Po kokios savaitėlės įsibėgės ganiavos laikotarpis. Todėl pieno ūkių šeimininkai turi susidėlioti visus darbus, kad šis periodas būtų kuo sklandesnis ir neatneštų finansinių nuostolių.

Pašarų svarba

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis sakė, kad ruošdamiesi ganiavos laikotarpiui pienininkai turi atkreipti dėmesį į daugelį veiksnių, lemiančių gyvulių sveikatingumą ir produktyvumą. Vienas jų – mityba. Norint gauti kokybišką produkciją būtina gerai subalansuoti pašarus.

V.Gudaitis, ūkiuose tirdamas pernykščių pašarų kokybę – sausąsias medžiagas, baltymus, ląstelieną ir kt., – pastebėjo, kad ji yra daug prastesnė nei ankstesniais metais. Todėl jis rekomenduoja į pašarus papildomai įdėti baltyminių papildų ir mineralinių medžiagų. Likus kelioms savaitėms iki galvijų ganiavos pradžios ir pradėjus ganyti, į koncentruotuosius pašarus rekomenduojama įmaišyti mineralų ir vitaminų papildų. Magnio juose turėtų būti apie 12 proc. Beje, tiems ūkininkams, kurie pritrūko pašarų, nepatariama karvių išginti į ganyklas be pereinamojo laikotarpio.

„Rinkoje pašarų yra, todėl pienininkams pravartu jų nusipirkti arba pasiskolinti iš kaimynų“, – patarė gyvulininkystės specialistas.

Nereikėtų gyvulių išginti ir į užmirkusias pievas, kuriose telkšo vanduo, nes jose gali būti įvairių ligų sukėlėjų. Ganydamiesi tokiose pievose gyvuliai gali užsikrėsti įvairiomis parazitinėmis ligomis, pavyzdžiui, kepenų peteliške, helmintais ir kt.

Pratinami pamažu

Pereinamasis laikotarpis iš tvartinio į ganyklinį gyvuliams nėra lengvas. Ūkininkams primenama, kad prie naujo raciono, kuriame yra daugiau vitaminų ir mineralų, galvijus reikia pratinti pamažu, nes jų prieskrandžio mikroflora prisitaiko per 10–14 dienų.

Pasak V.Gudaičio, pirmus kartus į ganyklą išgintoms ir daugiau jaunos žolės priėdusioms karvėms dažnai atsiranda virškinimo sutrikimų. Jos pradeda viduriuoti, sumažėja pieno riebumas ir produktyvumas. Todėl pereinamuoju laikotarpiu, be žolės, karves papildomai reikia šerti šienainiu, šienu, kukurūzais. Pirmąsias 3 ganiavos dienas gyvulius reikėtų ganyti 1–2 val., vėliau laiką ilginti. Po 10–14 dienų galima ganyti visą dieną.

„Pirmosiomis ganiavos dienomis į tvartą pargintoms karvėms reikėtų duoti visų žiemos raciono pašarų. Vėliau, ilginant ganymo laiką, mažinamas ir žiemos raciono pašarų kiekis“, – sakė gyvulininkystės specialistas.

Jei ūkyje nėra galimybių karves pamažu pratinti prie jaunos žolės, jas rekomenduojama į ganyklas išginti bent savaitę vėliau, kai žolė bus šiek tiek ūgtelėjusi. Tokioje žolėje būna daugiau sausųjų medžiagų ir ląstelienos.

Pasak V.Gudaičio, žoliniuose pašaruose yra daug kalio ir mažai natrio. Galvijų organizme kalio ir natrio santykis yra 7:1, todėl pereinamuoju laikotarpiu gyvuliams itin svarbu duoti laižomosios druskos, kuri padeda normalizuoti šių elementų santykį. Labai gerai šiuo periodu karvėms su pašarais duoti melasos, sausų cukrinių runkelių išspaudų, kurie papildo racioną lengvai virškinamais angliavandeniais (cukrumi) ir sumažina pieno riebumo svyravimus.

