Prieš trejus metus į pilietinį karą Sirijoje įsitraukusi Rusija mano, kad pergalė jau ranka pasiekiama. Tačiau tokia nuojauta gali būti apgaulinga: konfliktas su Izraeliu gali sukelti dar neregėtą karinę eskalaciją.

Svarbus žaidėjas

2015 m. rugsėjo 30 d., atsiliepęs į oficialų Sirijos vyriausybės prašymą suteikti pagalbą su sukilėliais kovojančiai prezidento Basharo al-Assado kariuomenei, Kremlius pasiuntė į šią šalį Rusijos karinės aviacijos eskadriles. „Sirijos mėsininku“ vadinamo prezidento B.al-Assado pajėgos, be didelių dvejonių naudojančios artileriją ir kitą sunkiąją ginkluotę sukilėlių kontroliuojamuose šalies regionuose, sulaukė rimto pastiprinimo. Iki 2017 m. pabaigos Sirijos vyriausybinėms pajėgoms, remiamoms Rusijos aviacijos, pavyko atsikovoti strategiškai svarbias šalies sritis. Teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ smogikai buvo išvyti iš Palmyros, atgautas sukilėlių užimtas Alepo miestas. Tepraėjus vos metams nuo Rusijos invazijos pradžios, 85 proc. Sirijos teritorijos buvo išlaisvinta iš nelegalių karinių grupuočių kontrolės. Nepaisydamos milžiniškų nuostolių tarp civilių gyventojų – skaičiuojama, kad iki 2016 m. pavasario pilietinis karas Sirijoje nusinešė maždaug 400 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų gyvybių, – vyriausybinės pajėgos, remiamos Irano ir Rusijos, dar labiau suaktyvino savo veiksmus. Nors B. al-Assado kariuomenė dar nekontroliuoja kelių sričių šalies vakaruose, šiaurėje ir pietinėje dalyje, jau skelbiama apie esminį persilaužimą ir artėjančią pilietinio karo pabaigą. Tokia toli nuo Rusijos sienų vykstančio karo eiga aiškiai yra patenkintas ir Kremlius, gavęs progą visam pasauliui pademonstruoti esąs svarbus geopolitinis žaidėjas, be kurio neva neįmanoma spręsti svarbiausių problemų ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir kitose pasaulio vietose.

Raketiniai kompleksai vadinami Izraelio košmaru, tačiau šis žada griežtą atsaką. Scanpix nuotr.

Pavojinga kibirkštis

Gali būti, kad Vakarų taktika netrukdyti Rusijai įsivelti į svetimą karą ir įklimpti iki ausų Sirijoje buvo gana sėkminga: Rusija iš tikrųjų įklimpo pilietiniame konflikte, kuriame dalyvaujančios šalys, dėl savų sumetimų remiančios B.al-Assado režimą, siekia skirtingų tikslų. Vis labiau aiškėja skirtingi Turkijos ir Irano interesai dėl įtakos pokarinėje Sirijoje. Žinoma, savo interesų turi ir pati Rusija, ir šalys kaimynės šalys, tarp jų ir Izraelis. Tolydžio didėjantis jų karinis aktyvumas pabrėžia, kad dėl šių interesų nė viena pusė nepasiruošusi nusileisti. Atviros konfrontacijos kibirkštis, galinti įžiebti naujo konflikto liepsnas, šoktelėjo rugsėjo 17 dieną, kai Sirijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos per klaidą numušė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“. Iš rusiško raketinio komplekso „S-200“ paleista raketa, kuria buvo taikomasi į antskrydį prieš taikinius šiaurinėje Sirijos dalyje surengusius keturis Izraelio naikintuvus „F-16“, numušė „Il-20“. Žuvo 15 lėktuvo įgulos narių. Rusijos karinė vadovybė iškart dėl to apkaltino Izraelį: esą jo naikintuvai, vykdę ataką prieš Irano karinius objektus Sirijoje, tyčia nuo „S-200“ raketos „pasislėpė“ už didelio, gerai radiolokatorių matomo žvalgybinio lėktuvo. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė Kremliaus kaltinimus ir išsiuntė į Maskvą delegaciją su šalies karinių oro pajėgų vadu generolu majoru Amikamu Norkinu priešakyje. Ji turėjo Rusijos karinei vadovybei pateikti Izraelio turimus faktus apie tikrąją situaciją Sirijos oro erdvėje tą lemtingą vakarą. Tačiau iš Maskvos izraeliečiai grįžo nieko nepešę: Rusijos kariuomenės Generalinio štabo atstovai ir toliau laikėsi savo versijos – kaltas Izraelis.

Numušė patys?

