Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Su vėžiu galima gyventi ilgus metus

Vėžiu serga beveik 3 proc. Lietuvos gyventojų – daugiau kaip 81 tūkst. Kasmet į gydymo įstaigas patenka vis daugiau sergančiųjų šia liga. Iš dalies ir dėl to, kad naujausios technologijos leidžia gana anksti nustatyti diagnozę.

Kartais nebūna vaistų

„Nuo Vakarų šalių skiriamės tik tuo, kad gydytojus gydymo naujovės pasiekia vėliau – kartais jos vėluoja mėnesius, kartais – metus“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Skaistė Tulytė.

„Neseniai lankiausi Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Armėnijoje. Sakyčiau, mes juos aplenkėme mažiausiai dvidešimčia metų“, – teigė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Medikai pasakojo, kad, palyginti su Vokietija, Prancūzija, Izraeliu ir netgi Lenkija, padėtis mūsų šalyje šiuo požiūriu neatrodo prastai. Lietuvos ligoniams prieinami visi chemoterapiniai, hormoniniai vaistai, taikoma daug kitų gydymo priemonių.

Pasak A.Česo, mūsų šalyje trūksta priemonių išplitusiam vėžiui, t. y. kai liga atsinaujina, gydyti. Specialistai tai vadina antros ir trečios eilės gydymu. Antros eilės gydymas skiriamas, kai liga atsinaujina po pradinio gydymo, o trečios – kai nepadeda antros eilės gydymas.

Didžiausias proveržis Lietuvoje pasiektas gydant kraujo, išplitusį prostatos, krūties, plaučių vėžį. Atsiranda naujų perspektyvų ir gerėja galimybės gydyti ligones, sergančias išplitusiu kiaušidžių vėžiu, melanoma.

„Mažiausiai galime padėti retomis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, tulžies latakų vėžiu ar minkštųjų audinių sarkomomis, sergantiems žmonėms, – apgailestavo S.Tulytė. – Tai – labiausiai nuskriausti mūsų pacientai, nes sunku tokias ligas diagnozuoti, o nustačius susiduriama su vaistų prieinamumo problema. Neretai vaistų paprasčiausiai nėra, nes farmacijos kompanijoms sunku įrodyti jų naudą.“

Individualus gydymas

Gydytojų teigimu, gana sudėtinga kalbėti apie onkologines ligas gydančius preparatus, nes nėra vienų vaistų, kuriais tiktų visiems onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, – įvairių rūšių vėžio atsiradimo priežastys skirtingos.

„Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusios šalyse, kiekvienas ligonis gydomas individualiai“, – kalbėjo Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas A.Česas. Gydytojai nustato, ne tik kokios rūšies vėžiu žmogus serga, bet ir ligos potipius, pavyzdžiui, kokios genų mutacijos konkrečiam pacientui yra įvykusios. Tam tikri vaistai puikiai veikia esant vienai mutacijai, bet nepadeda esant kitai, todėl tos pačios rūšies vėžiu sergantys žmonės gali būti gydomi skirtingai.

„Jei vaistas kompensuojamas, jis skiriamas visiems sergantiesiems ta pačia liga ir esant tai pačiai situacijai. Visi pagrindiniai vaistai nuo vėžio ir papildomi preparatai nuo pykinimo, gerinantys būklę po chemoterapijos, bei kiti yra kompensuojami“, – tvirtino dr. S.Tulytė.

Patys naujausi vaistai dažniausiai yra nekompensuojami. Pasak gydytojos, kiekvienos įstaigos specialistai nusprendžia, ar pacientams rekomenduoti vaistus, už kuriuos jie turės mokėti patys. Tokie vaistai yra labai brangūs.

„Naujų vaistų atsiranda kiekvieną dieną ir netgi specialistui, kuris domisi šia sritimi, labai sunku suspėti koja kojon su naujovėmis, o valstybei pertvarkyti finansų srautus ir kitus resursus – dar sunkiau. Tačiau stengiamės, kad mūsų pacientams būtų prieinamos ir naujausios gydymo technologijos. Žmonės nekalti, kad susirgo liga, kurią gydyti brangu. Ir jiems turime užtikrinti galimybę gydytis efektyviausiais metodais. Todėl, žinodami, kokiomis onkologinėmis ligomis serga daugiausia žmonių, turime diskutuoti, kam suteikti pirmumo teisę būti gydomiems naujausiais vaistais, kiek jie gali pailginti ir pagerinti paciento gyvenimą, kiek ligonių išgalėsime taip gydyti, kokią įtaką tai gali padaryti valstybės biudžetui. Turime efektyviai dirbti, kad galėtume atrasti balansą tarp noro skirti naujausią gydymą ir valstybės galimybių. Gyventojų mažėja, dirbančių asmenų – irgi, mokesčių surenkama mažiau, o pensininkų nuolat daugėja“, – pripažino Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas A.Česas.

Jis juokėsi, kad kolegos iš turtingų Europos šalių prašo mūsų specialistų pamokyti, kaip, esant tokiam nedideliam finansavimui, sutvarkyti kompensuojamųjų vaistų biudžetą taip, kad ligoniams būtų skiriamas modernus gydymas.

Lieka daug „kodėl?“

Mokslininkai, dirbantys šioje srityje, ieško ne tik vaistų, padedančių onkologiniams ligoniams pasveikti, bet ir būdų, leidžiančių užkirsti kelią ligai.

„Panaikinti pasekmes – ligą – įmanoma. Tačiau daug prasmingiau surasti priežastį, kodėl sutrinka kuri nors organizmo sistema, kodėl ląstelės išsigimsta, tampa vėžinės, kodėl imuninė sistema jų neaptinka ir nepašalina iš organizmo, kodėl išsivysto jos defektai.Tikiu, kad ateis diena, kai mes suprasime, kodėl taip nutinka, ir galėsime surasti saugiklius, kurie neleis atsirasti ligai. Jau dabar imunoterapija taikoma gydant išplitusias ligas. Šie žmonės jau gyvena ne 3–4 mėnesius, o 3–4 metus, kartais ir dar ilgiau, nes ligą užrakiname arba ją visiškai suvaldome. O juk dar visai neseniai tokiems žmonėms jokie gydymo būdai nepadėjo. Ateityje dauguma onkologinių ligų bus valdomos taip, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar hipertenzinė širdies liga. Nors šių žmonių negalime pagydyti, tačiau, vartodami vaistus, jie be didesnių problemų gyvena ilgus metus. Taip bus ir su vėžiu“, – įsitikinęs gydytojas A.Česas.

S.Tulytė pridūrė, kad ateityje gali atsirasti ir skiepų nuo vėžio, nes didžiosios valstybės ir pasaulinės kompanijos, bendradarbiaudamos su pasaulio mokslininkais, daug investuoja į kovą su vėžiu.

 

Aušrinė Šėmienė

 

 

Rekomenduojami video