Sliekai – iš pirmo žvilgsnio nereiklūs, daug dėmesio nereikalaujantys mažyčiai gyviai, tačiau auginant juos reikia žinoti tam tikras taisykles. Kitaip šių pagalbininkų gali ir nelikti.

Reikia patarimų

Daržą savo sodyboje ekologiškai prisižiūrintis ūkininkas Juozas iš Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) teigia, kad jam labai pagelbėtų sliekai, tik nežino, kaip juos tinkamai auginti. Anot jo, dabar raginama kompostuoti augalines atliekas, jas perdirbti, rūpintis aplinkosauga.

„Ir aš kompostuoju viską, ką randu gamtoje. Esu įsiveisęs mažų Kalifornijos sliekelių. Jie labai darbštūs, gerai perdirba atliekas, bet neturiu tikslios informacijos, ką galima dėti sliekams, o ko negalima“, – savo rūpesčiais pasidalijo Juozas. Jis mano, kad tokia informacija būtų naudinga ne tik jam, bet ir kitiems Lietuvos ūkininkams, ypač artėjant pavasariui. „Mane domina, kaip ir kuo sliekus šerti, kad jie per žiemą išgyventų ir nesušaltų“, – domėjosi liudvinavietis.

Ūkininkas iš Liudvinavo seniūnijos augina sliekus apie penkerius metus. Juozo pagrindinis tikslas –auginti bulves ir kitas daržoves nenaudojant trąšų. „Mes visi žinome, kad sliekų perdirbtas kompostas pagerina dirvožemį geriau negu kokia nors cheminė trąša“, – sakė Juozas.

Jis pasidarė didelę kompostinę, padalijo ją į keturias dalis, kad sliekai ieškodami maisto galėtų patys pereiti iš vienos krūvelės į kitą. „Bet tai mano išmonė, o gal yra kokių nors kitokių metodų? Pavyzdžiui, ar gerai, jeigu radęs sliekų juos su šakėmis permetu į vietą, kur yra žolės, lapų, kito maisto“, – teiravosi ūkininkas.

Jis pasakojo, kad sliekus šeria nupjauta žole, lapais, kartais į komposto dėžę supila surinktus menkaverčius obuolius, kuriuos užpila žole, lapais.

Juozo sodyboje prie kelio auga ąžuolas. Jo lapų prikrinta ir į kompostinę. Juozas pastebėjo, kad komposte atsirado storų riebių baltos spalvos susirietusių kirminų. „Pradėjau bijoti, sakau, kad į daržą kokių žalingų „gyventojų“ neįsileisčiau. Kiti mane ramina, kad čia nieko baisaus, tai tik karkvabaliai. Bet aš juos išrinkau, sumečiau į upę žuvims. Taip mėgėjiškai ir darau viską“, – atvirai pasakojo Juozas.

Slieku auginimu besidomintis suvalkietis yra girdėjęs, kad mėšlas sliekams netinka, bet galima įmesti suplėšyto kartono gabalėlių, esą sliekams reikia celiuliozės. „Kažkur skaičiau, kad į kompostą reikia įberti pelenų. Bet pelenai yra šarmas, tad ar kažin ar nekenktų gyviems organizmams?“ – abejojo vyras.

Gaudo „bėglius“

Pasak Mindaugo Kulakausko, Dzūkijos krašto UAB „Biohumusas LT“ ir sliekų fermos savininko, sliekus laikant lauko sąlygomis svarbu, kad kompostas neperšaltų. Jis pataria jį užkloti kuo storesniu šviežio neperkaitusio mėšlo sluoksniu. Tada šiam besikompostuojant išsiskiria daugiau šilumos, ir apačioje esantis kompostas neperšąla.

„Aš lauke sliekų niekada nelaikiau, bet savo giminaičiams esu nuvežęs sliekų į lauko kompostinę. Įsitikinome, kad, esant storam komposto sluoksniui, jie išgyvena ir lauko sąlygomis“, – patirtimi dalijosi M.Kulakauskas.

Nemažą patirtį sukaupęs sliekų augintojas teigė, kad pristigę maisto sliekai patys pradeda jo ieškoti, taigi labai gerai, jei šalia bus ir neperdirbto komposto. Anot jo, sliekai bėga iš komposto krūvos, jeigu jų ten yra per daug. Vyksta natūrali atranka. Dalis „bėglių“ ieško sau naujų namų. Kartais tokius juos net tenka gaudyti pusiaukelėje ir suleisti į naujus darbo plotus.

„Norint sliekus perkelti į naują vietą, geriausia juos suvilioti šviežiu maistu. Galima panaudoti tinklinę medžiagą (statybinius armavimo tinklus ir pan.), svarbu, kad sliekai galėtų pralįsti. Reikia uždėti ant jos šviežio maisto, palaikyti porą dienų ir perkelti į norimą vietą. Šį veiksmą patartina kartoti tol, kol bus išvilioti visi sliekai“, – mokė M.Kulakauskas.

Tinka ir pelenai

Augintojas daug dėmesio skiria sliekų mitybai. „Norėčiau pabrėžti, kad jiems reikia duoti kuo labiau suirusių organinių medžiagų (mėšlo, žolės, lapų, maisto atliekų), tada jie greičiau viską perdirbs, daugiau maisto medžiagų teks ir patiems darbininkams. Sliekams negalima duoti stambių, neperpuvusių, nesuirusių atliekų, jie tokio maisto neįstengs suvirškinti ir bus priversti maisto ieškos kitur“, – teigė sliekų augintojas.

Anot M.Kulakausko, nereikėtų duoti sliekams šviežio mėšlo, o susikompostavęs puikiausiai tiks. Gaminant kompostą galima mėšlą maišyti su obuoliais, lapais, žole ir kitomis organinėmis atliekomis.

Mindaugo nuomone, nereikėtų pamiršti, kad sliekai gali perdirbti tik suirusį popierių. Kaip celiuliozės šaltinis tinka ir pjuvenos, perpuvęs paukščių, karvių arba arklių mėšlas. „Taip pat nereikia bijoti naudoti kompostui pelenų – sliekai perdirbs tik tai, kas jiems tinkama. Apskritai visos perdirbamos medžiagos taps šarmingesnės, todėl tokį biohumusą bus galima naudoti rūgštesnėse žemėse ir taip pakoreguoti jų rūgštingumą“, – sakė jis.

Kad neprikristų grambuolio lervų, pasak M.Kulakausko, reikia kompostą pridengti polietileno arba kita plėvele. Mat grambuolio lervos labai pavojingos mažiems augalams (braškėms, pomidorams, agurkams ir pan.), nes sunaikina minėtų augalų šaknis. O patiems sliekams grambuolio lervos nepavojingos. Bet reikėtų bijoti graužikų – pelių, kurmių ir kitų. „Kompostą geriausia laikyti uždengtą, tada ten nepaklius ir piktžolių sėklų“, – patarė sliekų augintojas.