LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Daugeliui šis miestelis savas, mielas ir artimas visais metų laikais. Kai, atitrūkęs nuo kasdienių rūpesčių, akimis palieti šimtametį medį, kryžių, pakelės akmenį, kai žvilgsnis užkliūva už bažnyčios ar didingų dvaro rūmų ir puoselėjamo parko, suvoki, kad daug kas čia alsuoja praeitimi, turi istoriją, kurią reikia išgirsti ir suprasti bei suspėti įamžinti, nes ji įdomi ne tik svečiui, lankančiam mūsų kraštą, bet ir kiekvienam čia gyvenančiajam“, – rašoma knygelėje, skirtoje Taujėnų miestelio 420 metų jubiliejui paminėti.
Taujėnų seniūnijoje, esančioje Ukmergės rajone, gyvena 1 586 gyventojai, yra 61 kaimas. Taujėnų seniūnijoje darbuojasi 204 ūkininkai, smulkiausių žemdirbių ūkiai nesiekia nė 5 ha, stambiausių užima 800–900 ha. Seniūnijoje yra 8 ekologiniai ūkiai. Taujėnuose žemės ūkio veiklą vykdo ŽŪM „Taujėnų sodai“, Baleliuose įsikūrusi kailių ir odos siuvimo įmonė „Roris“, netrukus veikti pradės dar viena įmonė.
Didžiuojasi dvaru ir bažnyčia
Šių apylinkių istorijoje užfiksuota daug pakilimų ir nuosmukių. Pirmąkart Taujėnų vietovė (valsčius) ir Taujėnų dvaro vardas archyviniuose dokumentuose minimi nuo 1595 m. Taujėnų pradžią ženklina XVI a. suręstas nedidelis dvarelis, kurį XVII a. pakeitė nauji itališko stiliaus rūmai. Šalia jų buvo įveistas vienas seniausių Lietuvoje angliško stiliaus landšaftinių parkų, tačiau iki šių dienų išliko tik mažas jo fragmentas. Taujėnai, kaip privati valda, priklausė įvairioms giminėms, paskutiniai jų savininkai iki 1939 m. buvo Radvilos. Taujėnų dvaro rūmai buvo privatizuoti ir pradėti remontuoti 2005 m. Dabar jie – lankomiausia Taujėnų miestelio vieta, kurioje vyksta įvairūs renginiai ir pobūviai. Taujėnus puošia ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Ją 1823 m. pradėjo statyti grafas Benediktas Marikonis, o baigė 1858 m. kunigaikštis Konstantinas Radvila, kuris kartu su žmona palaidotas Taujėnų bažnyčios šventoriuje. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra gražus neoklasicistinio stiliaus pastatas, panašus į Taujėnų dvaro rūmus. Ji primena Vilniaus arkikatedrą, todėl kartais vadinama Katedros dukterimi. Bažnyčioje yra išlikusių vertingų religinio meno dalykų: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, keturios Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūros, XIX a. antrosios pusės spalvoto stiklo vitražas „Kryžiaus atradimas“. Taujėniškiai didžiuojasi ir tuo, kad jų parapijoje gyvena vyriausias Lietuvoje kunigas Jonas Voveris, kuriam sukako 102 metai. Nors, pasak vietos gyventojų, J.Voverio metų našta nelengva ir jam nuolat reikia pagalbos, kunigas iki šiol yra geros nuotaikos ir nuoširdžiai bendrauja su jį aplankančiais parapijiečiais, svečiais. Taujėnuose monsinjoras gyvena nuo 1970 m. Per daugiau nei keturiasdešimt metų, praleistų Taujėnų parapijoje, jis tapo dvasininko pavyzdžiu, dalijančiu širdies gerumą, rūpestį bažnyčia, parapijiečiais. Monsinjoras J.Voveris, atkūrus Nepriklausomybę, per 10 metų parašė ir išleido 12 knygų, į kurias sudėjo pamokslus, eilėraščius, kitą kūrybą. Jis – pirmas Ukmergės rajono dvasininkas, išleidęs savo poezijos rinkinius. Dar būdamas 95-erių apie savo ilgaamžiškumą monsinjoras sakė: „Gyvenime daugiau laiko praleisdavau kaimuose, kur grynas oras, negerdavau alkoholinių gėrimų, niekada nenusimindavau ir labai nesijaudindavau, o dvasią stiprindavau kasdiene malda.“
Miestelio gyventojai, mėgstantys dainuoti, muzikuoti ir turiningai leisti laisvalaikį, renkasi į naujus kultūros namus.
