Aplinkos ministerija užsimojoįteisinti prievolę visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti pavojinguosius Sosnovskio barščius. Išnaikinti šiuos agresyvius atėjūnus –nelengva užduotis, nemažai kainuojanti ir net pavojinga sveikatai, bet valdininkai nepaisantiesiems reikalavimo ketina grūmoti baudomis.

Plinta valstybinėje žemėje

Iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai, į Lietuvą įvežti prieš daugiau kaip pusę amžiaus, yra okupavę mažiausiai apie 10 tūkst. hektarų plotą. Tokie yra preliminarūs mokslininkų skaičiavimai. Tačiau, spėjama, šių invazinių augalų išplitimo mastas gali būti kur kas didesnis.

Manyta, kad šie vešlūs augalai bus puikus pašaras gyvuliams, papuoš sodybas, tačiau paaiškėjo, kad jie yra nepaprastai kenksmingi žmonėms ir pavojingi gamtai. Ten, kur įsiveisia šie baisūnai, kitai augmenijai vietos nebelieka, o bitės iš tolo aplenkia labai nektaringus, bet joms nuodingus žiedus.

Sosnovskio barščiai plinta visoje Europoje, o kovai su jais reikia vis daugiau pastangų ir lėšų. Kaimynai latviai yra priėmę įstatymą, pagal kurį šiuos invazinius augalus privaloma naikinti. Tie, kurie ignoruoja šią prievolę, baudžiami 300 eurų bauda, antrą kartą įkliuvę nevykdantys šio reikalavimo – net 700 eurų bauda. Juridiniams asmenims taikomos dar didesnės baudos.

Lietuvoje taip pat norima įteisinti prievolę visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti Sosnovskio barščius. Tačiau yra nemažai skeptikų, kurie drausminimą baudomis vadina kraštutine, be to, neveiksminga priemone kovojant su vis naujus plotus okupuojančiais pavojingaisiais augalais.

Neretai į masyvus suaugę Sosonovskio barščiai yra įsitvirtinę negyvenamose palaikėse sodybose, apleistuose soduose, kurių savininkai išsibarstę po pasaulį. Be to, šie agresyvūs augalai dažniau karaliauja valstybinėje žemėje, kur ir be grasinimų baudomis jau seniai buvo galima imtis aktyvesnių veiksmų.

Sunkus ir ilgas procesas

„Mes dar gerai nežinome, kaip efektyviausiai naikinti šiuos augalus, kaip prie jų prieiti, apskritai kokius metodus taikyti, bet norime žmones bausti. Lengviausia išeitis – bausti, bet ar iš to bus naudos? Gal iš pradžių paaiškinkime gyventojams, kas ir kaip, tik paskui reikalaukime“, – grūmojimą baudomis skeptiškai vertino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.

Kėdainių rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje nuo 2006 metų pradėjo naikinti Sosnovskio barščius. Šios savivaldybės duomenimis, problemų keliantis augalas rajone išplitęs maždaug 100 hektarų teritorijoje, kurios per 70 ha – valstybinė žemė.

„Kovojame, bet tai – sunkus ir ilgas procesas. Naikiname ir cheminėmis, ir mechaninėmis priemonėmis. Kai kuriuose plotuose lyg ir sunaikinome, bet tuos augalus labai sudėtinga įveikti prie karjerų, upių, ten jų ištisi masyvai“, – aiškino A.Žvikas.

Anot Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo, tam iš savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų pernai buvo atriekta 35 tūkst. eurų, šiemet numatyta daugiau –beveik 40 tūkst. eurų.

