Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pieno gamintojai sutaršė Vyriausybės parengtą planą

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) narius papiktino pagyrūniški pranešimai apie parengtą ir neva su socialiniais partneriais suderintą Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NECP) 2021–2030 m. LVPŪA valdybos pirmininkė, Kupiškio r. ūkininkė Renata Vilimienė sako, kad asociacija nebuvo įtraukta į šio dokumento rengimo svarstymus ir net nežinojo, kad toks dokumentas buvo kuriamas, nors jis ir aktualiausias būtent pieno gamintojams.

Pieno gamintojai sutaršė Vyriausybės parengtą planąKuo grindžiami skaičiai?

Pasak R. Vilimienės, rengiant tokio lygio dokumentą, privalu įtraukti visas šalis, su kuriomis jis betarpiškai susijęs, jas informuoti, nes ūkininkai neturi galimybės sekti visos informacijos, skelbiamos Vyriausybės, Seimo ar kituose interneto puslapiuose. Apie skurdžią informacijos sklaidą byloja ir tai, kad NECP A skirsnio 3 skyriuje nėra numatyta „Alternatyvios politikos priemonių žemės ūkio sektoriuje“, nors tai turėtų būti įtraukta į dokumentą, atsižvelgiant į diskusijas su suinteresuotomis pusėmis. Taip pat NECP nurodyta, jog „viešosios konsultacijos metu pastabas pateikė daugiau nei 30 organizacijų ir piliečių“. Anot LVPŪA vadovės, tai juokingai mažai, žinant dokumento paliečiamų sričių mastą.

„Išanalizavus A skirsnio 3 skyriaus Žemės ūkio sektoriaus dalį, kyla klausimas: kuo pagrįsti į planą įtraukti skaičiai, ar yra lydintieji dokumentai, kuriuose numatoma skaičiavimo logika?“ – stebisi R. Vilimienė. – Pavyzdžiui, NECP 80 p. teigiama, jog „nuo 2014 m. Lietuvoje įgavo pagreitį biodujų jėgainės, kurios gamina biodujas perdirbant mėšlą iš gyvulininkystės ūkių“. Asociacijos duomenimis, šalyje yra 10 įgyvendintų projektų prie kiaulininkystės ūkių ir pora gyvulininkystės ūkiuose. Ar neprimena nacionalinis veiksmų planas „išvystyto socializmo“ epochos užmojų penkmetį įgyvendinti per trejus metus“?

Pasak R. Vilimienės, LVPŪA valdyboje buvo aptartas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. projektas ir parengtos pastabos bei siūlymai dokumento 3.1.1.5 lentelei. LVPŪA siūlo prie kiekvienos priemonės įtraukti lėšų poreikio stulpelį, o prie detalesnės informacijos nurodyti priemonės mastą, t. y. kiek ir kokio dydžio ūkius priemonė palies.

Planuojamoje NECP priemonėje A2 „Vienkartinės kompensacinės paramos teikimas ūkiams už ilgalaikius įsipareigojimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu“ 60 tūkst. ha plote sunaudojama 30 proc. mažiau mineralinių N trąšų. Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. t CO2 ekv. 2021–2030 m. sudarytų 65,4 tūkst. t.

Organinės ar mineralinės trąšos?

R. Vilimienės žiniomis, numatoma vienkartinė kompensacinė parama. Kokio dydžio parama planuojama? Gal vertingiau teikti investicinę paramą tiksliojo tręšimo žemės ūkio technikai įsigyti? LVPŪA siūlo sujungti šią priemonę su A8.

NECP priemonėje A4 numatyta investicinė parama diegti gyvulininkystės ūkiuose klimatui palankius ūkininkavimo metodus. Planuojamos apimtys ir efektas – 300 tūkst. kub. m kiaulių ir 350 tūkst. kub. m galvijų mėšlo ir srutų naudojama biodujoms gaminti; 250 tūkst. kub. m srutų naudojama laukams tręšti, tiesiogiai įterpiant į žemę; 50 tūkst. kub. m srutų naudojama laukams tręšti, tiesiogiai įterpiant į žemę; skatinti diegti srutų rūgštinimo technologijas. Suminis efektas – 410,7 tūkst. t CO2 ekv. LVPŪA aptartose projekto pastabose teigiama, jog A4 aprašyme nurodoma, kad siekiama didinti efektyvesnį augalų tręšimą mineralinėmis trąšomis. Kodėl priemonė dubliuojama su A8 priemone? Kodėl išskiriama 250 tūkst. kub. m ir 50 tūkst. kub. m srutų kiekiai, kuriuos reiktų įterpti tiesiogiai į dirvą (ar turimas omenyje skirtingas srutų šaltinis: kiaulių ir galvijų)? Kiek biodujų jėgainių planuojama statyti, kokio dydžio ūkius tai palies? Kokiomis lėšomis bus įgyvendinti projektai? Ar yra atlikti tyrimai, kaip srutų rūgštinimas veikia dirvos rūgštėjimą? Pasak R. Vilimienės, LVPŪA turimais duomenimis, šioje srityje ilgalaikio tyrinėjimo nėra.