Aukšti mokslo rezultatai ir žymūs žmonės
Taujėnai garsūs dar ir tuo, kad čia XX a. pradžioje pradinę mokyklą baigė būsimas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kilęs iš Užugirio. Taujėnų mokykloje mokėsi aktorius Algirdas Pintukas, Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centro vadovas, doc. Saulius Nefas, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas ir kiti žymūs žmonės. Dabartinis Taujėnų gimnazijos direktorius Darius Kaplūnas šmaikštavo, kad šioje mokykloje dar tik mokosi būsimi Lietuvos prezidentai, nes jos ugdytiniai nuolat pasiekia labai aukštų mokymosi rezultatų. 2015 m. žurnalas „Reitingai“ paskelbė dalykinį gimnazijų reitingą, kuriame buvo surikiuotos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagal tai, kaip jose parengiami mokiniai, remiantis valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Pagal matematikos egzaminų rezultatus Taujėnų gimnazija pateko į trečią vietą, aplenkė Vilniaus jėzuitų gimnaziją. „Džiaugiamės labai gerais mokinių mokymosi rezultatais, kurie nėra atsitiktiniai. Ne vienus metus mūsų gimnazistai lygiuojasi į didžiųjų Ukmergės miesto Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijų mokinius arba juos lenkia“, – sakė D.Kaplūnas. Praėjusiais metais brandos egzaminų sesijos metu keturis šimtukus gavo Taujėnų gimnazijos auklėtiniai. Rytis Kaplūnas šimto balų įvertinimus gavo už matematikos ir informacinių technologijų egzaminus, Ignas Ivoška – už užsienio (anglų) kalbos, o Ignas Zdanis – už informacinių technologijų egzaminus. „Įvykdę visus reikalavimus, gimnazija tapome 2014 m. Nors šiai mokymo įstaigai vadovauju tik vienus metus ir kelis mėnesius, joje dirbau 22 metus pradinių klasių mokytoju“, – pasakojo buvęs šios mokyklos ugdytinis D.Kaplūnas. Gimnazijos direktorius pasidžiaugė, kad pedagogo keliu pasuko net 10 šią mokyklą baigusių mokinių: Rita Žudienė, Ilona Girdžiūnienė, Lina Krikštaponienė, Vidmantas Krikštaponis, Natalija Kriščiūnienė, Milda Titenytė, Valentina Šalavėjienė, Genė Baronienė, Regina Pušinskienė, Darius Kaplūnas. Prieš kelerius metus Taujėnų gimnaziją vertinę atstovai pastebėjo, kad šioje mokymo įstaigoje besimokantys vaikai yra labai geri, o bendruomenėje vyrauja labai šilti, draugiški santykiai. „Gimnazijoje kartu su bendrojo ugdymo mokykla ir su ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo skyriais yra 185 vaikai. Nuo rugsėjo atidarėme ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, kuriose ugdomi 24 vaikai nuo 3 iki 6 metų. Ateinančiais metais planuojame pakeisti ugdymosi modelį ir pailginti darbo laiką. Pagal galimybes galėsime priimti apie 30 vaikų“, – sakė direktorius. Taujėnų gimnazija mokiniams pavėžėti yra įsigijusi net du geltonuosius autobusėlius. Po pamokų mokiniai gali lankyti įvairius būrelius. „Jei miestelyje nebūtų gimnazijos, jis nunyktų. Dabar mažesni vaikai lygiuojasi į vyresnius. Jie yra drąsūs ir aktyvūs. Visą širdį ir šilumą mokiniams atiduota ir mokytojai, kurie skatina vaikus pasitikėti savimi“, – pabrėžė D.Kaplūnas.
E.Tulušienė sakė, kad Taujėnų herbo simbolis įamžintas ir ant stiklinių taurių, kurios dovanojamos miestelio svečiams.