Gali nudeginti

Nors Kėdainių rajono seniūnijos valstybinėje žemėje su Sosnovskio barščiais kovoja, privačiuose sklypuose šie baisūna iir toliau barsto sėklas į šalis.Ypač dideli augalai subrandina iki 100 tūkst. sėklų.Dėl egzotiškos išvaizdos jiekadaise patraukė sodininkų dėmesį. Dabar nemažai sodų savininkų yra emigravę, sklypai dažniausiai neprižiūrimi, tad sėklos plačiai sklinda aplinkui.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovo manymu, įvedus prievolę naikinti šiuos kenksmingus augalus ir pagrasinus baudomis naudos bus mažai. „Kas ieškos po svečias šalis išsibarsčiusių valdų savininkų – seniūnijos, policija, aplinkosaugininkai? Užuot pagalvojus, kaip sudaryti sąlygas problemai įveikti, pas mus tapo įprasta organizuoti baudimo vajų“, – ne gąsdinti, o kalbėtis su gyventojais siūlėA.Žvikas.

Anot pareigūno, būtų sudėtinga priversti žmones naikinti sužėlusius Sosnovskio barščių masyvus, nes tai – sudėtingas ir ilgai užtrunkantis procesas, reikalaujantis išmanymo bei lėšų. „Neseniai buvo įregistruoti nauji herbicidai, bandysime ir mes juos naudoti. Bet negi pareikalausi iš paprastų žmonių, kad jie tinkamai laikytųsi pavojingo augalo naikinimo technologijos, jeigu ir specialistai dar neužtikrintai kovoja su šiuo klastūnu“, – teigė jis.

Teisės aktų, kuriais būtų įpareigojama priverstinai kovoti su šiais invaziniais augalais, rengėjams teks įvertinti ir tai, kad Sosnovskio barščiai yra pavojingi žmonių sveikatai. Šie augalai gali stipriai nudeginti odą ir atverti žaizdas, prilygstančias 1–3 laipsnio nudegimams.

Efektyvūs herbicidai

Daug kas Sosnovskio baršius bando sunaikinti herbicidais, turinčiais glifosato veikliosios medžiagos. Tačiau nupurškus glifosatu išdeginama visa augmenija.Praėjusiais metais Lietuvoje buvo įregistruoti, kaip tvirtinama, du efektyvūs herbicidai kovai su Sosnovskio barščiais.

Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto mokslininkės dr. Aušra Sinkevičienė ir doc. dr. Darija Jodaugienė pernaišiems invaziniams augalams naikinti išbandė 18 skirtingų herbicidų mišinių ir išrinko veiksmingiausius.

Anot mokslininkių, efektyviausiai Sosnovskio barščius paveikę herbicidų mišiniai naikina tik dviskilčius augalus. Likę vienaskilčiai augalai konkuruoja su vėliau dygstančiais Sosnovskio barščiais.

Dešimtmečio kova

Mokslininkų patarimai, kaip numarinti pavojingus augalus herbicidais, tinka ne visiems. Ten, kur auga vertinga augmenija, naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių negalima. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2014 metais Sosnovskio barščiai buvo užfiksuoti 22 saugomose teritorijose ir užėmė apie 100 hektarų plotą. Po 3 metų šių augalų plotai padvigubėjo.

Sartų regioninio parko vyriausioji ekologė Daiva Norkūnienėpuikiai žino, kaip nesaldu kovoti su labai gajais Sosnovskio barščiais. Jau trečius metus ji naikina šiuos ir žmonėms, ir vietinei augmenijai pavojingus augalus vos 0,2 ha teritorijoje, kur veši vertingos pievos.

„Mes negalime naudoti chemijos, todėl procesas labai lėtas. Jau šešerius metus mechaniškai kovojame ir dar mažiausiai geram penkmečiui į priekį bus darbo. Ilgą laiką nukirsdavome tik žydinčius stiebus, kad jie neišbarstytų sėklų. Dabar kapojame ir jaunus augalus, kurių vis pridygsta. Žydinčių augalų vis dar daugėja, o jaunų išdygsta lyg ir mažiau – panašu, kad sėklų bankas baigia išsisemti. Toks kovos su šiuo augalu būdas yra lėtas, bet nekenkiantis aplinkai“, – pasakojo D.Norkūnienė.

