Šiaurės Korėjoje atliktas sėkmingas tarpžemyninės balistinės raketos bandymas sukėlė didelį tarptautinės bendrijos nerimą. Nenuspėjamas Pchenjano režimas vis labiau artėja prie ribos, kai taps mirtinai pavojinga globalia grėsme.

Sukėlė nerimą

Visai galimas dalykas, kad šią ribą Šiaurės Korėją valdantis Kim Jong Uno režimas jau peržengė. Nors jis dažnai bando blefuoti demonstruodamas karinės technikos pasiekimus, vis dėlto Vakarų šalių spaudoje jau pasirodė tvirtinimų, kad balistinės Šiaurės Korėjos raketos jau gali pasiekti ir Amerikos teritoriją. Kaip rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“, neseniai atliktas „Hwasong-14“ tipo balistinės raketos bandymas verčia manyti, kad Šiaurės Korėja tapo šeštąja pasaulio šalimi, sukūrusia tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią pasiekti taikinius Jungtinėse Valstijose.

Nors formaliai „Hwasong-14“ nėra priskirta tarpžemyninių balistinių raketų klasei, tačiau naujausias jos bandymas, pasak ekspertų, atskleidė, kad ji atitinka esmines šios raketų klasės charakteristikas. Paleista iš raketinio poligono Šiaurės Korėjoje, „Hwasong-14“ nuskriejo vos 933 kilometrus, tačiau buvo pakilusi į 2 800 kilometrų aukštį, jos skrydžio trukmė siekė apie 40 minučių. Miunchene (Vokietija) veikiančios bendrovės „ST Analytics“ eksperto Markuso Schillerio teigimu, jeigu ši raketa būtų buvusi paleista į dangų ne vertikaliai, o mažesniu kampu, jos skrydžio nuotolis galėjo būti beveik 6 tūkst. kilometrų. Taigi, tokiu atveju ji būtų galėjusi pasiekti Aliaskos valstiją. Toks rezultatas kelia nerimą ir Vakarų Europos šalyse, nes 7–8 tūkst. kilometrų atstumu skriejančios korėjiečių raketos galėtų pasiekti ir Europos valstybių sostines.

Remiantis tarptautiniais vertinimais, didesnį nei 5 500 kilometrų nuotolį pasiekti galinčios raketos priskiriamos tarpžemyninių balistinių raketų klasei. Ekspertai naujausio „Hwasong-14“ bandymo rezultatus vertina kaip didelę Šiaurės Korėjos mokslininkų ir kariškių sėkmę. Pasak jų, dabar reikia kruopščiai išnagrinėti šios raketos technologines savybes, kad būtų galima įvertinti potencialią jos keliamą grėsmę.

Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui sėkmingi raketų bandymai visada kelia euforiją. Scanpix nuotr.

Didysis darbymetis

Inžinieriai ir politikai raketos bandymą vertina skirtingai. Specialistų teigimu, korėjiečių inžinieriams didysis darbymetis dar tik prasideda, nes raketa turi patikimai veikti kiekvieną kartą, o ne tik tada, kai paleidžiama po ilgai trunkančių pasirengimo darbų ir geromis oro sąlygomis. Ekspertai primena, kad, pavyzdžiui, nauji kariniai lėktuvai paprastai būna bandomi apie 10 metų, kol galiausiai perduodami naudoti karinėms oro pajėgoms. Taigi, esą praeis dar daug laiko, kol naujoji Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio balistinė raketa pajėgs tiksliai pataikyti į reikiamus taikinius ir ją bus galima naudoti karo tikslais. Vis dėlto Pchenjanui šiuo bandymu pavyko pasiekti, kad Šiaurės Korėja būtų pradėta vertinti kaip globalus pavojus.

Pasak M.Schillerio, politikai sėkmingą „Hwasong-14“ bandymą vertina kitaip: jie mano, kad teoriškai ši raketa jau gali pasiekti JAV teritoriją. Tačiau tokia prielaida esą pranoksta realias šios raketos galimybes. Kad galėtų pasiekti ne tik Aliaską, bet ir Amerikos vakarinę pakrantę, „Hwasong-14“ turėtų būti galingesnė. Kitas nemažai abejonių keliantis klausimas – ar Šiaurės Korėjos mokslininkai ir inžinieriai gali taip patobulinti šią raketos modifikaciją, kad ji taptų iš tiesų tarpžemyninė. Gal pastarasis bandymas tik atskleidė maksimalias jos galimybes, o norint jas dar labiau padidinti teks projektuoti visai naują raketos modelį?