Netrūksta veiklos
Praėjusiais metais Taujėnai šventė miestelio 420 metų jubiliejų. Gražią 135 metų sukaktį paminėjo Taujėnų paštas ir Taujėnų folkloro kolektyvas, gyvuojantis 20 metų. 10-ą kartą buvo suorganizuota mėgėjų teatrų šventė „Prie dvaro“. Seniūnė Elvyra Tulušienė pasakojo, kad Taujėnai jau dešimt metų turi savo herbą, kurio etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. „Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais ilgai ieškojome naujojo herbo simbolio. Nepamiršome, kad miestelį puošia dvaro rūmai ir bažnyčia, kurių fasaduose – dorėninės kolonos, o Taujėnų apylinkėse lizdus suka reti, pagal ES standartus I kategorijos saugotini paukščiai, tarp jų ir juodasis gandras. Todėl miestelio gyventojai nusprendė vienu iš simbolių pasirinkti kolonas, kitu – juodąjį gandrą“, – pasakojo E.Tulušienė. Seniūnė priminė, kad simbolių kalboje gandras – laimės paukštis, nes naikina gyvates. Jis siejamas ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Kolonos simbolizuoja dievišką jėgą, žemišką gyvenimo energiją, pastovumą ir tvirtumą. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę. Taujėnų herbo simbolis įamžintas ir ant stiklinių taurių, kurios dovanojamos miestelio svečiams. Taujėniškiai džiaugėsi, kad jų krašte gyvena šaunūs žmonės, o čia vykstantis kultūrinis gyvenimas garsėjo nuo seno. Miestelio gyventojai, mėgstantys dainuoti, muzikuoti ir turiningai leisti laisvalaikį, renkasi į naujus kultūros namus. Vieni dainuoja etnografiniame ansamblyje bei jaunimo kapeloje „Ratatita“, mišriame kvartete, kuriam vadovauja muzikos mokytoja Nijolė Janulienė. Kiti vaidina mėgėjų teatre „Bičiuliai“ (vadovė Laima Jančiauskaitė), veiklą pradėjusiam 1997 m. Teatro įkūrimo entuziastai buvo Jolanta ir Rolandas Janickai, Daiva ir Hubertas Žižiai, Vidmantas Krikštaponis, Algis Padolskis, Jurgita Levickienė, Laima Jančiauskaitė, Algis Virbalas ir Aurikas Pežinskas. Treti užsiima kita įvairia veikla. Taujėnuose netrūksta įvairių tradicinių renginių, švenčių. Vasarą renginiai vyksta lauko scenoje. Ją savo rankomis pagamino jaunimas. „Su bendruomenės nariais ir jaunimu aktyviai dirba Taujėnų kultūros namų darbuotoja Milda Auglytė. Ji neseniai inicijavo Taujėnų bendruomenės jaunimo klubo įkūrimą. Šio klubo nariai žiūri įvairius filmus, rengia temines diskotekas, žaidimų vakarus, užsiima kita veikla“, – pasakojo seniūnė. E.Tulušienė paminėjo, kad seniūnijoje yra penkios labai stiprios bendruomenės: Taujėnų (vadovas Hubertas Žižys), Užugirio (vadovas Vitalijus Želnys), Balelių (vadovas Romas Pivoras), Pamūšio (vadovė Svetlana Auglienė) ir Užupušių (vadovė Ieva Bagdonienė). „Visos bendruomenės šaunios ir gyvos. Nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame dėl įvairių renginių, projektų“, – sakė E.Tulušienė.
Taujėnų gimnazijos mokytojos visą širdį ir šilumą atiduoda mokiniams ne tik per pamokas, bet ir po jų (iš kairės į dešinę – Loreta Zdanienė, Neringa Kašelynė, Jurgita Padolskienė, Asta Kaplūnienė, Ilona Girdžiūnienė).
