Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prie kanalizacijos jungs jėga

Lietuva užsitraukė Europos Komisijos (EK) nemalonę dėl per mažai prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių šalies gyventojų. Jei šis pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai skirs milijonines baudas.

Vyriausybė sukruto rengti įstatymo pataisas, kuriomis remiantis miestuose ir daugiau kaip 2 000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse bus numatyta pareiga vandens įmonėms sudaryti prisijungimo sąlygas, o gyventojams – prisijungti. Taip pat bus numatytas prisijungimo prie minėtos sistemos išlaidų kompensavimo mechanizmas ir nuobaudos neprisijungusiems gyventojams. Kokios sankcijos bus taikomos, kol kas nežinoma.

Įsipareigojo įgyvendinti

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas sakė, kad tapdama ES nare Lietuva įsipareigojo įgyvendinti ES direktyvą dėl miestų nuotekų valymo. Joje nurodoma, kad aglomeracijose, t.y. pakankamai tankiai apgyvendintose teritorijose, kuriose gyvena daugiau nei 2 000 gyventojų, visos susidarančios nuotekos turi būti surenkamos centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Tik tais atvejais, kai yra ekonomiškai pagrįsta, gali būti naudojami individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai, kurie užtikrina tokį patį aplinkos apsaugos lygį, kaip ir konkrečios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginiai. Kaimiškose vietovėse ši prievolė nebuvo ir nėra numatyta.

„Pastaruoju metu kalbama vien apie lauko tualetų problemą. Tačiau individualiam nuotekų tvarkymui naudojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų sukaupimo rezervuarai ir kt. Siekiant tinkamai įgyvendinti direktyvą dėl miestų nuotekų valymo, aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų, turės būti išvystyta centralizuota infrastruktūra“, – sakė I.Valūnas. Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į EK išaiškinimą, aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų, teritorijose, ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekos turės būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

Nepasiekė rodiklių

Daugeliui mūsų tautiečių iškilo klausimas, kodėl EK Lietuvai pagrūmojo baudomis ir kuo yra kalti gyventojai, neturintys finansinių galimybių atsivesti vandentiekio ir atsisakyti lauko tualetų. Specialistų teigimu, EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo todėl, kad mūsų šalis neįgyvendino direktyvos, pagal kurią miestiečiai ir daugiau kaip 2 000 gyventojų turinčių gyvenviečių žmonės neprisijungė prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos. Valstybė buvo įsipareigojusi užtikrinti, kad šia infrastruktūra pasinaudos beveik 100 proc. minėtų vietovių gyventojų, tačiau Lietuva šių rodiklių kol kas nepasiekė.

Tai patvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. veiklos analizė. Joje rašoma, kad numatytiems tikslams pasiekti buvo skirta ES fondų parama. Į vandentvarkos sektorių 2000–2013 m. buvo investuota apie 0,84 mlrd. eurų  ES lėšų. Nutiesta 2 953 km naujų nuotekų surinkimo tinklų ir 2 231 km naujų vandentiekio tinklų. Tokiu būdu buvo padidintas vandens paslaugų prieinamumas gyventojams. Tačiau dėl migracijos ir nenoro naudotis sukurta infrastruktūra prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų prisijungė nedidelė dalis tautiečių. Lietuvoje 2015 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Nuo 2004 m. (kai Lietuva įstojo į ES) iki 2015-ųjų balandžio nuotekų surinkimo tinklų naudotojų padaugėjo 5,7 proc. (170 970 gyventojų), o geriamojo vandens tiekimo tinklų naudotojų – 4 proc. (122 970 gyventojų).

Ne pagal kišenę

Struktūrinių investicijų konsultavimo centro direktorius Gintaras Bleizgys sakė, kad minėta direktyva buvo įgyvendinama dviem etapais. Pirmasis etapas vykdytas 2004–2006 m., antrasis – 2007–2013 m., o 2014–2020 m vykdomas trečiasis etapas.

„Magistraliniai vamzdynai tiesiami visuose miestuose ir rajonuose. Tačiau geriamojo vandens ir nuotekų įvadai buvo nutiesti tik iki gyventojų sklypo ribos, o ne iki būsto. Valstybė nesikišo į privačią žmogaus teritoriją. Todėl ne visi žmonės šiuos darbus atliko savomis lėšomis“, – sakė G.Bleizgys.

G.Bleizgys

Jis teigė, kad Lietuvos gyventojams sąlygos prisijungti prie geriamojo vandens ir nuotekų sistemų buvo sudarytos. Tačiau, matyt, kai kurių žmonių mentalitetas ir finansinės galimybės neleido jiems šių darbų atlikti iki galo. Pasak specialistų, norint atlikti visus šiuos darbus, priklausomai nuo esamos geografinės vietovės ypatumų ir atstumo iki sklypo, reikėtų pakloti nemenką sumą. Šiuo metu darbai gali kainuoti nuo 500 iki 2 000 eurų. Ši suma kai kuriems žmonėms yra neįkandama. Pasak G.Bleizgio, dar vienas variantas – įsirengti vietinius valymo įrenginius arba iškasti nuotekų surinkimo rezervuarus, kurių turinį periodiškai reikėtų išvežti ir už tai mokėti. Vietinė nuotekų tvarkymo sistema 4 asmenų šeimai kainuotų per 1 000 eurų.

