Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Smulkieji verslininkai: valdžia tariasi tik su didžiosiomis įmonėmis, o mus pamiršo

Nuo trečiadienio veiklą vykdyti leidžiama tik maistu prekiaujantiems prekybininkams arba internetu. Šis Vyriausybės sprendimas piktina smulkiuosius verslininkus. Anot jų, didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali nusipirkti visko – maisto, kosmetikos, drabužių, buities prekių ir kt. O tomis pačiomis prekėmis prekiaujantis smulkieji verslininkai privalo užsidaryti.

Rietave įsikūrusios kosmetikos, parfumerijos ir bižuterijos parduotuvės „Mix kosmetika“ savininkė Dainora Žilevičienė pasakojo, kad viename dideliame prekybos centre nuomojasi 40 kvadratinių metrų parduotuvę, kurią trečiadienį teks uždaryti.

„Labai pikta, kad tas prekybos centras, kuriame mūsų patalpos, prekiauja ne tik maistu, bet ir kosmetika, ir bižuterija. Šiai prekių grupei šią savaitę netgi yra paskelbtos nuolaidos. Mes turėsime užsidaryti, o prekybos centras netgi užsidirbs šiuo laikotarpiu.

Manau, kad visiems turėtų galioti vienodos taisyklės. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, reikėtų prekybos centruose stop juostomis aptverti ne maisto prekes, kad žmonės negalėtų jų nusipirkti“, – tikino parduotuvės savininkė. Anot jos, valdžia tokiu būdu žlugdo smulkųjį verslą. „Žinoma, teigiama, kad tokiu būdu norima sumažinti žmonių srautus, tačiau juk dabar jų prekybos centruose tik padidės. Juk visko pirkti žmonės eis į vieną parduotuvę. O dabar srautai išsiskirstų, maisto produktus žmonės perka prekybos centruose, o kosmetiką pas mus. Be to, į parduotuvę įleidžiame tik po vieną pirkėją.

Šis šventinis laikotarpis, gruodžio mėnuo yra vienintelis, kurio metu galime daugiau užsidirbti, nes žmonės apsiperka prieš šventes, ieško dovanų“, – pasakojo D. Žilevčienė. Anot jos, valdžios pagalbos neužtenka, nes nors ir parduotuvė uždaryta, tačiau tenka mokėti už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Smulkieji verslininkai jaučiasi diskriminuojami Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad ją labai nustebino Vyriausybės pozicija.

„Taikomi tie patys sugriežtinimai, kokie buvo taikomi prekybos srityje ir pavasarį. Smulkieji verslininkai ir pavasarį, ir dabar jaučiasi diskriminuojami. Pramoninėmis prekėmis dar pavasarį buvo draudžiama prekiauti turgavietėse, o prekybos centruose buvo galima nusipirkti visko – maisto produktų ir pramoninių prekių. Dar pavasarį kreipėmės į Vyriausybę, tačiau tikslaus atsakymo negavome.

Tačiau Vyriausybė priėmė nuostatą, kad veikla leidžiama tiems, kurių pagrindinė veikla yra prekyba maistu. Tačiau juk Lietuvoje tokių prekeivių beveik nėra. Jie prekiauja arba maistu, arba pramoninėmis prekėmis“, – aiškino Z. Sorokienė. Anot jos, pikta, kad ši naujoji Vyriausybė priėmė tokį patį sprendimą, kuris buvo priimtas ir pavasarį, skriaudžiant smulkiuosius verslininkus. „Juk vien pažiūrėjus į didžiųjų prekybos centrų prekių asortimentą matome, kad dažnai netgi pusė prekių sudaro ne maisto produktai, bet kitos, pramoninės prekės. Turgavietės yra pajėgios užtikrinti darbuotojų ir pirkėjų saugumą. Jose netgi saugiau, nes jos veikia lauke, gryname ore“, – tikino smulkiųjų prekybininkų atstovė.

Anot jos, dar pavasarį ji sulaukė pastabos, kad turgavietėse ir prekybininkai, ir pirkėjai yra vyresnio amžiaus. „Sutinku su tuo, tačiau juk vis tiek didžioji dalis pardavėjų ir pirkėjų nepriklauso rizikos grupei“, – teigė Z. Sorokienė. Ji sutinka, kad situacija dėl koronaviruso Lietuvoje tikrai yra rimta. „Mes nesakome, kad reikėtų viską leisti, visur prekiauti. Mes tiesiog norime lygių teisių. Jeigu prekiauti galima prekybos centrams, tai turėtų būti leidžiama ir turgavietėms. Juk žmonės negaus pajamų, o mokėti už prekybos vietas reikės. Jau kreipėmės į dar į senąją Vyriausybę dėl turgaviečių mokesčio kompensacijos atnaujinimo. Tačiau sulaukėme neigiamo atsakymo.