Kol kas žinoma tik tiek, kad „Hwasong-14“ yra dviejų pakopų skystą raketinį kurą naudojanti raketa, Vakaruose žinoma KN-14 pavadinimu. Kadangi Šiaurės Korėja 2012 metais buvo paleidusi į kosmosą savo palydovą, ji jau turi sukūrusi tolimojo nuotolio raketų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jos gali Vakarams kelti didesnę karinę grėsmę. Ekspertai kol kas negali nieko pasakyti apie tai, kokios masės užtaisą galėtų skraidinti „Hwasong-14“ raketa. Ar jos galimybių pakaktų kompaktiškoms branduolinėms galvutėms išvesti į orbitą? Kokios galios konvencinį užtaisą galėtų nešti tokia raketa? Didelis technologinis iššūkis yra ir raketos tikslumas: pasak specialistų, kuo didesnis raketos skrydžio nuotolis, tuo sunkiau tiksliai nutaikyti ją į reikiamą taikinį.

Pirmosios tarpžemyninės raketos paleidimas Šiaurės Korėjoje tapo tikra švente. Scanpix nuotr.

Realus pavojus

Skelbiama, kad tarpžemyninių balistinių raketų kūrimo laikotarpiu amerikiečiams ir rusams prireikė daug metų ir šimtų milijardų dolerių, kol galiausiai pavyko išmokti patikimai nukreipti raketas į konkretų priešiškos valstybės miestą. Žinoma, balistinę raketą į priešo teritoriją galima paleisti ir aklai, tačiau jokios naudos toks sprendimas neduotų. Jei, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos raketa vis dėlto pasiektų Jungtines Valstijas, šios, be jokios abejonės, atsakytų branduoliniu smūgiu, net jei žala nebūtų pernelyg didelė.

Kai kurie ekspertai mano, kad Šiaurės Korėjos politinė ir karinė vadovybė iš pradžių tarpžemyninėse balistinėse raketose lieps naudoti įprastinius sprogmenis, t. y. kovinį užtaisą sudarys keli šimtai kilogramų plastikinių sprogmenų ir keli detonatoriai. Kitas daug sunkesnis ir pavojingesnis žingsnis būtų branduolinis užtaisas. Jis sudarytas iš įvairiausių mechaninių dalių, kurios raketos paleidimo metu ir jai iš kosminės erdvės vėl grįžtant į atmosferą neišvengiamai sukeltų dideles perkrovas. Be to, korėjiečių inžinieriams dar teks sukurti patikimą raketos galvutės šiluminę apsaugą, kad ji nesudegtų aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose.

Kad tarpžemyninė raketa galėtų skraidinti branduolinį užtaisą, jos naudingojo krovinio masė turėtų būti ne mažesnė nei 500 kilogramų. Specialistai gali tik spėlioti, kaip korėjiečiai bandys nukreipti kovinį užtaisą į taikinį ir kokias priemones tam naudos. Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos pasiekimai leidžia manyti, kad net ir tuo atveju, jei Pchenjanui pavyktų padidinti tarpžemyninių balistinių raketų galingumą, patikimumą ir tikslumą, jos bus užfiksuotos ir sunaikintos dar pradinėje skrydžio trajektorijoje. Vis dėlto realus pavojus išlieka: niekas nežino, kur iš tikrųjų pasuks iš Šiaurės Korėjos raketinių poligonų toli į dangų paleistos raketos, kur jos nukris – bandymams numatytoje jūros akvatorijoje ar kaimyninėse šalyse? O tai, kad Pchenjanas toliau vykdo savo branduolinio ginklo programą, kuri anksčiau ar vėliau suteiks galimybę pasigaminti raketoms tinkamus branduolinius užtaisus, verčia manyti, kad branduolinė krizė Korėjos pusiasalyje yra reali kaip niekada.