Be to, nurodoma vienintelė atsakinga institucija – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Ar ši ministerija pajėgi įgyvendinti tokius tikslus?“ – stebisi R. Vilimienė. Ji teigia, kad LVPŪA siūlo įtraukti Energetikos ministeriją (EM). Priemonę finansuoti turėtų taip pat EM. Kitose projekto priemonėse įtrauktina ir Aplinkos ministerija.

NECP priemonėje A5 deklaruojamas kompensacinės paramos teikimas ūkiams už ilgalaikius įsipareigojimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu. Planuojama, jog 60 tūkst. ha plote bus nenaudojamos mineralinės N trąšos, suminis ŠESD sumažinimo efektas – 185,8 tūkst. t CO2 ekv. „Ar tai reiškia, kad bus skatinama tręšti organinėmis trąšomis? – teiraujasi R. Vilimienė, – ar tai ekologinių ūkių skatinimas“? NECP priemonėje A6 numatytas srutų ir mėšlo panaudojimo privalomų reikalavimų tobulinimas, apimsiantis 1 mln. ha plotą, efektas sieks 156,6 tūkst. t CO2 ekv. LVPŪA vadovės R. Vilimienės teigimu, A6 aprašyme nurodyta, kad įterpus mėšlą (t. y. organines trąšas) susidarys prielaida mažinti mineralinių azotinių trąšų naudojimą, o tai neaiški priklausomybė. Kitas klausimas – dėl 4 val. termino įterpti mėšlą: a) Lietuvos ūkiai neturi techninių galimybių dviem darbams vienu metu atlikti, nes dažnai dirbama 1 traktoriumi arba dirba 1 asmuo, b) net ir įterpiant mėšlą iš karto po jo paskleidimo (pavyzdžiui, apariant), 4 val. terminas yra per trumpas laiko tarpas, kad spėtum patręštą plotą suarti. R. Vilimienė apibendrindama teigia, jog tokios technologijos taikymas smarkiai pablogintų konkurencines ūkio sąlygas, nes darbo našumas sumažėtų 2–3 kartus bei išaugtų kaštai, t. y. mažėtų ūkių konkurencingumas. „Vadovaujantis EP ir ET direktyva Nr. 2016/2284, 4 val. terminas nėra priskiriamas prie privalomų išmetamų teršalų mažinimo priemonių, – tvirtina R. Vilimienė. – Toks nacionalinės teisėkūros reikalavimas yra perteklinis.“

Gamybos kaštai tik didės?

Priemonėje A7 nurodomas pašarų gyvuliams sudėties dalinio keitimo skatinimas mažinant metano ir azoto junginių išsiskyrimą. Planuojamas efektas – informuoti ūkininkus apie tam tikros pašarų sudėties keitimo poveikį ŠESD emisijoms išlaikant produktyvumą. Tačiau LVPŪA valdybos pirmininkė R. Vilimienė sako, jog dar neatlikti tyrimai, kaip pasikeistų gamybos kaštai, iš dalies keičiant pašarų gyvuliams sudėtį. „Ar ūkiai pajėgūs taikyti naujas technologijas, kai pieno, mėsos supirkimo kaina svyruoja ant savikainos ribos?“ – klausia LVPŪA vadovė.

Priemonėje A8 akcentuojamas subalansuotas mineralinių trąšų naudojimas, nurodant efektą – mineralinių N trąšų sunaudojimas sumažės 15 proc., suminis ŠESD sumažinimo efektas sieks 1557,2 tūkst. t CO2 ekv.

Priemonėje A9 „Tausojančių ir tvarių ūkininkavimo metodų skatinimas“ ŽŪM įsipareigoja viešinti gerąją tausojančio ir tvaraus ūkininkavimo praktiką ir pasiekti 5,2 tūkst. t CO2 ekv. efektą. Pasak LVPŪA vadovės R. Vilimienės, tai yra būrimas iš kavos tirščių. Priemonėje A10 „Ūkininkų informavimas apie galimybes mažinti klimato kaitą (ŠESD kiekį) ūkio lygyje“ skamba tie patys prognozuojami efektai – konsultacijų apie energijos vartojimo efektyvumo didinimą teikimas ūkininkams. Priemonėje A11 „Produktyvesnių, ligoms ir klimatui atsparesnių gyvulių, žuvų veisimo skatinimas“ tikimasi informuoti ūkininkus, žuvų verslo atstovus apie galimybes veisti ar įsigyti klimatui palankesnių ir produktyvesnių gyvulių, žuvų veislių.

„Daug vilčių dedame į prasidėjusį dialogą su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu bei jo komanda, – sako LVPŪA valdybos pirmininkė R. Vilimienė. – Visgi pasigendame geranoriškumo iš kitų žemdirbių likimą „reguliuojančių“ ministerijų. Be to, pastebiu, jog neretai patys žemdirbiai nepamatuoja savo lūkesčių ir galimybių. Pagalba kuriant teisės aktus turi būti suinteresuoti ir patys ūkininkai. Pastarojo meto ekologinės nelaimės palietė ne tik žemdirbius, bet ir žemės ūkio produkcijos vartotojus. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti ne tik projektuojamos, bet ir realios pažangos.“

Justinas ADOMAITIS

Rekomenduojami video