Lietuvos provincijoje sunkiai rasi sodybą, kurioje nebūtų šiltnamio ar bent jau daržo plėvele uždengtų žemės plotų. Tautiečiai linkę patys apsirūpinti daržovėmis. Ne vienai šeimai nuo ankstyvo pavasario atgyjančiuose šiltnamiuose išauginta produkcija yra ir papildomas pajamų šaltinis, o kai kam – pagrindinis verslas. Ekspertų vertinimu, jei nedideli šiltnamiai būtų remiami taip, kaip stambios šiltnamių įmonės, šis verslas maitintų daug daugiau šeimų. Tuo labiau kad šeimai išgyventi, jei dirbama profesionaliai, užtenka 0,5 hektaro.

Fabrikas atsisakė

Šiltnamių verslą sąlyginai galima skaidyti į keletą dalių. Vieni žmonės sau ir pardavimui augina daigus. Kita grandinės dalis – agurkų ir pomidorų šiltnamiai. Išaugintas daržoves ūkininkai parduoda galutiniam vartotojui (pelningiau) arba perdirbti. Tiesa, orientuoti į didmenų prekybą šiemet patyrė sunkumų – Kėdainių konservų fabrikas, buvęs pagrindinis pirkėjas, nutraukė sutartis. Pelningiausias ir stabiliausias verslas, mažiausiai priklausomas nuo įvairių rinkos svyravimų, – tiekti prekybininkams perdirbtus galutinius produktus, pavyzdžiui, raugintus  agurkus. Jie parduodami su savo prekės ženklu.

„Dabar mūsų verslas pakibęs ant plauko. Rinka nestabili: vieną savaitę agurkų nėra,  kitą – nėra kur jų dėti. Tokie šiemet buvo orai. O didžiausias smūgis, kad Kėdainių konservų fabrikas, daug metų supirkinėjęs vietos ūkininkų daržoves, šiemet nuo jų nusisuko. Matyt, atsiveža pigesnių lenkiškų“, – sakė Kėdainių rajone apie pusę hektaro plastiko plėvele dengtų šiltnamių turintis Arūnas Radimonas.

Ūkininkas jau apie du dešimtmečius augina agurkus, yra patyręs nuopuolių ir pakilimų, tačiau šio verslo neatsisakė.  Anot jo, turint pusę hektaro šiltnamių išgyventi galima, aišku, jei netenka daržovių pardavinėti pusvelčiui.

„Kauno „Urmo“ bazėje priversta daugybė lenkiškos produkcijos, tad agurkus nors į griovį versk. Atiduočiau už savikainą – 20 centų, kad tik nereikėtų išmesti“, – nusivylimo neslėpė A.Radimonas. Tarpininkai važinėja po ūkius ir už kilogramą agurkų siūlo dar mažiau – po 8–10 centų. Esant tokioms kainoms, daržininkams neapsimoka jų net skinti.

Tiesioginis pardavimas

Nepaisydami šiųmečių negandų augintojai kitą pavasarį vėl kibs į darbus ir dieną naktį plušės šiltnamiuose. Užkūrus krosneles ir pradėjus šildyti, ūkininkams prasideda bemiegės naktys. Jei naktį miegosi, derliaus nematysi – daržininkų auginamiems daigams reikia šilumos.

Kitas Kėdainių rajono daržovių augintojas Antanas Bačiliūnas jau vasarį pradeda sėti ir šildyti  šiltnamį. „Kūrename malkomis paprastą krosnį. Neturime pinigų šiltnamių šildymui modernizuoti“, – aiškino ūkininkas. Jo šiltnamiai užima 24 arus, juose augina agurkus ir pomidorus.

Kuo anksčiau subręsta daržovės, tuo didesnio uždarbio gali tikėtis augintojas. Agurkų kaina būna geresnė iki Joninių, tačiau šiemet ji nebuvo aukšta – kilogramą pardavinėjo po  40–50 centų. Patys pirmieji agurkai, kaip ir pomidorai, būna brangesni.

