Pietų Lietuvoje šią žiemą ne visur žiemkenčiai žiemoja po pakankamai saugiu sniego apklotu. Vilkaviškio krašto laukuose sniego sluoksnis kai kur siekia vos 2 cm. Ūkininkai baiminasi, kad dalis žiemkenčių dėl menko sniego sluoksnio gali žūti. Rapsai, kaip rodo patirtis, taip pat gana lepi kultūra. Kiek mažesnis pavojus kviečiams.

Apklotas per menkas

Anot Didžiųjų Šelvių (Šeimenos sen.) kaimo ūkininko Dainiaus Česnavičiaus, Vilkaviškio krašte situacija gana prasta. Dalis žiemkenčių dar kyšo virš sniego, kitur vėjo nupustyti pliki laukai.

„Rapsai dar nepadengti sniegu, o šalo gana smarkiai, todėl prognozės truputėlį gąsdinančios. Šiaurės Lietuvoje daugiau sniego, o pas mus jo labai menkai, laukai pusiau pliki. Taigi kol kas nuotaikos tikrai nėra optimistinės“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkas.

Anot D.Česnavičiaus, sniego vilkaviškiečiai buvo sulaukę iki Kalėdų, bet jis ištirpo per dieną. Naujuosius metus sutiko braidydami po purvą. Sniego ir žiemos šalčių sulaukė tik sausio pradžioje. Buvo prognozuota labai daug sniego, todėl žemdirbiai džiaugėsi, kad šiemet Vilkaviškio krašte užsnigs visus pasėlius. Kai šviežiai pasnigo, sniego atrodė daugiau – kai kur buvo 3–5 cm sluoksnis, bet vėliau jis sukrito. Pamiškėje sniego buvo šiek tiek daugiau, o kitur – beveik žaliuojantys laukai. Sausio 9 dieną aplinkui Vilkaviškį ir Kybartus sniego vis dar buvo labai nedaug. Jeigu būtų atlydys, žieminių kultūrų augintojams pridarytų nemažai bėdų.

Mažiausiai sniego

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Kybartų meteorologijos stoties vadovės Daivos Šalvaitienės duomenimis, sausio 10 d. Kybartuose buvo likęs tik 2 cm sniego sluoksnis, o žemės įšalas siekė 23 cm. Meteorologės nuomone, šiemetis sausio šaltis pakankamai atkaklus. Koks bus jo poveikis, dar sunku prognozuoti. Pernai, anot D.Šalvaitienės, sausio mėnesį vidutinė paros temperatūra svyravo nuo 6 iki 16 laipsnių šalčio, o sniego sluoksnio storis – nuo 6 iki 10 cm. Sausio pabaigoje atšilus, sniegas nutirpo per dvi dienas – sausio 27 dieną lauke jau buvo teigiama temperatūra, o laukuose nebuvo sniego.

„Gali panašiai nutikti ir šiemet. Turėtų anticiklonas pasitraukti, o į jo vietą ateis ciklonas. Prognozuojama 1 laipsnio šilumos temperatūra“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kybartų meteorologijos stoties vadovė.

Atlaikė kelios veislės

Karčios patirties ūkininkai jau turi. Praėjusiais metais Marijampolės regione dėl nepalankių žiemos sąlygų iššalo beveik visi žieminiai rapsai, daug kur nukentėjo žieminiai kviečiai, kvietrugiai. Brolių Česnavičių ūkyje iš 170 ha rapsų liko tik apie 25–30 ha. Derlius iš jų buvo menkas, todėl šeimininkai gailėjosi, kad pavasarį pasėlių neužarė ir neatsėjo, užuot laukę, kol išsigandę žiemos išbandymų augalėliai atsigaus.

Pernai Vilkaviškio krašte žiemą lijo, pasėliai buvo pilni vandens, paskui per 2–3 dienas oro temperatūra nukrito iki 15 laipsnių šalčio ir viskas į nieką pavirto. Kai kurie Marijampolės savivaldybės ir Vilkaviškio rajono ūkininkai dar tuščiai vylėsi, kad žiemkenčiai atsigaus. „Laukėm, tręšėm, augalėliai stovėjo pažaliavę, paskui pradėjo gelsti“, – prisiminė ūkininkas.

