Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prieš daržo priešus

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.

Agrotechninės priemonės

Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tr꬚imas, optimali augalų priežiūra.

Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3–4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai. Nepatartina greta sėti arba sodinti tokių augalų, kurie turi bendrų ligų ir ken¬kėjų, pvz., pomidorų šalia bulvių (bendra liga fitoftora).

Rudenį, ariant arba kasant dirvą, dalis kenkėjų lervų išverčiama į paviršių, ir juos sulesa paukščiai, kita dalis atsiduria giliuose sluoksniuose ir žūva. Dirvos paviršiuje susidariusi plutelė neleidžia orui prieiti prie šaknų, ir daržoves puola fiziologinės ligos. Supuolusiose dirvose daigai nukenčia nuo diegavirtės sukėlėjų.

Sėja ir trąšos

Iš gerai subrendusių stambių, sveikų, švarių, daigių sėklų išauga stiprūs, sveiki, atsparūs ligoms ir kenkėjams daigai. Pasėjus laiku – nurodytais kiekvienam augalui terminais – galima apsaugoti daržoves nuo daugelio ligų ir kenkėjų, pvz., spragių, morkinės ir kopūstinės musės ir kt.

Tręšiant ne tokiomis trąšomis arba neteisingai, dėl per didelės chemikalų koncentracijos augalai gali susirgti fiziologinėmis ligomis. Jas galima pažinti iš pakitusios lapų spalvos, pradėjusio skursti augalo ar jo dalių, vystančių, parudavusių lapų, sutrūkinėjusių vaisių, nudegintų žymių ir t. t.

Augalai gerai auga ir būna atsparesni ligoms bei kenkėjams, kai laiku ir rūpestingai purenama dirva, prižiūrimas pasėlis. Naikinant piktžoles, kartu naikinami ligų sukėlėjai ir kenkėjai, nes kai kurios piktžolės serga tomis pačiomis ligomis, puolamos tų pačių kenkėjų kaip ir daržovės.

Fizinės mechaninės priemonės

Fizinės mechaninės priemonės yra šiluminis sėklos apdorojimas, dirvos dezinfekavimas garais, užtveriamieji grioveliai, gaudomieji žiedai, klijų juostos, kenkėjų rinkimas, jų pačių ir jų pažeistų augalų naikinimas.

Soduose išpjaustomos džiūstančios ir žaizdotos šakos, šakelės ir ūgliai, surenkami sukamštėję vaisiai, krituoliai, voratinkliais aptraukti lapai su kenkėjais, ant patiestos plėvelės nugramdomos žievės atplaišos. Juostomis ir masalais gaudomi kenkėjai, ir viskas sunaikinama.

Darže raunamos ligomis užsikrėtusios arba kenkėjų apimtos daržovės, išpjaunamos pažeistos vietos ir, išnešus už daržo, sudeginama arba užkasama giliai į žemę ir užpilama dezinfekuojančiomis medžiagomis. Rudenį, nuėmus derlių, iš daržo ir šiltnamių surenkamos visos ligotų augalų liekanos, lapai, pūvantys vaisiai ar kitos dalys su ligų ir kenkėjų židiniais. Sergančių daržovių ar jų liekanų negalima krauti į greitai naudojamus kompostus.

Biologiniai sprendimai

Biologinės priemonės – bakterijų, virusų, grybų, vabzdžių, paukščių naudojimas kenkėjams naikinti. Tai naujausia ir perspektyviausia apsaugos priemonė, dažniau taikoma profilaktiškai, kad reiktų vartoti mažiau chemikalų. Bulvės ir pomidorai nuo kolorado vabalo (pasirodžius lervoms) purškiami bitoksibacilinu (sausi milteliai, 45 mlrd. sporų 1 g preparato ir 0,6–0,8 proc. egzotoksino). 10 1 vandens reikia 40–100 g bitoksibacilino. Vaismedžiai nuo obelinių voratinklinių kandžių, lapsukių, sprindžių, verpikų, amerikietiškųjų baltųjų drugių, taip pat daržovės nuo kopūstinių kandžių, baltukų vikšrų kas 7–8 dienas purškiami dendrobacilinu.

