėjo realūs darbai. Pasak J.Kaulicko, kito pasirinkimo jie tiesiog neturėjo, nes dirbamuose laukuose šioje kadastro vietovėje telkšodavo didžiulės balos.

„ES paramos lėšomis rekonstravome 1968–1976 metais įrengtas melioracijos sistemas. Įrenginiai buvo sugedę, todėl laukai palijus virsdavo ežerais. Esant palankioms žiemos ir pavasario oro sąlygoms, melioracijos sistemų rekonstrukcija vyko gana sparčiai, todėl laukus, kurie buvo tvarkomi, dar suspėjome įdirbti ir apsėti. Dabar galime tik džiaugtis, kad viskas susitvarkė, nebeliko bėdos. Teigiamas permainas ypač pajutome pernai. 2017 metais liūtys plakė ne vieno Lietuvos rajono žemę. Buvo vandens ir mūsų laukuose, bet jis greitai susigėrė. Taigi melioracijos sistemų pertvarkos naudą tikrai pajutome“, – pasakojo vienas iš trijų ūkininkų.

Pasak J.Kaulicko, šį pavasarį vėl visur jaučiamas drėgmės perteklius, bet jų laukuose melioracijos sistemos veikia puikiai.

Padidėjo plotai

Įgyvendintas projektas visiškai pakeitė ūkininkavimo sąlygas. Nebeliko užmirkusių, neįvažiuojamų vietų – viskas sutvarkyta. Ūkininkai šiandien gali ramiai ir tvarkingai dirbti žemę, deklaruoti pasėlius ir laukti gero derliaus. Numelioruotuose laukuose šventragiškiai augina žirnius, žieminius kviečius bei rapsus. Jų ūkiai orientuojasi į įvairias grūdines kultūras.

„Dirvožemis nepasikeitė, žemės našumas liko toks pat, bet padidėjo dirbamos žemės plotai. Ten, kur telkšojo neišdžiūstančios balos, auga javai, todėl jų prikuliame daugiau“, – pasakojo J.Kaulickas ir pridūrė, kad jie jau pamiršo vargus, kai arba būdavo neįmanoma pasėti, arba pasėliai išmirkdavo ir derlius žūdavo.

Ūkininkas pamena, kad buvo raginami į asociacijas burtis ir kiti Marijampolės savivaldybės ūkininkai, bet jie delsė, dvejojo, o jie pirmi ryžosi permainoms ir nenusivylė. „Mes gerai tarpusavyje sutarėme. Baimės imtis projekto nebuvo, juolab kad informacijos pakanka. Reikia tik turėti noro ir ja pasidomėti“, – patirtimi dalijosi MSN asociacijos „Šventragis“ vadovas.

Poreikis auga

Lietuvoje prieš keletą dešimtmečių paklotos laukų sausinimo sistemos sensta, laikui bėgant jos veikia vis prasčiau, todėl drenažo sistemų rekonstrukcijos poreikis kasmet auga. Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus melioratoriaus Jono Kazakevičiaus teigimu, dauguma žemdirbių supranta, kad tik kartu eksploatuojant bendras melioracijos sistemas galima užtikrinti gerą jų funkcionavimą, priežiūrą, prireikus – jas atnaujinti.

MSN asociacijos „Šventragis“ įgyvendintas projektas kol kas pirmasis ir vienintelis projektas Marijampolės savivaldybėje, kai paraišką gauti paramą pateikė patys melioruotos žemės naudotojai.

„Rengėme nemažai šviečiamojo pobūdžio seminarų, bet ūkininkų nepavyko sudominti. Gal čia kaltas suvalkietiškas charakteris? O štai šventragiškiai susitvarkė laukus ir patenkinti. Manau, tikrai buvo verta rengti tokį projektą ir jį įgyvendinti“, – tvirtino J.Kazakevičius.

Anot jo, ūkininkai bendradarbiauti privalo ne tik rengiantis melioracijos sistemų rekonstrukcijai ar jai vykstant, bet ir po jos, sistemas eksploatuojant ir remontuojant. Jei atsiras gedimų bendroje sistemoje, o vienas žemės sklypo savininkas užsispirs ir nei pats tvarkys, nei kitiems leis tvarkyti savo žemėje, nukentės ir kitų ūkininkų interesai.

J.Kazakevičiaus teigimu, kiti šio krašto ūkininkai burtis į MSN asociacijas neskuba, nors patys pripažįsta, kad pavieniui išgali atlikti tik smulkius melioracijos sistemų remonto darbus. Didesnės apimties rekonstrukcijos jie nepajėgūs imtis, nes tai pakankamai brangiai kainuoja. Be to, dažnai sistemos eina per kelių ūkininkų laukus, todėl tai jau ne vieno, o kelių ūkininkų reikalas.

Padeda ūkininkams

Kol dauguma Marijampolės krašto ūkininkų dar svarsto, ar verta jiems investuoti į melioracijos sistemų rekonstrukciją, labiausiai užmirkusias ir daug problemų keliančias vietas bando tvarkyti pati Marijampolės savivaldybės administracija. Ji kasmet rengia projektus ir pretenduoja į ES paramą melioracijos sistemoms rekonstruoti. Deja, gaunamų lėšų, pasak J.Kazakevičiaus, neužtenka didelės apimties rekonstrukcijos darbams atlikti.

„Praėjusieji metai atskleidė visas mūsų melioracijos sistemų bėdas. Drėgmės perteklius laukuose trukdė nuimti derlių – technika ir klimpo, ir skendo“, – pasakojo J.Kazakevičius.

Šiemet melioracijos sistemų tvarkymo darbai numatomi Igliaukos krašte. Savivaldybės administracija pernai rudenį pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ lėšomis finansuojamo projekto „Igliaukos ir Šventragio kadastro vietovių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimas“ paramos sutartis.

Projekte numatoma rekonstruoti didelio skersmens drenažo rinktuvus, kurių bendras ilgis – apie 2 km. Melioruojamas plotas sudaro apie 163,8 ha, o rekonstruojamas drenažo sistemos plotas – 85,4 ha. Taip pat numatyta rekonstruoti 8 pralaidas, per 10 km magistralinių griovių, 71 drenažo žiotis. Bendra šio projekto vertė sieks 369,3 tūkst. eurų, o ES parama sudarys apie 273,3 tūkst. eurų.

 

Rekomenduojami video