Praėjus porai savaičių, išaiškėjo daug šio įvykio aplinkybių, kariniai ekspertai jas išsamiai komentavo ir Vakarų šalių, ir Izraelio, ir pačios Rusijos žiniasklaidoje. Atsiliepė ir rusų inžinieriai, kūrę ir tobulinę prieš beveik 40 metų Sovietų Sąjungos kariuomenei pateiktus raketinius kompleksus „S-200“. Pernelyg nesigilinant į techninius subtilumus, aiškėja viena: Izraelio naikintuvai „F-16“ net ir norėdami nebūtų galėję „pasislėpti“ už žvalgybinio lėktuvo „Il-20“, raketinį kompleksą „S-200“, paleidusį lemtingąjį šūvį, valdė nekompetentingi kariniai specialistai, didelė kaltės dalis tenka Rusijos karinei vadovybei Sirijoje, nesiėmusiai būtinų veiksmų katastrofai išvengti. Be to, kyla rimta abejonė, ar tikrai lemtingąjį šūvį į rusų lėktuvą paleido sirų kariškiai? Seniai žinoma, kad Sirijos priešlėktuvinės gynybos pajėgoms talkina rusų kariniai patarėjai, žymiai geriau už savo sąjungininkus išmanantys savo karinės technikos galimybes ir jos valdymą. Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Sirijos prezidentas, numušus „Il-20“, tik po dviejų dienų paskambino V.Putinui? Nuo Rusijos lyderio iš esmės priklauso ir paties B.al-Assado, ir jo artimųjų gyvybė bei jo režimo ateitis. Jei sirų kariškių paleista raketa per klaidą būtų numušusi rusų lėktuvą, Sirijos vadovas turbūt jau po kelių minučių būtų susisiekęs su V.Putinu, atsiprašęs, bandęs paaiškinti įvykio aplinkybes ir prisiekinėjęs, kad tokie dalykai niekada nebepasikartos. Tačiau Sirijos prezidentas, nepaisydamas įsiplieskusio skandalo, iš pažiūros visai nesijaudino, tylėjo ir nepuolė atsiprašinėti – gal puikiai žinodamas, kad jo kariai čia niekuo dėti, kad jis neturi dėl ko atsiprašinėti Putino ir kad Maskva pati tą žino? Taigi galbūt versija, kad rusų žvalgybinį lėktuvą Sirijos padangėje per neapsižiūrėjimą numušė patys rusų kariškiai, valdę rusišką raketinį kompleksą „S-200“, nėra iš piršto laužta. Gali būti, kad Rusijos karinė vadovybė, apkaltinusi Izraelį nepaisydama tam prieštaraujančių faktų, paprasčiausiai bandė išvengti atsakomybės ir gėdos...

Ligi šiol draugiškų Rusijos ir Izraelio lyderių santykių gali laukti rimtas išbandymas. Scanpix nuotr.

Neramūs klausimai

Tragiškas incidentas Sirijos oro erdvėje atrišo Maskvai rankas: Kremlius paskelbė siunčiąs į Siriją modernius oro gynybos raketinius kompleksus „S-300“, galinčius kontroliuoti oro erdvę iki 200 – 300 kilometrų spinduliu. Nors Maskva jau prieš kelerius metus buvo pažadėjusi Sirijai pateikti kelias „S-300“ baterijas, Izraelio prašymu tokių planų buvo atsisakyta. Matyt, abi šalys susitarė dėl kompromiso: Rusijos vadovybė pažadėjo „nematyti“ Izraelio antskrydžių prieš iraniečių ginklų sandėlius ir cheminio ginklo arsenalus Sirijoje, o Izraelis įsipareigojo iš anksto apie atakas informuoti Rusijos kariškius, kad būtų išvengta aukų ir nuostolių. Tikėtina, kad už Maskvos sukalbamumą dėl „S-300“ Izraelis buvo priverstas padaryti ir daugiau nuolaidų. Tačiau dabar viskas pasikeitė: naujausiomis žiniomis, Rusija jau atskraidino į Siriją pirmuosius tokius kompleksus ir pradėjo juos dislokuoti. Ekspertai tai vadina Izraelio košmaru. Išties vakarinėje Sirijos dalyje dislokuoti „S-300“ visiškai kontroliuotų Izraelio oro erdvę, teoriškai jie galėtų numušti kiekvieną į orą pakilusį šios šalies karo lėktuvą. Izraelio antskrydžiai prieš Irano kariškių ginklų sandėlius, skirtus su Izraeliu kovojančiai Libano grupuotei „Hezbolaah“, ir kitus karinius objektus, tampa labai pavojingi.

Tačiau Izraelio politinė ir karinė vadovybė jau pranešė priimanti iššūkį: premjeras B.Netanyahu pareiškė, kad jo šalies karinė aviacija ir toliau atakuos šaliai grėsmę keliančius objektus Sirijoje, o gynybos ministras Avigdoras Liebermanas nedviprasmiškai perspėjo Rusiją. „Vienas dalykas turi būti visiškai aiškus – jeigu kas nors šaudys į mūsų lėktuvus, mes juos sunaikinsime. Nesvarbu, ar tai būtų „S-300“, ar „S-700“, – pareiškė ministras. „S-700“ raketiniai kompleksai neegzistuoja, bet Maskva nuolat giriasi naujausio „S-400“ galimybėmis, taigi Izraelio gynybos ministras tiesiog patarė pernelyg nesipūsti iš anksto. Gali būti, kad jis teisus, ir Kremlius pats sau pasispendė spąstus Sirijos padangėje. Ką jis darys, kai Izraelio naikintuvai smogs naują smūgį taikiniams Sirijoje? Ar išdrįs numušinėti Izraelio naikintuvus? Ir kas bus, jei Izraelis atsakydamas sunaikins vieną ar kelis „S-300“ kompleksus su rusų kariškių ekipažais? Ar Putinas duos įsakymą raketomis smogti Izraeliui? Ir kaip į tokį smūgį reaguotų Jungtinės Valstijos? Ar tikrai pasaulis artėja prie branduolinių valstybių konflikto slenksčio? Gali būti, kad atsakymus sužinosime jau artimiausiomis savaitėmis.