Nėra nieko pastoviau nei nuolat kintantys orai ir gamta, iškrečianti keistokų pokštų. Nustebome sulaukę vasaros gegužę, tačiau po ilgos kaitros jau norėtųsi ir lietaus, kuris atgaivintų džiūstančius augalus. Apie artimiausius orus ir jų pokyčius kalbamės su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptike Terese Kauniene.

Nuostabus paskutinis pavasario mėnuo privertė lietuvius pasijusti šiltųjų kraštų gyventojais. Ar ilgai tokie orai vyraus?

Šį pirmadienį iš šiaurės atslinko atmosferos frontas, todėl antradienį orai buvo daug vėsesni, šiandien taip pat šiek tiek šalčiau. Šią savaitę vyrauja šiaurės vakarų vėjas, kartais gūsingas, naktys šaltos – 6–11 laipsnių šilumos, tik pajūryje šiek tiek šilčiau. Dienomis jau tik 15–20 laipsnių šilumos. Taigi, staiga atvėsę orai priminė, kad Lietuva – ne Egiptas. Šią savaitę tikrai nekamuos tropinis karštis. Šiandien naktį nelis arba palis negausiai, o dieną šiaurinėje ir rytinėje šalies pusėje gali smarkiau palyti. Šiaurės vakarų krypties vėjas pradės rimti. Naktį bus 5–10, dieną – 15–20 laipsnių šilumos.

Birželio 7 d. situacija vėl keisis, lietaus tikimybė jau bus maža. Vėjas pasisuks iš vakarų, pietvakarių, po trupučiuką temperatūra vėl ims kilti. Naktis dar bus vėsoka – apie 5–10, tik prie jūros šils iki 12 laipsnių, o dieną į šalį vėl grįš šiltesni orai – bus 19–24 laipsniai šilumos. Lietus mažai tikėtinas. Dar šiltesnių orų galima tikėtis nuo penktadienio – lietaus tikimybė maža, naktį bus 10–15, dieną – 22–27 laipsniai šilumos. Vyraus silpnas vakarų vėjas.

Pasidžiaugę vasara jau meldžiame lietaus, o labiausiai į dangų žvalgosi ūkininkai. Tai kada galima būtų tikėtis to išganingojo lietaus, kuris palaistytų žemę normaliai, o ne pakrapintų?

Atgaivinančio žemę lietaus greitai nesulauksime, po kaitrų paprastai susiformuojančių škvalų ir audrų taip pat nebus. Jie dažniausiai užklumpa tuomet, kai procesas vyksta iš pietų, pietvakarių, kankina pritvinkęs drėgnas oras, kuris dar labiau kondensuojasi. O šią savaitę bus tik silpnas lietutis ir to paties ne per daugiausia.

Ar ne metas dėl sausros skelbti stichinę nelaimę?

Stichinė sausra Lietuvoje įprastai skelbiama tada, kai drėgmės sąlygas apibūdinantis hidroterminis koeficientas, mažesnis už 0,5, išsilaiko ilgiau nei 30 dienų. Sausrai įsivyrauti reikia ilgesnio sauso laikotarpio – kol kas sausesnis buvo tik gegužės mėnuo. Jeigu gausesnio lietaus nebus ir toliau, stichinę sausrą anksčiausiai būtų galima skelbti birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Dirvožemius ir nušienautas pievas išdžiovino ne tik mažesnis lietaus kiekis, bet ir aukštesnė nei įprasta gegužę oro temperatūra bei gerokai ilgiau spindėjusi saulė.

Praėjusį savaitgalį svajojome, kad Vilnių palaistys prognozuotas lietus, tačiau mūsų viltys subliūško. Tokiais atvejais juokaujama, kad dažniausiai pasaulyje klysta sinoptikai ir meteorologai. Kodėl prognozės kartais būna klaidingos?

Sinoptikai iš tiesų daugiausia klysta vasarą ir būtent dėl lietaus, nes jis dabar kaupiasi debesėliais, lietus būna ne frontinis, o konvekcinis – dėl drėgno šilto oro susiformuoja debesiukas, kur jis pasiekia kritinę masę, ten ir išlyja. Iš anksto nuspėti, kur ta kritinė masė bus išlieta, – labai sudėtinga. Daugelis esame susidūrę su reiškiniu, kai vienoje pusėje namo lyja, o kitoje – nė lašelio neiškrinta. Krituliai sulaukiama labai apibrėžtoje teritorijoje – kur debesio kraščiukas praėjo, ten ir palijo, o kur nesiekė, ten lietaus nebus. Vasarą debesys dažniausiai yra nedidelio mastelio ir išlyja labai mažoje teritorijoje. Taip buvo ir praėjusį šeštadienį – Kaune, Lazdijuose palijo. Vienas debesis praėjo į šiaurę nuo Vilniaus, kitas – trupučiuką piečiau, taip ir nekliuvo pačiam miestui.

O ką galite tiksliausiai nuspėti?

Kuo artimesnis procesas, tuo jis labiau apčiuopiamas. Tarkim, lengviau pasakyti, kas bus rytoj nei po trijų dienų. Rytdienos oras jau kažkur yra susiformavęs ir slenka, taigi gali prognozuoti, o kas bus po trijų dienų, pasakyti sunku, nes dar to oro nėra, jis dar formuojasi. Todėl tikimybė suklysti yra didesnė.