Keis reglamentą

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros vyriausiasis patarėjas Kastytis Tuminas kalbėdamas apie EK prieš Lietuvą pradėtą pažeidimo procedūrą sakė, kad mūsų šaliai reikėtų dar kartą pasitikslinti teisinę bazę, reglamentuojančią ataskaitų pateikimą dėl centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos prisijungimo. K.Tuminas ankstesnės ministerijos vadovybėms buvo ne kartą išsakęs mintį, kad mūsų teisinė bazė, reglamentuojanti ataskaitas, ne visada yra korektiška.

„Visada yra galimybė pateikti statistines ataskaitas keliais metodais, kurie ne visada vienareikšmiškai interpretuojami. Todėl būtų naudinga ir racionalu pasitikrinti, ar mes tas ataskaitas, kurias siunčiame EK, tikrai pakankamai aiškiai suvokiame ir patikriname“, – sakė K.Tuminas. Pasak jo, kai kuriuos dabartinius teisės aktus būtina peržiūrėti. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros vyriausiojo patarėjo teigimu, šiuo metu tarsi įkaito vietoje yra ir vandens įmonės, nes teisės aktuose nėra numatytos prievolės gyventojams prisijungti prie centralizuotų sistemų.

„Kontroliuojant nuotekų tvarkytojus būtina užtikrinti kontrolės sistemą ir suvienodinti teikiamas paslaugas bei sudaryti vienodas sąlygas. Būtina surasti racionalų, žmonių nepriešinantį sprendimą ir pasiūlyti gyventojams ekonomiškai naudingas priemones – jungtis prie centralizuotos sistemos ar naudotis kita tvarkymo priemone“, – teigė K.Tuminas.

Planuojami darbai

I.Valūnas sakė, kad ministerija planuoja sukurti individualių nuotekų tvarkymo įrenginių registrą, į kurį bus įtraukti visi miesto ir kaimo gyventojų turimi įrenginiai, nuotekų kaupimo rezervuarai ir kt. Šio registro duomenų pagrindu vandens tiekėjai galės planuoti paslaugų plėtrą, o atsakingos institucijos – individualių nuotekų tvarkymo kontrolę.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai turi pasiūlyti geriamojo vandens tiekimo teritorijose esantiems individualiųjų nuotekų turėtojams sudaryti sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus). Šiuo metu svarstomas ir prisijungimo prie centralizuotos vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo sistemos išlaidų kompensavimo mechanizmas.

„Siekiant palengvinti gyventojams finansinę naštą ir užtikrinti reikiamą prisijungimo prie centralizuotų tinklų lygį, ieškoma būdų prisijungimo išlaidoms kompensuoti“, – sakė I.Valūnas. Vedėjas teigė, kad Aplinkos ministerijos rengiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomas 9 mėnesių prisijungimo prie įrengtų centralizuotų tinklų laikotarpis.

Visuomet yra rizika

Galina Zagrebnevienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja

XXI amžiuje stacionarių viešųjų lauko tualetų, ypač sostinėje, neturėtų būti. Lauko tualetuose yra žmogaus išmatos, o jose gali būti užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Rizika priklauso nuo to, kaip tualetas įrengtas. Jei iš duobės į gamtą ir dirvožemį neprasisunkia joks turinys, nes jis reguliariai išsemiamas arba apdorojamas biologiniais milteliais, rizika užsikrėsti yra minimali. Nebent į tokį tualetą įskridusios musės išnešiotų ligų sukėlėjus. Tačiau jei lauko tualetas yra neprižiūrimas arba su polaidžio vandeniu išmatos išsilieja per viršų, tuomet visas jo turinys su mikroorganizmais patenka į dirvožemį ir vandenį. Per dirvožemį ir vandenį mus gali pasiekti teršalai. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, kirminų kiaušinėliai gali patekti ir į žmogaus organizmą. Pastaraisiais metais tiesioginio ryšio tarp užkrečiamųjų ligų, kurios yra susijusios su lauko tualetais ir gali plisti nuo žmogaus žmogui, nebuvo užregistruota. Anksčiau Lietuvoje, kai kaimo mokyklose vaikai naudodavosi lauko tualetais, plito virusinis hepatitas A. Tačiau žmonės, besinaudojantys tokiais tualetais, rankomis liečiantys užterštas durų rankenas, gali platinti užkratą bei nuolat rizikuoja patys užsikrėsti žarnyno infekcijomis (rotavirusine, norovirusine ir kt.).

 

Rekomenduojami video