Nagų priežiūra

LŽŪKT gyvulininkystės specialisto teigimu, prieš ganiavos laikotarpį būtina atkreipti dėmesį į gyvulių nagas. Jas rekomenduojama tvarkyti du kartus metuose, produktyvioms karvėms – dažniau.

„Ūkininkai turėtų apžiūrėti galvijų nagas ir įsitikinti, kad jos nėra deformuotos, pažeistos, įskilusios, kad karvės nešlubuoja. Jei nagos nebus sutvarkytos, ganykloje gyvuliams daug judant gali atsirasti rimtesnių sveikatos problemų“, – įspėjo V.Gudaitis.

Dažnai pieno ūkio šeimininkai dėl nagų ligų patiria nemenkų ekonominių nuostolių. Jie gali siekti iki 300 eurų per metus. Specialistai akcentuoja, kad nagų ligos pagal gydymo brangumą yra antroje vietoje po mastito. Nustatyta, kad karvių nagų ligos sudaro net 42 proc. susirgimo atvejų per metus. Pašnekovas aiškino, kad melžiamos karvės, turinčios nagų problemų, duoda mažiau pieno, suprastėja jų vaisingumo rodikliai, išauga mastito rizika. Apšlubusias karves neretai tenka išbrokuoti.

Pasak V.Gudaičio, nagų ligų galima išvengti, kai gyvuliai šeriami subalansuotais pašarais, vengiama besaikio šėrimo koncentruotaisiais pašarais.

„Karvių nagos būna tvirtesnės, jei į racioną įtraukiama sieros. Ji gali sudaryti nuo 0,25 iki 0,28 proc. sausųjų medžiagų kiekio. Nagos yra vientisesnės, kai racione pakanka cinko. Be to, karvių nagų sveikatai didelę įtaką turi vario bei biotino kiekis racione“, – teigė gyvulininkystės specialistas ir pridūrė, kad tyrimais nustatyta, jog iš karvių, kurių nagos buvo gerai prižiūrimos ir reguliariai tvarkomos, per laktaciją primelžta vidutiniškai 1 500 kg pieno daugiau negu iš tų, kurių šeimininkai jų neprižiūrėjo.

Kitos priemonės

LŽŪKT gyvulininkystės specialistas patarė į laukus išgenamus suaugusius gyvulius ir prieauglį dehelmintizuoti. Melžiamoms karvėms rekomenduojama parinkti vaistus, neturinčius išlaukos. Tai geriausia padaryti likus maždaug savaitei iki ganymo pradžios.

„Kai į laukus išleidžiami švarūs gyvuliai, jie besiganydami neplatina helmintų kiaušinėlių. Antrą kartą karves dehelmitizuoti reikėtų rudenį“, – patarė V.Gudaitis.

Pieno ūkio šeimininkai taip pat turėtų pasirūpinti gyvulių tešmens apsaugos priemonėmis. Labai svarbu, kad speniai visada būtų minkšti ir elastingi. Suskirdę speniai didina tešmens bakterinio užkrėtimo pavojų, gali sukelti mastitą.

Šiltuoju laikotarpiu gyvulius puola vabzdžiai. Teigiama, kad uodų, musių gylių, mašalų ir kitų vabzdžių atakos ne tik sukelia gyvūnams nerimą, bet ir trikdo įprastinius virškinimo procesus, todėl gali sumažėti pieno primilžio kiekis. Veterinarijos specialistai rekomenduoja gyvulius apipurkšti, ar ištepti vabzdžius atbaidančiais vaistiniais preparatais, ganyti atokiau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių. Specialiomis priemonėmis patartina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Gyvulių laikytojams primenama, kad saugiam ir efektyviam gyvulių gydymui ar apsaugai turi būti naudojami tik į Veterinarinių vaistų registrą įtraukti medikamentai.