Ūkininkas teigė, kad pasiseka tiems augintojams, kurie sugeba daržoves parduoti tiesiai vartotojams. „Jei neprekiaučiau ūkininkų turgelyje, būtų didelė bėda – Kėdainių konservų fabrikas nutraukė ilgametį bendradarbiavimą“, – apgailestavo pašnekovas.

Pelnė pasitikėjimą

Lauko agurkų auginimo ase vadinama Panevėžio rajono ūkininkė Salvina Kievinienė jau vasario pabaigoje pradeda iš sėklų auginti daigus šiltnamio daigynuose. Ji renkasi kokybiškas ir brangias sėklas, kurios užtikrina gerą derlių.

Ūkininkės šiltnamiai plyti maždaug 13 arų plote. Ji išaugina tūkstančius įvairiausių daržovių, prieskoninių augalų ir gėlių daigų. Juos išparduoda turguje arba tiesiai į sodybą Ramygalos seniūnijoje atvykusiems pirkėjams. Šiltnamiuose Salvina taip pat užaugina tūkstančius agurkų daigų, kuriuos paskui perkelia į laukus. Į vieną hektarą pasodina apie 22 tūkst. daigų. Beveik 2 hektarus agurkų lauke auginanti daržovių augintoja pusę jų uždengia plėvele, čia įrengta ir lašelinė laistymo sistema. Išpardavus daigus ir susodinus agurkus lauke, šiltnamiuose auginami pomidorai, paprikos, baklažanai, agurkai ir kt.

Daug metų daržoves auginanti moteris orientuojasi į kokybę ir natūralumą, todėl pelnė pirkėjų pasitikėjimą. Tai – vienas pagrindinių jos verslo sėkmės veiksnių. Be to, pirkėjus pakeri ir asmeninės Salvinos savybės – nuoširdumas, šiltas bendravimas, atsakingumas ir patikimumas.

„Iš šiltnamių galima pragyventi, tik reikia turėti didelį asortimentą, vien pomidorų ir agurkų nepakanka. Žinoma, reikia ir sėkmės“, – sakė S.Kievinienė.

Raugimo verslas

J. Metrikienė

Kauno rajono ūkininkė Jūratė Metrikienė ir jos sūnus Artūras daug metų pluša apie 1 ha šiltnamiuose, kur augina tik agurkus. Jie maitina dvi šeimas. Stiprioji Metrikių pusė – agurkų rauginimo verslas, kurį šeima puoselėja jau daugiau kaip 25 metus. Jie parduoda dalį žalių, dalį raugintų agurkų. Šie tiekiami į prekybos tinklus su „Petro agurkų“ prekės ženklu. Petro Metrikio jau metai, kai nebėra, jo verslą tęsia žmona ir sūnus.

„Šiemet mums nepavyko su agurkais – vienur jie užmirko, kitur – nudžiūvo. Be to, ir  jų kaina maža, kaip prieš 10–15 metų, o darbuotojams reikia mokėti kur kas didesnes algas. Jei pardavinėtume tik žalius agurkus, patirtume nuostolių“, – sakė A.Metrikis. Jis pridūrė, kad agurkų kaina buvo aukščiausia prieš maždaug 4–5 metus, kai liepos mėnesį jie kainavo 1,1 euro, šiemet tokiu metu agurkai buvo atpigę iki 15 centų.

Mokėsi iš tėvų

Per sezoną Metrikiai užraugia apie 80 tonų agurkų. Gamybai pritaikytas namas ir ūkinis pastatas. „Galėtume užraugti iki 100 tonų, tačiau šiemet tokios žemos kainos, gali susidaryti raugintų agurkų perteklius“, – svarstė Artūras.

Gerais metais šiltnamiuose dirbama nuo balandžio iki spalio mėnesio, o žiemą lieka agurkų pardavimo rūpesčiai.

„Agurkų auginimo subtilumus perduodame iš kartos į kartą. Ir mano, ir vyro tėvai juos augino, mūsų sūnus užaugo šiltnamiuose. Šis verslas mums leido pragyventi, tačiau darbo visada turėjome į valias. Ūkyje dar samdome  4–5 darbuotojus. Kai būna daugiau darbų, įdarbiname daugiau“, – pasakojo J.Metrikienė.

