Ūkininkai raginami auginti aktinidijas ir kurti asociaciją, kad, suvieniję jėgas, galėtų didesnį jų kiekį tiekti Šiaulių saldainių fabrikui. Teigiama, kad aktinidijos – perspektyvūs augalai, kurių paklausa ateityje dar labiau išaugs.

Trūksta žaliavos

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir UAB „Rūta“, vykdydami projektą, atrinko aktinidijų veisles, kurių žaliava gali būti panaudota saldainiams gaminti. UAB „Rūta“ direktoriaus padėjėja Rūta Gilaitienė sakė, kad gamybai buvo pasirinktos margalapių aktinidijų uogos, kurios sukaupia didžiausią vitamino C kiekį. „Parinkome ir apdirbimo technologijas, kad visos aktinidijų biologiškai aktyvios medžiagos būtų išsaugotos ir galutiniame produkte. Aktinidijų uogos yra naudojamos saldainių įdarams ir želė saldainiams gaminti, o liofilizuotos (džiovintos šaltyje) uogos – dražė saldainiams“, – sakė R.Gilaitienė. Išskirtinis projekto metu sukurtas gaminys – dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“. Šis gaminys 2012 m. buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ir parodos „AgroBalt“ medaliu. Direktoriaus padėjėja pabrėžė, kad dėl žaliavos trūkumo šie produktai nesiūlomi didesniam pirkėjų ratui. Kadangi tiekiamos žaliavos kiekis nėra pastovus, neplečiamas ir sveikesnių gaminių asortimentas. Praėjusiais metais, siekdami turėti daugiau žaliavos, „Rūtos“ kolektyvo darbuotojai padėjo skinti uogas. ASU pomologiniame sode jie surinko apie 400 kg aktinidijų uogų.

Ragina kurti asociaciją

Saldainių fabrikas suinteresuotas aktinidijų ūkio plėtros skatinimu ir šios žaliavos panaudojimu konditerijos pramonėje. Todėl ūkininkams siūlo įsteigti aktinidijų augintojų asociaciją. Ūkininkus į asociaciją ragino burtis ir ASU Agronomijos fakulteto dekanas dr. Viktoras Pranckietis. Mokslininkas pabrėžė, kad, įkūrus asociaciją, vienijančią aktinidijų augintojus, ir suvienijus jėgas su gamintojais, bus lengviau spręsti visus klausimus. UAB „Rūta“ iš aktinidijų augintojų superka visas išaugintas uogas. Praėjusiais metais už kilogramą uogų buvo mokami 2 eurai. Žaliavos kainą nustato pasiūla ir paklausa: kuo mažiau užauginama aktinidijų, tuo supirkimo kainos būna aukštesnės. ASU Agronomijos fakulteto dekanas aktinidijų augintojams aiškino, kokios uogos labiausiai tinka gamybai. „Derliaus nuėmimo darbų nereikėtų uždelsti. Uogas geriausia skinti tik joms sunokus, kai jos būna dar šiek tiek kietokos. Jei skinsite pernokusias uogas, jos dėžutėse taps koše“, – kalbėjo dr. V.Pranskietis.

Mokslininkas priminė, kad, nokstant uogoms, mažėja ir vitamino C kiekis, kuris sudaro net 1 proc. visos uogos masės. Aktinidijų uogose vitamino C yra tiek pat, kiek ir erškėtuogėse, 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose, 20 kartų – nei citrinose, net 40 kartų – nei obuoliuose ir 200 kartų daugiau negu vynuogėse. Vienas suaugęs aktinidijų krūmas šiuo vitaminu gali aprūpinti 3–4 asmenų šeimą visus metus. Norėdamas visai dienai aprūpinti organizmą vitamino C kiekiu, žmogus turi suvalgyti vieną didelę aktinidijų uogą.

Užšaldytos – ne mažiau vertingos

ASU doc. dr. Aurelija Paulauskienė, kalbėdama apie aktinidijas, pabrėžė, kad šviežios uogos puikiai išsilaiko 0–5 ºC temperatūroje 10–14 dienų. Šių uogų skonis labai malonus, saldžiarūgštis, kvepia ananasais, minkštimas švelnus, sėklos minkštos. Iš jų galima gaminti įvairius desertus, virti kompotus, gaminti tyres, sultis, virti uogienes, daryti vyną, džiovinti, šaldyti. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad didžioji dalis vitamino C išsilaiko užšaldytose, taip pat džiovintose uogose. Vertingiausios uogų savybės išsaugomos liofilizacijos būdu, kai uogos džiovinamos dideliame šaltyje (-80°C), vakuuminėje erdvėje. Džiovinant šaltyje žaliava išlaiko pirminę formą, tampa traški ir puri. Liofilizuota uoga yra dešimt kartų lengvesnė už šviežią, nes joje nelieka vandens. Mokslininkė pridūrė, kad vitaminas C suyra kaitinant uogas aukštoje temperatūroje.

Mūsų krašte užaugintose aktinidijose, be C vitamino, yra karoteno (provitamino A), B grupės vitaminų, taip pat E ir P, įvairių organinių rūgščių, cukraus, pektino ir kitokių medžiagų. Įdomu tai, kad kuo šaltesnėmis sąlygomis auga aktinidija, tuo daugiau vitamino C susikaupia uogose.

Jautrios šalnoms

Ūkininkams, planuojantiems užsiimti aktinidijų auginimo verslu, priminta, kad šis augalas – dvinamis, todėl būtina sodinti moteriškus ir vyriškus krūmus. Aktinidijas prižiūrėti ir auginti tikrai nesudėtinga, nes jos neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai. Gali būti sodinamos net pusiau užpavėsintose vietose, kur daugelis kitų sodo augalų prastai augtų ir derėtų.

Labiausiai joms tinka purūs, derlingi, pralaidūs vandeniui priemoliai. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos kenčia dėl drėgmės trūkumo. Aktinidijos jautrios sausrai. Todėl, nusistovėjus sausiems orams, vertėtų jas palieti bent kartą per savaitę (netgi galima visą lianą nupurkšti vandeniu). Mulčiuotas paviršius ilgiau išsaugos dirvos drėgmę.

Dr. V.Pranckietis priminė, kad aktinidijos – labai jautrios pavasarinėms šalnoms, kurios apšaldo sprogstančius lapus ar žiedpumpurius. Todėl jaunutes aktinidijas, esant šalnų pavojui pavasarį, reikia pridengti polietileno plėvele ar šiaudais, šakomis. „Apsaugai nuo šalnų rekomenduojama taikyti lietinimo sistemą. Tačiau jei šalčiai būna dideli, siekiantys 7–9 laipsnius, niekas nepadės“, – teigė mokslininkas. Dr. V.Pranskietis paminėjo, kad nušalę augalai greitai atsigauna ir kitais metais vėl puikiai dera.

Perspektyvi kultūra

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

ASU atliko tyrimus tik su margalapėmis aktinidijomis. Manau, ši veislė nėra tokia perspektyvi, palyginti su kitomis veislėmis, nes jų uogos yra mažesnės. Smailialapės (dailiosios) aktinidijos uogos noksta tiesiog ant krūmo ir nekrinta. Jos stambesnės negu margalapių, tačiau jose yra mažiau vitamino C. Aktinidijų auginimas – perspektyvus verslas. Jų uogas pagal vertingumą galima prilyginti šilauogėms.