Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Švedijos kariuomenėje įkurtas naujas pulkas. Kas pažadino švedus iš ilgai trukusio pacifistinio snaudulio?

Pasijuto tapę taikiniu

Labai tikėtina, kad tai buvo Rusijos strateginių bombonešių ūžesys virš Baltijos jūros. Jau esame rašę, kad prieš 5 metus, 2013-ųjų pavasarį, Rusijos karinės oro pajėgos surengė pratybas virš Baltijos, kurių metu imitavo branduolinį smūgį Pietų Švedijai. Prie pat Gotlando salos Švedijos krantų pusėn pasukę strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“, galintys gabenti branduolines bombas ir sparnuotąsias raketas su branduoliniais užtaisais, užėmė taikinių pietinėje Švedijos dalyje atakavimo pozicijas. Tai buvo pratybos, per kurias, NATO atstovų teigimu, „Tu-22M3“ imitavo smūgius vienai pietinėje Švedijos dalyje esančiai karinei bazei, šalia Stokholmo įsikūrusiai Signalų žvalgybos tarnybos būstinei ir kitiems taikiniams.

Manoma, kad šis ir kiti su Rusijos veiksmais susiję incidentai pakeitė Švedijos valdžios požiūrį į šalies karinių pajėgų mažinimą ir Maskvos keliamų potencialių grėsmių vertinimą. Į Gotlando salą pernai buvo sugrąžinta karinė įgula, kurios anksčiau buvo atsisakyta. Šios salos strateginė reikšmė itin didelė: jeigu Rusijos kariuomenei pavyktų ją užimti, rusai iš Gotlando galėtų kontroliuoti oro erdvę virš Baltijos ir jūrines komunikacijas.

Švedijos karinė technika grįžta į Gotlando salą. Scanpix nuotr.

Atsakas į grėsmę

Pasak Švedijos dienraščio „Aftonbladet“, praėjusią savaitę Gotlando saloje įvykusi oficiali šalies ginkluotųjų pajėgų pulko įkūrimo ceremonija buvo savotiškas atsakas į pastaraisiais metais didėjančią karinę grėsmę. Esą pagrindinė pulko įkūrimo priežastis – vis agresyvesnis Rusijos elgesys. „Mes demonstruojame, kad Gotlande turime karinių raumenų. Tai aiškus signalas aplinkiniam pasauliui“, – pareiškė Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas.

Naujo Švedijos kariuomenės pulko įkūrimą būtų teisingiau vadinti atkūrimu. Kai 2005 metais Gotlande buvo išformuotas paskutinis čia dislokuotas karinis dalinys, kartu buvo užverstas ir paskutinis Gotlando pulko, saugojusio salą nuo XIX a. pradžios, istorijos puslapis. Po Šaltojo karo pabaigos Švedija paniro į saldų ir nerūpestingą nusiginklavimo sapną. Nuo to laiko Gotlande nebuvo jokių nuolatinių karinių formuočių.

Tačiau netrukus saldų sapną pakeitė košmaras: jūroje prie pat Stokholmo kelis kartus buvo pastebėti svetimos šalies povandeniniai laivai, spėjama, šmirinėję po archipelago vandenis žvalgybos ar diversijų rengimo tikslais, surengtos Rusijos strateginių bombonešių pratybos, imitavusios branduolinę Švedijos ataką. Neliko nepastebėtas ir grėsmingas Rusijos pajėgų stiprinimas vakarinėje savo šalies dalyje. Švedijos parlamentas, matyt, supratęs, kad vien kalbomis apie neutralumą grėsmės užkardyti nepavyks, po ilgų svarstymų nusprendė vėl įkurti Gotlando pulką.

Prabudo ir atsikėlė

Nuo šiol Gotlando saloje dislokuojamas pulkas, susidedantis iš tankų korpuso P18 ir 350 reguliariosios armijos kariškių. Tačiau ši įgula yra nepalyginti mažesnė, nei prieš 30 metų, kai Gotlande buvo sutelkta apie 25 tūkst. Švedijos kariškių. Ar dabartinių pajėgų pakaks apginti salai nuo galimos staigios atakos? „Pažiūrėsim, ar neprireiks ko daugiau, – aiškino švedų žurnalistams premjeras S.Löfvenas. – Mes matėme, kas įvyko Ukrainoje, kur Rusija aneksavo Krymą, o dabar tęsiasi konfliktas rytinėje šalies dalyje. Stebime išaugusį Rusijos aktyvumą Baltijos šalių regione. Mes turime į tai atsižvelgti, Švedija turi apsaugoti save.“

Tai, kad Visbio mieste surengtose atidarymo iškilmėse dalyvavo ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, vertinama kaip nacionalinės svarbos įvykio ženklas. Kelerius praėjusius metus Švedijos vyriausybė ir dauguma parlamentarų nuolat primindavo visuomenei apie pasikeitusią saugumo situaciją Baltijos regione. Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas tvirtina, kad pulko įkūrimas rodo, jog Švedija supranta didelę strateginę Gotlando svarbą. „Tai, ką mes darome, turės tiesioginį poveikį Baltijos šalims, Suomijai ir pagrindinei Švedijos teritorijos daliai. Labai svarbu turėti nuolatinę įgulą Gotlande“, – sakė ministras.

Sutapimas ar ne, bet tuo pat metu, kai Gotlande vyko naujo karinio pulko įkūrimo iškilmės, Švedijos spauda pranešė apie šalies valdžios sprendimą visiems 4,8 mln. namų ūkių išsiųsti brošiūrą, informuojančią, kaip gyventojai turėtų elgtis kilus karui ar kitai rimtai krizei. Pastarąjį kartą toks visuomenės informavimo apie pasirengimą galimiems karo veiksmams būdas buvo panaudotas daugiau nei prieš 30 metų. O jei dar prisiminsime prieš kelias dienas įvykusį Danijos ir Švedijos gynybos ministrų susitikimą, kurį Švedijos spauda apibūdino kaip dviejų šalių vienijimąsi prieš grėsmę iš rytų (buvo susitarta dėl bendro žvalgybos duomenų rinkimo ir galimybės kariškiams prireikus pasinaudoti abiejų šalių sausumos teritorija, teritoriniais vandenimis bei oro erdve), peršasi prielaida, kad Švedija ne tik prabudo ir atsikėlė, bet ir skuba rengtis.