Šio preparato sausų miltelių 1 g yra 30 mlrd. sporų. Vaismedžiams reikia 60–100 g, daržovėms – 40–60 g dendrobacilino. Drėgstančių miltelių 1 g yra 60 mlrd. sporų. Tokio preparato vaismedžiams į 10 1 vandens reikia 30–50 g, daržovėms – 20–30 g. Taip pat, kaip ir dendrobacilinas, vartojamas entobakterinas, sausi milteliai (30 mlrd. sporų 1 g preparato). Vaismedžiams purkšti imama 60–100 g, daržovėms – 20–60 g.

Vaismedžius biologiniais preparatais patartina purkšti tada, kai kenkėjai ima aktyviai maitintis, nes preparatai veikia patekę į žarnyną. Šie preparatai efektyviausiai veikia 20–30 °C temperatūroje, todėl vartojami vaismedžiams nužydėjus.

Agurkų voratinklinei erkei naikinti naudojamos plėšriosios erkės, o kopūstų kenkėjams – trichograma.

Bitiniams vabzdžiams privilioti reikia pasėti medingųjų augalų. Geriausiai tinka krapai, facelija, grikiai, taip pat daržovių sekiojai. Sėjama, pradėjus žydėti vaismedžiams, per kelis kartus, kas 2 savaitės, kad ir vasarą, ir rudenį būtų žydinčių augalų.

Sodininkai ir daržininkai turėtų globoti vabzdžialesius paukščius ir kitus sodo geradarius. Zylėms, pelėdoms, musinukėms, varnėnams, kitiems paukščiams reikėtų padaryti inkilų – 1 inkilas 2 arams sodo. Jie keliami ne rečiau kaip 15–20 m atstumu.

Vasarą kenkėjams naikinti reikia daugiau vartoti insekticidinių augalų – bulvių, dirvinės karpažolės, didžiojo pentiniaus, pelkinio gailiaus, vaistinės ramunės, valgomojo česnako – nuovirų ir ištraukų.

Biofizinės priemonės

Biofizinės priemonės – kenkėjų patinų sterilizacija, viliojančiosios medžiagos (atraktantai), atbaidančiosios medžiagos (repelentai) – vartojamos rečiau. Vieni atraktantai vilioja kaip priešingos lyties vabzdžiai, kiti – kaip maistas arba substratas kiaušinėliams dėti. Maistinės medžiagos dažniausiai būna įvairūs augaluose randami junginiai, pvz., garstyčių aliejus, organinės rūgštys. Į kiaušinėlių dėjimo vietas vabzdžių pateles privilioja amoniakas, amonio karbonatas. Vartojant viliojančiąsias medžiagas reikia mažiau insekticidų, išsaugomi naudingi vabzdžiai.

Cheminės priemonės – kenksmingų organizmų naikinimas nuodingais preparatais (Pesticidai). Jos naudojamos dažniau už kitas priemones.

Capture

Keletas skiedinio antpilų ir nuovirų (10 litrų) pavyzdžių:

Bulvienojų antpilas. 1,2 kg žalių arba 0,6–0,8 kg sausų bulvienojų mirkyti 3–4 val. Naikinami amarai, voratinklinės erkės.

Čemerių antpilas. 1 kg žalių (arba 250 g sausų) čemerių mirkyti 1–2 paras. Nuovirui mirkyti 6–8 val. ir virti 30 min. Naikinami jauni vikšrai.

Česnakų antpilas. 40–50 g susmulkintų česnakų išmaišyti vandenyje. Naikinami vikšrai ir lervos.

Durnaropių antpilas. 1 kg sausų arba 2 kg žalių paprastųjų durnaropių mirkyti 12 val. Naikinami amarai, voratinklinės erkės, blakės.

Kraujažolių nuoviras. 2,5 kg paprastųjų kraujažolių (sausų stiebų su žiedais) virti 30 min. ir atskiesti. Naikinami amarai, tripsai, blakės.

Pentinių antpilas. 1 kg džiovintų didžiųjų pentinių mirkoma 2 paras. Naikinami drugių vikšrai, pjūkleliai.

Pelynų nuoviras. 1 kg apvytusių pelynų virti 10–15 min., paskui iškošti ir atskiesti. Naikinami vabzdžių vikšrai, lervos.

Pomidorų nuoviras. 400 g pomidorų lapų ir stiebų virti 30 min. Naikinami vikšrai, jų lervos.

Į antpilus ir nuovirus patartina dėti 40 g žaliojo arba ūkiško muilo (į 10 1 vandens).

Rekomenduojami video