Sumažėjo valgytojų

Daržovių augintojai skundėsi, kad jie turi nelygiavertėmis sąlygomis  konkuruoti su pigesne lenkiška produkcija, kuri legaliai ir nelegaliai plūsta į mūsų rinką. Tautiečiai mieliau rinktųsi  pasitiki lietuviškas daržoves, tačiau maža kaina taip pat nemažai jų suvilioja. Be to, pasak daržininkų, labai jaučiama, kad kasmet mažėja valgytojų.

„Pirkėjų smarkiai sumažėjo ir dar mažėja. Be to, po euro įvedimo sumažėjo  ir perkamoji galia, žmonės labai skaičiuoja, tad daržoves darosi sunku parduoti“, – pokyčius vardijo A.Radimonas.

Dar viena tendencija – žmonės grįžta į daržus ir savo reikmėms išsiaugina natūralaus maisto. „Tai akivaizdu, nes pastaraisiais metais išaugo daigų paklausa“, – pastebėjo S.Kievinienė.

2009 m. šiltnamio daržovių buvo išauginta 29,4 tūkst. t, o 2014 m. – 23,7 tūkst. t.

Daigai lemia derlių

Dr. Julė Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja

Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie verčiasi augindami šiltnamio daržoves. Jie moka užauginti tikrai puikių daržovių. Kuo augalai anksčiau pasodinami į šiltnamį, tuo jų vegetacijos trukmė būna ilgesnė, taigi ir gausesnis derlius. Geriau įsirengti ar įsigyti mažesnio ploto šiltnamį, jame sudaryti kuo palankesnes augimo sąlygas, įdiegti lašelinį laistymą ir pan. Tada iš mažesnio ploto bus gaunama daugiau derliaus, bus mažiau bėdų su augalų ligomis ir kenkėjais. Be to, reikia atsiminti, kad gerą derlių užtikrina tik geri daigai.

Deklaruota agurkų uždarame grunte

2016 m. – 51,2 ha

2015 m. – 60,7 ha

2014 m. – 58,1 ha

2013 m. – 38,9 ha

2012 m. – 35,4 ha

2011 m. – 41 ha

2010 m. – 47,4 ha

2009 m. – 62,7 ha

2008 m. – 64,5 ha

2007 m. – 79 ha

Deklaruota pomidorų uždarame grunte

2016 m. – 8,9 ha

2015 m. – 8,3 ha

2014 m. – 3,2 ha

2013 m. – 3,2 ha

2012 m. – 3,2 ha

2011 m. – 7,5 ha

2010 m. – 6,3 ha

2009 m. – 9,4 ha

2008 m. – 19,2 ha

2007 m. – 24,4 ha

Nacionalinė mokėjimo agentūra

Sąlygos nevienodos

Dr. Irena Kriščiukaitienė

Dr. Irena Kriščiukaitienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Ūkių ir įmonių ekonomikos skyriaus vadovė

Mes neužauginame tiek daržovių, kiek suvartojame. Statistikos duomenys rodo, kad 2009-aisiais apsirūpinimas lietuviškomis daržovėmis sudarė 80 proc., o 2014 m. – 70 proc. Vadinasi, suvartojame apie trečdalį įvežtinių daržovių. Taigi yra niša, kurią gali užimti šeimos ūkiai. Vartotojai mėgsta lietuvišką produkciją, kuri būna natūralesnė, mažiau apdorota cheminėmis priemonėmis. Mažų šiltnamių, kurie nėra modernizuoti ir automatizuoti, privalumas – mažesnė produkcijos savikaina. Tokiuose ūkiuose dar laikoma vištų, gyvulių, jų mėšlą galima panaudoti daržovėms tręšti.

Augintojai galėtų aktyviau išnaudoti dabar atsirandančius įvairius tiesioginio pardavimo būdus, aktyviau bendrauti su besikuriančiomis vartotojų bendruomenėmis, kurios nori natūralios produkcijos tiesiai iš ūkių. Toks augintojų ir vartotojų bendradarbiavimas labai populiarus Vakarų šalyse.  Tiesa, mūsų ūkininkai neretai nustato per dideles kainas, todėl pirkėjų nėra tiek daug.