Atidarė koplyčią
Balelių bendruomenėje gruodžio 6 d. vyko neeilinė šventė. Ten duris atvėrė Šventojo Jono Pauliaus II koplyčia, kurią pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Šio kaimo gyventoja Veronika Jovaišienė pasakojo, kad iki šiol jie rinkdavosi koplyčioje, įrengtoje viename daugiabutyje. Mintį dėl naujų maldos namų atsiradimo išpuoselėjo Baleliuose gyvenantis verslininkas ir politikas Romas Pivoras. Jis padovanojo jam priklausiusį buvusį katilinės pastatą bažnyčiai ir pasiūlė Traupio parapijos klebonui įkurti maldos namus. „Pirmieji darbai užvirė iš vietinių gyventojų aukų. Koplyčios vidų remontavo darbininkas iš Anykščių rajono Julius Miškinis. Daug prie pabaigtuvių prisidėjo ir Traupio parapijos klebonas, kanauninkas Juozas Janulis, Taujėnų seniūnė E.Tulušienė“, – sakė V.Jovaišienė. Pasak Balelių bendruomenės narės, dabar į bažnyčią kiekvieną sekmadienį susirenka ne tik jų, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. V.Jovaišienė paminėjo, kad daug metų senąja koplytėle rūpinosi šviesaus atminimo Genovaitė Morkūnienė. Dabar ją prižiūri Pranutė Nugarienė, Ona Tydikienė, Janina Švedienė, Alfonsa Gailiušienė, Valė Simanonienė, Alvydas Barzda. „Betliejaus eglutę koplytėlei padovanojo Joana Pukėnienė, Jėzaus Gailestingumo paveikslą – Aldona Čeberekienė, padėklą žvakutėms ir staliuką – Stasys Survila. Bažnyčios vidų, be jau minėtų bendruomenės narių, puošė Julė Kavaliauskienė, Milda Titenytė, Rūta Šablevičienė ir kt.“, – geradarius vardijo Balelių kaimo gyventoja. Ateityje naujai įrengtą koplyčią šio kaimo gyventojai žada aptverti tvora, o kitoje pastato pusėje įrengti šarvojimo salę.
Edukacijų centre demonstruojama, kaip gaminamas ir kepamas šakotis, smetoniški blynai.
Laukia lankytojų
Daug svečių aplanko Užugirio krašto muziejinį kompleksą, kurį sudaro A.Smetonos gimtojo namo pamatai, 1935 m. prezidento statyta mokykla ir dvaras. Užugirio muziejus įsikūręs Užulėnio kaime, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos įkurtoje vienoje iš moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Čia eksponuojami vietos gyventojų surinkti buities ir namų apyvokos daiktai, tekstilės dirbiniai, šeimos relikvijos. „Mes eksponuojame visus vietos gyventojų atneštus daiktus. Pasitaiko atvejų, kai pastarieji ateina pasižiūrėti, ar jų atneštas daiktas eksponuojamas“, – pasakojo Užugirio bendruomenės narė, šio krašto muziejininkė ekskursijų vadovė Daiva Misiukienė. Išskirtinai daug dėmesio Užugirio muziejaus ekspozicijoje skiriama A.Smetonai ir tarpukario mokyklos klasei. Čia galima pasėdėti „smetoniškame“ suole, plunksna parašyti „smetoniškame“ sąsiuvinyje. D.Misiukienė sakė, kad muziejuje vykdomi edukaciniai užsiėmimai „Slapta mokykla“, „Lietuvių kalba“, „Istorija“, „Gamta“, kalbama ir apie partizaninio judėjimo laikotarpiu Užugirio apylinkėse veikusius partizanų būrius.
Užugiryje įkurtas Senųjų amatų centras, atidarytas Edukacijų centras, kuriame yra edukacinės ekspozicijos „Duonos kelias“, „Lino kelias“. Edukacijų centre Užugirio kaimo bendruomenės pirmininkas V.Želnys su žmona Renata demonstruoja, kaip gaminamas ir kepamas šakotis, „smetoniški“ blynai. Prie muziejaus yra daržas, kuriame sėjamos to krašto daržovės.
Prie Lėno ežero lankytojų laukia atrestauruotas prezidento A.Smetonos dvaras. Teigiama, kad šalies vadovas ketino dvare įkurti žemės ūkio mokyklą. Deja, prezidento planus sužlugdė sovietų okupacija. Okupavus Lietuvą, prezidento A.Smetonos dvaras buvo nacionalizuotas, jame buvo įkurtos gydymo įstaigos. Du pastaruosius dešimtmečius dvaras stovėjo tuščias, kol Ukmergės rajono savivaldybė iš ES struktūrinių fondų gavo lėšų jam atstatyti. Užugirio dvare kiekvienais metais rengiama tradicinė prezidento gimtadienio šventė – Smetoninės.