Tikimės, kad naujoji valdžia į šį klausimą pažiūrės kitaip ir smulkiesiems verslininkams padės. Juk prekybininkai neturės iš ko susimokėti mokesčius ir pragyventi“, – aiškino smulkiųjų verslininkų atstovė. Ji neslėpė, kad daugelis smulkių prekybininkų dėl naujų ribojimų patirs nemažai nuostolių. „Juk tam tikrų prekių jie įsigijo daugiau, kad galėtų parduoti šiuo šventinių laikotarpiu.

Pasibaigus karantinui tų prekių niekas nebepirks. Be to, nors maistu ir galima prekiauti turgavietėse, tačiau jos pirkėjų pritrauks jau kur kas mažiau. Juk prekybos centre atėjęs pirkėjas gali nusipirkti ir kojinių, ir sūrio, o nuo trečiadienio atėjęs į turgavietę gali nusipirkti tik sūrio. Tad ko jam čia riti, juk patogiau viską nusipirkti vienoje vietoje. Manau, kad turime žiūrėti į kitas šalis, juk pavyzdžiui, Latvijoje ne maisto prekės neparduodamos, jos yra aptvertos stop juosta. Be to, turime puikų pavyzdį ir Lietuvoje. Juk vėlai vakare alkoholis neparduodamas, jo tiesiog pardavėjai nebemuša į kasą. Taip dabar reikia daryti ir su pramoninėmis prekėmis“, – komentavo Z. Sorokienė.

Kreipėsi dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo

Dėl nevienodų veiklos sąlygų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) ketvirtadienį kreipėsi į ekonomonikos ir inovacijų ministrei Aušrinę Armonaitę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, taip pat Vyriausybę ir Seimo Ekonomikos komitetą. Kreipimesi rašoma, kad nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis karantino sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, tuo tarpu kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.

„Vadovaudamiesi teisininkų parengtomis išvadomis, teigiame, jog Vyriausybė, uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui, iškreipia konkurenciją. Konkurencija iškreipiama, kai draudžiama ne maisto produktų tiesioginė prekyba, tačiau tos pačios paskirties prekėmis leidžiama prekiauti didžiuosiuose prekybos centruose“, – rašoma kreipimesi. Konkurencijos įstatymas įtvirtina draudimą priimti teisės aktus ar sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Tiek Vyriausybės sprendimas leisti maisto prekių parduotuvėse prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, tiek leidimas prekiauti lauke eglutėmis, skirtomis šventėms, pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Šventinių medelių įsigyti galima, o šventinių kambarinių gėlių – negalima.

Neabejotina, kad žmonės prieš Kalėdas vis tiek pirks dovanas draugams bei šeimos nariams. Taigi asmuo, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui vazą, eis į didelį prekybos centrą, kuriame neišvengiamai kontaktuos su pakankamai dideliu skaičiumi žmonių, lies prekes, kurias taip pat lietė neapibrėžtas ratas asmenų.

LPPARA vertinimu, jeigu nebūtų uždrausta prekyba ne maisto prekėmis visose parduotuvėse, asmuo galėtų eiti į bet kurią mažą parduotuvėlę, kuri turi atskirą įėjimą, vieną pardavėją ir galimybę vienu metu priimti ir aptarnauti tik vieną pirkėją. Smulkiajam verslininkui pardavinėti gėles turgavietėje lauke, kur užsikrėtimo tikimybė yra vienareikšmiškai mažesnė, draudžiama, tuo tarpu eiti į prekybos centrą ir įsigyti gėlių puokštę leidžiama.

Akivaizdu, kurie iš nurodytų prekybos variantų šiuo atveju sveikatos ir viruso plitimo mažinimo klausimu yra saugesni, tačiau Vyriausybė, deja, priima kitokius sprendimus, kurie ne tik žlugdo smulkųjį bei vidutinį verslą, bet ir diskriminuoja jį didžiųjų prekybininkų atžvilgiu, rašoma rūmų pranešime žiniasklaidai.

Rekomenduojami video