Ji teigė, kad gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas, kuriose plinta Sosnovskio barščiai, geriausia būtų suarti ir auginti jose grūdines kultūras. Ekologės manymu, tai būtų pigiausia ir efektyviausia priemonė.

„Tik svarbu, kad šių augalų neliktų dirvos pakraščiuose ar pamiškėse. Jeigu liks bent keli augalai, jie vėl išbarstys daugybę sėklų ir darbas bus bergždžias“, – perspėjo Sartų regioninio parko darbuotoja.

Gamtosaugininkė gerai žino, kad šie augalai yra pavojingi – gali stipriai nudeginti. Todėl tiems, kas ryžtasi naikinti Sosnovskio barščius, ji patarė nepalikti nė lopinėlio atviro kūno, kad augalo sultys nenudegintų odos.

Plikomis rankomis nepakovosi

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys

Rimti ūkininkai savo laukuose Sosnovskio barščių neturi, tačiau juos piktina, kad, kaip ir kitų nenaikinamų piktžolių, sėklos plinta iš apleistų sklypų, viešųjų vietų, kur daugiausia ir auga šių augalų. Jie itin agresyviai plinta, todėl visiems reikia su jais kovoti.

Tokių raginimų buvo ir anksčiau, tam buvo skirta europinių lėšų, tačiau panašu, kad jos galbūt „įsisavintos“, o rezultatų nėra.Iš principo Sosnovskio barščius galima sunaikinti, tam yra ir cheminių, ir mechaninių priemonių. Latviai dalijasi patirtimi, kaip pas juos nacionaliniame parke avys nuėda šiuos jaunus augalus ir gana sėkmingai stabdo jų plitimą.

Baudos ne visada veiksmingos. Ką bausime už valstybinėje žemėje (pakelėse, upelių šlaituose ir kt.), išvešėjusius Sosnovskio barščius? Žinoma, reikia paskatinti juos naikinti ir žemių savininkus. Bet ne kiekvienas žino, kaip tai daryti, galop neturi tam priemonių. Plikomis rankomis nepakovosi.

Patars specialistai

Laura Janulaitienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė

Šiuo metu nėra prievolės naikinti invazines rūšis. Savo teritorijoje savivaldybės gali bausti savininkus, kurie nesutvarko savo žemės sklypų. Bet didžiausia problema yra ne gyvenamose teritorijose, oapleistuose žemės ūkio paskirties plotuose. Todėl siekiama inicijuoti, kad visi žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai privalėtų stabdyti Sosnovskio barščiųplitimą ir juos naikinti.

Parengti Laukinės augalijos įstatymo pataisas užtruktų apie metus. Dabar yra analizuojama užsienio šalių patirtis, diskutuojama su vietos mokslininkais ir kt. Be to, Aplinkos ministerija inicijuoja projektą, kurio tikslas – įvertinti visų invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Jį įgyvendinus turėsime tikslesnius duomenis ir apie Sosnovskio barščių paplitimą.

Teisės aktai bus parengti vadovaujantis protingumo kriterijais. Ketinama nustatyti pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgti į jautrias socialines grupes. Nesiruošiama iškart bausti.

Pirmiausia bus inicijuojami tyrimai gamtoje, kad savininkas įvertintų, ar tikrai šie augalaiauga jo sklype, kokį plotą užima, kokių priemonių galima imtis. 2016 metais buvo patvirtinta Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodika, kurioje siūlomi mechaniniai, cheminiai ir kombinuoti šių augalų naikinimo metodai. Kadangi tai agresyvi rūšis, reikia išmanančio specialisto įvertinimo ir patarimų, kaip ją valdyti. Būtų sudaromas planas, kaip šiuos augalus naikinti ne mažiau kaip 3–5 metus. Ne per metus jis išplito, ne staiga ir sunaikinsime.