Dar prieš kelerius metus levandų laukai Lietuvoje atrodė tik kaip gražus sapnas iš Prancūzijos Provanso. Tačiau dabar mėlynuojantys žemės lopinėliai atsiranda vis daugiau Lietuvos kampelių, kurie traukia tautiečius, norinčius pasigrožėti vaizdu, pasimėgauti aromatu ir nusifotografuoti.

Ir grožis, ir verslas

Vis labiau populiarėjantys Provanso kampeliai šiandien tampa ne tik grožio, bet ir verslo objektais. Levandų ūkių Lietuvoje gausėja kaip ir žmonių, besidominčių produktų (aromatų namams, eterinių aliejų, muilų, kremų, lūpų balzamų ir pan.) iš levandų gamyba.

Uteniškė Audronė Šedbarienė levandomis susidomėjo prieš keletą metų, daug skaitė apie šių augalų savybes, auginimo subtilybes. Pirmąsias levandas ji augino vazonuose ant palangės, vėliau išmoko dauginti iš viršūnėlių, kurias nuskina ir įsmeigia į žemę – lieka tik jas palaistyti bei tinkamai prižiūrėti. Padaugintas levandas ji pasodino anytos padovanotoje žemėje. Taip išsiplėtė šių gėlių plotai, vasarą nusidažantys nuostabia mėlyna spalva.

Asmeninio archyvo nuotr.

Svečiams, atvykstantiems pasigėrėti levandų pieva, Audronė įtaisė suoliuką. Paklausta, kodėl susidomėjo šiomis gėlėmis, A.Šedbarienė atsakė, jog save priskiria prie žmonių, kurie dievina levandų aromatą ir grožį. „Domėjausi levandų ūkiais Lietuvoje, bendravau su jų įkūrėjais, kurie suteikė reikiamos informacijos apie hidrolatų ir eterinių aliejų gamybą“, – kalbėjo levandų augintoja. Nors šie augalai nėra reiklūs, juos pasodinus reikia kruopščiai prižiūrėti: ravėti, genėti, pavasarį apkarpyti nušalusias šakeles, o pirmamečius krūmus prieš žiemą pridengti plėvele.

Dabar levandų augintoja gamina arbatų mišinius, gėlių sirupą, hidrolatus. Levandų hidrolatas puikiai tinka veidui ir plaukams drėkinti, o kiti prieš miegą juo pakvėpina pagalvę. A.Šedbargienė išbandė ir eterinio aliejaus gamybą – iš ilgo (5–6 valandų) virimo proceso, 30 litrų šio kvapnaus gėlių vandens išeina vos 5 ml eterinio aliejaus. Ūkio šeimininkė gamina nedideles pagalves, į kurias įdeda džiovintų levandų. Tai puikus natūralaus aromato skleidiklis namams.

Be levandų hidrolatų ir eterinių aliejų A.Šedbarienė gamina kvapnius muilus, kremus, lūpų balzamus, kuriais ji naudojasi pati arba dovanoja artimiesiems, o džiovintomis levandų šluotelėmis pirkėjai mėgsta pasipuošti namus. Vasarą jos kieme netrūksta lankytojų, norinčių savo šventės akimirkas įamžinti sodriai mėlyname levandų lauke. Šeimininkė parūpino ir krepšelį gėlėms, pagamino gražių puokščių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Levandų augintoja negaili patarimų: jeigu norite prisidžiovinti žiedų, kurie patrynus rankose gerai nubyrėtų, juos reikia skinti tuomet, kai augalas baigia žydėti. Tačiau puokštėms gaminti tokie žiedai netiks – ilgiau laikysis nuskinti mažiau prasiskleidę mėlyni žiedai.

Edukacinės programos

Levandų ūkis – išskirtinė Provanso aplinka, įsikūrusi netoli Biržų rajono, šalia Vabalninko miestelio. Iš Prancūzijos idėją atsivežę ūkio šeimininkai pradėjo nuo kelių arų sklypelio, dabar laukas prasiplėtė iki 40 arų. Šeimininkė Giedrė Jankūnienė pripažino, kad Levandų ūkis – ne tik vasarą žydintis laukas. „Tai darnus šeimos verslas, kuriame savo vietą randa net trys šeimos kartos, išskirtinė aplinka, iš kurios stengiamasi išgauti kuo daugiau – rožių sodas, vaistiniai augalai, laboratorija bei Provanso krautuvėlė“, – pasakojo ji.

Giedrė Jankūnienė . Asmeninio archyvo nuotr.

Levandų kvapas žinomas visiems. Iš jų išgaunamas universalus eterinis aliejus. G.Jankūnienės teigimu, kiekvienas privalėtų turėti jo savo vaistinėlėje, nes tai pirmoji pagalba nudegus. Eteriniu aliejumi galima tepti žaizdas, nes jis padeda nesusidaryti pūslėms, greitina žaizdų gijimą. „Levandos žinomos ir dėl raminamųjų, miegą bei virškinimą gerinančių savybių. Jas galima naudoti kaip prieskonį, kuris tinka mėsos, ypač žvėrienos, patiekalams gardinti“, – patirtimi dalijosi ūkio šeimininkė.

Levandų ūkis siūlo ir edukacinę programą. Jos metu svečiai sužino apie levandų auginimą, panaudojimo būdus bei jų teikiamą naudą. „Levandas auginame iš sėklų, žaliavos neparduodame ir neišmetame, nes ją panaudojame gaminiams. Esame įsitikinę, kad kosmetika iš gamtos, natūralumas aplinkoje, buityje ir sveikatos srityje yra susijęs su augalais“, – gėrybėmis iš gamtos skatina naudotis Levandų ūkio savininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip auginti

Jurgitos Grinkevičienės levandų auginimo patirtis jau nemenka. Jos teigimu, šiems augalams reikia daug saulės, puraus ir lengvo dirvožemio. „Niekada netręšiau, tačiau žiedynai dideli ir labai kvapnūs, – pasakojo ji. – Levandų krūmus sunku genėti, nes galima prarasti visą krūmą, taip pat nėra paprasta sudaiginti iš sėklų – ne visos sudygsta. Sėkmingą augimą lemia tinkama vieta, žemė ir meilė levandoms, nes kai myli, atrodo, jos savaime žydi ir džiugina.“

Levandas moteris džiovina, puokštelėmis puošia ir kvėpina kambarius. „Sudžiovintus žiedlapius beriu į lino maišelius ir dedu į spintas nuo kandžių, – sakė Jurgita. – Taip pat gaminu levandų aliejų, kurį naudoju kaip antiseptiką vaikams susižeidus.“

Kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės teigimu, Lietuvoje geriausia auginti tikrąją levandą (lot. Lavandula angustifolia), nes ji gali išgyventi mūsų šalies klimato sąlygomis. „Reikia žinoti kelis esminius dalykus ir atsižvelgti į tai, kokiomis sąlygomis natūraliai auga levandos. Jos mėgsta saulėtas vietas ir šilumą, dirva turi būti pralaidi ir lengva, kad joje neužsistovėtų vanduo. Dirvos nereikia tręšti ar kitaip gerinti, nes levandoms puikiai tinka nederlingas laidus priesmėlis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad dirva jokiu būdu negali būti rūgšti – levandos gerai auga kalkingoje dirvoje“, – patirtimi dalijosi L.Puodžiūtė.

Norint auginti levandas su kitais augalais, reikėtų specialiai paruošti duobę – apatinis jos sluoksnis turėtų būti drenažinis. Krūmus būtina apkarpyti, kad atrodytų tvarkingi.