Stebi patys

Nepaisydami per praėjusį sezoną šalčio padarytų nuostolių, rudenį ūkininkai vėl sėjo žieminius rapsus ir javus. „Jeigu taip bijosi įvairių gamtos staigmenų, tada sėdėk ant sofos ir iš viso neūkininkauk“, – juokėsi D.Česnavičius. Anot jo, gyvenimas juda į priekį, negali visi metai būti blogi. Šiemet brolių Česnavičių priemiestiniame ūkyje pasėta apie 130 ha rapsų ir apie 200 ha žieminių kviečių bei kvietrugių.

Savame ūkyje eksperimentuoti nebijantys broliai Česnavičiai įsitikino, kad sunkiomis žiemos sąlygomis peržiemojo tik kelių atsparių šalčiui veislių kviečiai ir rapsai. Pastarieji itin lepūs. Šiemet vėl prisėjo įvairių – ir ankstyvesnių, ir vėlyvesnių veislių, kad kombainas turėtų ką veikti dvi savaites, o ne dvi dienas.

Lepiausi rapsai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantės Vilmos Brakauskaitės teigimu, kad augalai normaliai sulauktų pavasario, sausio mėnesį sniego sluoksnis rajono žiemkenčių laukuose turėtų būti didesnis. Pavojų žiemkenčiams keltų ir tai, jeigu po atlydžio užsidėtų pluta ant sniego.

„Jeigu esamo sniego nenupustys, tie keli centimetrai turėtų saugoti. Kviečiai atsparesni žemai temperatūrai. Remiantis praėjusių metų statistika, žieminiai kviečiai geriau atsilaikė nei rapsai“, – sakė V.Brakauskaitė.

Anot konsultantės, jeigu žieminiai rapsai artėjant žiemai buvo spėję per daug užaugti, jie gali smarkiau nukentėti. Žieminių kultūrų sėjos laikas Vilkaviškio rajono teritorijoje rudenį labai skyrėsi. Vienur dirvos buvo sunkesnės, klimato sąlygos neleido žemdirbiams norimu laiku įvažiuoti į laukus, juos suarti bei laiku pasėti. Todėl ir augimo tarpsniai bei išsivystymas labai skiriasi. Specialistų teigimu, žiemai atėjus, rapsų viršutinio pumpuro aukštis neturėtų viršyti 3 cm, šaknies kaklelio storis turėtų būti nuo 6 iki 10 mm storio. Rapsai turėtų būti suformavę ne daugiau kaip 6–8 lapus. Kviečiams tokie reikalavimai nėra taikomi.

Gali draustis

Aušrius Kučinskas, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas

Praėjusi šalčio banga galėjo žemdirbiams padaryti nuostolių, ypač tose vietose, kur pasėlių sniego danga buvo plonesnė, bet reali žala pasimatys tik pavasarį. Tam, kad žemdirbiai galėtų ramiau miegoti, valstybė (iki 50 proc. paramos intensyvumas) kartu su Europos Sąjunga (iki 65 proc. paramos intensyvumas) skatina žemdirbius draustis pasėlius ir kompensuoja dalį draudimo įmokų. Pasėlius galima drausti nuo tokių nepalankių klimato reiškinių, kaip kruša, liūtis, audra, iššalimas ar stichinė sausra. Preliminariais duomenimis, 2017 metų derliaus žieminius pasėlius apdraudė apie 400 žemdirbių, jų apdraustas žieminių pasėlių plotas sudaro apie 90 tūkst. ha (planuojami ne mažesni rodikliai ir draudžiant 2017 metų derliaus vasarinius pasėlius).

Žieminiai pasėliai

Metai            Javai Rapsai

2012              595,9             78,3

2013              644,6             117,5

2014              493,5             104,8

2015              708,3             123,5

2016              743,9             122,4

2017              693,7             144,3*