Bėda ta, kad nedideli šiltnamiai yra pamiršti ir deramai neremiami. O stambioms žieminių šiltnamių įmonėms, kurios turi daugiau kaip pusę hektaro, dabar skiriama didelė parama – daugiau kaip 50 tūkst. eurų už hektarą. Taigi sąlygos labai nevienodos.

Pigina saulė

V. Kieras

Vytautas Kieras, UAB „Soli Tek cells“ verslo plėtros direktorius

Šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja fotovoltinių saulės modulių pritaikymas žemės ūkio sektoriuje, ypač gyvulininkystės fermose, žuvininkystėje, šiltnamių ūkyje ir kt. Į šiltnamio stogą integruoti iš dalies permatomi saulės moduliai atlieka dvejopą funkciją: generuoja elektros energiją šiltnamio poreikiams  ir apsaugo jį nuo perkaitimo (ten, kur tai yra reikalinga), sudarydami dalinį šešėlį. Reikėtų pabrėžti, kad saulės modulių sistema tinka didesniems šiltnamiams, kur suvartojama daugiau energijos.

Trumpa verslo analizė

Stipriosios pusės:

sąlyginai nedidelės pradinės investicijos;

pakanka mažo žemės ploto;

nereikia daug apyvartinių lėšų;

greita apyvarta;

galimybė tiesiogiai parduoti vartotojui.

Silpnosios pusės:

priklausomybė nuo orų;

ligos ar technologinės klaidos, galinčios pražudyti visą derlių;

didelė konkurencija;

nedidelis pelningumas;

maža ES parama;

brangus auginimo technologijų modernizavimas.

Grėsmės:

Perprodukcija;

neprognozuojami kainų svyravimai;

netikėtos augalų ligos;

vartotojų mažėjimas;

darbuotojų stygius kaimiškose vietovėse.

Galimybės:

organizuoti perdirbimą ir sukurti brangesnių produktų;

tiekti įvairesnį produkcijos asortimentą;

pardavinėti iš ūkio ar sugalvoti kitas patrauklias tiesioginio pardavimo formas;

kooperuotis su kitais augintojais ir tiekti didesnėms vartotojų bendruomenėms.

Metrikių šiltnamių ūkis (1 ha agurkų), Kauno r.

0,15– 1,1 euro – tiek galima gauti už kilogramą žalių agurkų.

12–14 kg – tiek išauginama agurkų viename kv. m. Tai beveik tris kartus mažiau nei Olandijoje.

80 t – maždaug tiek per sezoną užraugiama agurkų.

85 tūkst. vnt. – tiek agurkų daigų pasodinama į vieną hektarą.

100 kub. m – maždaug tiek reikia medienos 1 hektarui šiltnamių įrengti.

5–6 metus – tiek gali tarnauti mediniai šiltnamiai.

25 ritiniai – tiek reikia plastiko plėvelės  šiltnamiams uždengti. Ją kasmet reikia keisti.

Antano Bačiliūno pomidorų ir agurkų ūkis, Kėdainių r.

24 a šiltnamių: 14 a agurkų, 10 a pomidorų.

2 a daigynas, šildomas malkomis kūrenama krosnimi. Krosnis užkuriama vasario pabaigoje.

2 a daigynui ir trumpą laiką šiltnamiams šildyti per sezoną reikia iki 60 kub. m malkų.

Kas 5–6 metai taikoma sėjomaina, todėl šiltnamiai perstatomi į kitą vietą.

Įrengti 7 a naują medinį šiltnamį su lašeline laistymo sistema kainavo apie 7 000 eurų.

Pirmuosius agurkus skina gegužės pirmąją savaitę.

2 mėn. – tiek trunka laiko nuo agurkų daigo išdygimo iki pirmųjų vaisių, pomidorų – 4–4,5 mėn.

250–250 vnt. – tiek į vieną arą susodinama pomidorų daigų, 220–230 – agurkų daigų.

8 t – tiek agurkų parduodama per sezoną.

5–7 t – tiek per sezoną parduodama pomidorų.

