Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skubėkime prisirinkti vaistažolių

Nors vyrauja nuomonė, kad daugelį vaistažolių reikia rinkti iki Joninių, žolininkai tikina, kad tai nėra visiška tiesa. Mat apie Jonines prasideda pats augalų žydėjimas, tad daugybė žolelių tinkamos rinkti tik po vasaros saulėgrįžos.

Gauromečio galia

Liepą į namus galima parsinešti jonažolės, aviečių uogų, balinio ajero žolės, smėlyninio šlamučio žiedynų, trilapio puplaiškio lapų, raudonėlio, skėtinės širdažolės, vaistinės medetkos žiedų, gysločio, miltinės arkliauogės lapų, pelyno žolės, kmynų, liepos žiedų, vaistinės melisos, pelkinio pukelio, dėmėtojo rūgčio, juodųjų serbentų uogų ir lapų. Surinktos gamtos gėrybės puikiai tiks ne tik maistui gardinti, bet ir įvairių susirgimų profilaktikai ar gydymui.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos Onos Ragažinskienės, vaistažolių, kurių dabar galima prisirinkti, yra labai daug, tik svarbu jas tinkamai išdžiovinti ir laikyti.

Vienas iš labiausiai vertinamų augalų – gaurometis. Tai nakvišinių šeimos augalas su rausvos spalvos žiedeliais. Gaurometis padeda kovoti su prostatos sutrikimais ir išvengti onkologinių ligų. Jame gausu veikliųjų medžiagų, veikiančių kaip antioksidantai, saugančių nuo mikrobų ir alergijų.

Gaurometį reikia džiovinti saugant nuo tiesioginių saulės spindulių gerai vėdinamoje patalpoje, – pasakojo provizorė. – Aukštoje temperatūroje žaliavą galima išdžiovinti per 5–6 dienas. Tada ją reikia susmulkinti ir laikyti pergamentiniuose maišeliuose arba stiklinėje taroje. Augalinės žaliavos nerekomenduojama laikyti polietileniniuose maišeliuose, nes jie turi kancerogeninių medžiagų“.

Žiedų stiprybė

Ne vien žolynai, bet ir jų žiedai gali būti vartojami sveikatai sutrikus. Džiovintų nasturtų žiedų arbata ypač tinka peršalus. Jie taip pat gali būti naudojami maisto patiekalams gardinti. „Valgydami nasturtų žiedus, skatiname virškinimo procesą, – kalbėjo provizorė. – Vokiečiai nasturtų vaisius konservuoja ir marinuoja kaip mes agurkėlius. O štai agurklių žiedai ne tik valgomi, bet ir naudojami maisto produktų puošybai netgi aukščiausios klasės restoranuose.“

Žolininkų teigimu, ajerų arbatą rekomenduojama gerti moterims, kurias vargina skausmingos menstruacijos, taip pat toms, kurios turi problemų per menopauzę. Šiuo laikotarpiu ypač naudingi ir gervuogių žiedai.

Moterų ir vyrų lytinių hormonų veiklą reguliuoja nakvišos. Vyrams ypač naudingi skleisteniai, kurie gydo prostatos ligas. Alergijai, odos ligoms gydyti tinka dirvinės našlaitės ir lakišiai. Pastarieji ypač naudingi sergantiesiems egzema, odos bėrimais. Ne tik liepą, bet ir visą vasarą galima rinkti medetkų žiedus. Jos naudojamos konjunktyvitui gydyti.

Ligų gydymas

Norintiesiems numesti svorio rekomenduojama gerti vaistinių veronikų arbatą, nes ji gerina medžiagų apykaitą. Virškinamojo trakto ligas gydo ir apetitą gerina kiečiai ir varnalėšų nuoviras. Sutrikusią virškinimo sistemos funkciją atkuria rugiagėlių vainiklapių užpilas.

Ne tik žaizdas, bet ir gastritą gydo gysločių lapai. Rekomenduojama paruošti jų arbatą. Ji gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą esant mažam rūgštingumui. Tokia arbata naudinga ir gydant bronchitą bei kosulį.

Žaizdas gydo kraujažolė. Šios žolės lapą galima dėti tiesiai ant žaizdos. Juodieji serbentai ne tik mažina temperatūrą, bet ir gali pagelbėti kenčiantiesiems nuo osteoporozės – patartina maudytis jų nuoviro vonioje.

Liepų žiedai pasižymi uždegimą slopinančiu, imuninę sistemą stimuliuojančiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Taip pat gali pagelbėti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu.

Kaip džiovinti

Vaistinius augalus džiovinti reikia nuosekliai, kruopščiai. Prieš džiovinant vaistinius augalus derėtų kruopščiai perrinkti, išmesti netinkamas jų dalis. Džiovinti geriausiai tinka palėpė, taip pat gali būti džiovinama medžio pavėsyje. Geriausiai tam tinkamas metas – šilti, saulėti, bet nekaršti orai. Augalams greičiau džiūti padės nedidelis vėjelis.

Patartina žoleles iškloti 1–2 sluoksniais, lapus, jeigu jie nestori, kloti 2–3 sluoksniais. Norint išdžiovinti gėlių pumpurus, tai daryti reikia vėsesniais, sausesniais orais. Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir netgi orkaitėje.

Jei vaistažolių gerai neišdžiovinsite, jose gali įsiveisti pelėsis ir vietoj vaisto turėsite nuodą. Augalas išdžiūvęs tuomet, kai lenkiant lūžta. Vaistažoles reikia laikyti sausoje tamsoje vietoje, nes šviesa skatina skilti daugelį nuodingų medžiagų.

Nors vaistažolės gali būti tinkamos pusantrų ar porą metų, geriausia kasmet prisirinkti naujų, o senąsias panaudoti kaukėms ar vonioms.

Nepamirškite ir senovinių gydymo būdų – inhaliacijų, pavilgų, kompresų. Lygiai taip pat iš vaistažolių nesunkiai galima pasigaminti ir kūno aliejaus, kvapių muilų, patalynės, namų ir automobilių kvapiklių.

Svarbiausia, žinoma, vaistažolių arbatos. Kad panaudotume visas vaistažolių gerąsias savybes, fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas siūlo išmokti tinkamai ruošti jų arbatą.

Pasak specialisto, pirmiausia vakare reikia vaistažoles užpilti kambario temperatūros vandeniu. Ryte jį nupilti ir įmirkusias žoles užplikyti verdančiu vandeniu. Šitaip išsiskirs medžiagos, kurios tirpsta ir vėsiame vandenyje, ir karštame. Abi ištraukas galima sumaišyti arba, dar geriau, šaltą išgerti prieš valgį, o karštą – po valgio.

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video