Bendrovė „Dembavos šiltnamiai“

4 ha šiltnamių.

Šiltnamiai kombinuoti: dalis stiklo, dalis plastiko plėvelės.

Agurkai ir pomidorai auginami organiniame kokoso pluošto substrate, kuriame susidaro optimalios sąlygas medžiagoms cirkuliuoti.

Kokoso pluošto substratas gali tarnauti iki 3 metų.

1 ha kokoso pluošto substrato reikia už 5 000 eurų.

Įrengta lašelinė laistymo sistema.

30 nuolatinių ir keliasdešimt sezoninių darbuotojų.

Iki 20 kg agurkų ir 16–18 kg pomidorų priskinama iš 1kv. m.

10–15 centų – tiek kainuoja viena pomidoro sėkla.

Iki 30 centų – tiek kainuoja viena ilgavaisio agurko sėkla.

Apie 20 tūkst. sėklų – tiek 1 ha reikia ilgavaisių agurkų ir maždaug tiek pat pomidorų sėklos.

Pavasarį šiltnamiai kūrenami dujomis. Prieš keletą metų veikusi katilinė pakeista mobiliaisiais olandiškais šildytuvais, kurie daug efektyviau apšildo šiltnamius. Investicija atsiėjo daugiau kaip 72 tūkst. eurų.

Sezono pabaigoje šiltnamiai specialiai dezinfekuojami, tam padeda ir saulė bei šaltis, todėl mažai išleidžiama augalų apsaugos priemonėms.

Išgyventi galima, kai kilogramas agurkų parduodamas po 50 centų, pomidorų – po 70 centų.

Pernai bendrovė gavo daugiau kaip 400 eurų tiesioginių išmokų ir 1 200 l lengvatinio dyzelino.

Nelygiavertė konkurencija

Algimantas Staškus, žemės ūkio bendrovės „Dembavos šiltnamiai“ vadovas

Jau daug metų dirbame iš inercijos, mokame atlyginimus, mokesčius, bet didelėms investicijoms pajamų nesukaupiame. Šiltnamius „užkuriame“ kovo pradžioje ir dirbame iki Kalėdų, sausį ir vasarį atostogaujame. Darbuotojams išgalime mokėti šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą, todėl dirbti niekas per daug nesiveržia. Šiltnamių ūkį kamuoja vis tos pačios problemos: nelygiavertė konkurencija, žemos produkcijos kainos, brangūs energetiniai ištekliai.  Mums nelengva konkuruoti su pigiomis įvežtinėmis daržovėmis. Ne paslaptis, kad į mūsų rinką patenka ir nelegalios produkcijos.

Valstybė turėtų skatinti ir remti mažus šiltnamius. Tada tokio verslo galėtų imtis jauni žmonės, užuot emigravę ir lenkę nugaras užsienio ūkiuose. Jie drąsiau liktų kaime, kurtų šeimas, augintų vaikus. Būtų nauda ir žmonės, ir valstybei.

Agurkų (lauko ir šiltnamių) derlius, tūkst. t

2015 – 19

2014 – 23,8

2013 – 24

2012 – 25,5

2011 – 28,2

2010 – 23,9

Pomidorų (laiko ir šiltnamių) derlius, tūkst. t

2015 – 7,7

2014 – 12

2013 – 11,9

2012 – 11,6

2011 – 14,7

2010 – 13,7

Agurkų supirkimo kiekiai, t

2015 – 9194,8

2014 – 8342,5

2013 – 7889,7

2012 – 6812,8

2011 – 8265,8

2010 – 9601,4

Pomidorų supirkimo kiekiai, t

2015 – 2199,9

2014 – 2269,9

2013 – 2083,3

2012 – 2358,3

2011 – 4090,1

2010 – 4465,6

Agurkų supirkimo kainos, EUR/t

2015 – 848,3

2014 – 844,2

2013 – 822,1

2012 – 879,3

2011 – 644,1

2010 – 674,2

Pomidorų supirkimo kainos, EUR/t

2015 – 845,3

2014 – 803,1

2013 – 686,4

2012 – 822

2011 – 581,7

2010 – 823,2

Statistikos departamentas