Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Peršalimą padės įveikti gamtos dovanos

 Niūrūs drėgni orai ir vis dažniau užklumpančios peršalimo ligos daugelį verčia griebtis vaistų. Tačiau natūraliosios medicinos ekspertai siūlo gydytis be piliulių ir nepamiršti liaudies medicinos.

Žolelės nuo peršalimo

Žolininkė J. Balvočiūtė

Pirmiausia reikia stengtis neperšalti, nešioti galvos apdangalą, nes per šią kūno dalį gauname daug šalčio. Labai gerai vakarais pasimėgauti žolelių arbata, bet galima užsiplikyti ir obuolių žievelių arba visą obuolį. Iš tokios arbatų gauname rūgščių, eterinių aliejų, o tai teigiamai veikia organizmą. Pravartu kasdien suvalgyti arbatinį šaukštelį spanguolių.

Skirtingoms peršalimo ligoms gydyti naudojami skirtingi augalai. Ypač naudingos vingiorykštės. Šis augalas – natūralus aspirinas, pasižymintis uždegimą slopinančiu poveikiu. Kvėpavimo takų negalavimams gydyti tinka visi kvapnūs augalai. Jeigu reikia išprakaituoti, patartina gerti saldžią arbatą.

Karščiavimą geriausiai mažina liepžiedžiai, vingiorykštės. Be to, šios žolelės slopina uždegimą. Kai susergama kvėpavimo takų ligomis, reikėtų gerti daugiau kvapių augalų arbatos. Jos praplečia bronchus, veikia dezinfekuojamai. Tinka visos mūsų šalyje augančios kvapios žolės, o iš atvežtinių daugiausia gydomųjų savybių turi eukaliptas. Galima naudoti jo eterinį aliejų. Skausmą gerai slopina karklų žievė. Reikėtų jos prisidžiovinti ir po truputį dėtis į arbatą. Ramunėlės atpalaiduoja spazmus.

Organizmo ženklai

Žolininkas Marius Lasinskas

Šiuo metu dar galima rinkti šaknis, kai kuriuos vaisius, kadagius, šermukšnių uogas, svarainius, dilgėlių sėklas. Pagrindinis vaistinių augalų pranašumas prieš sintetinius yra tai, kad jie rečiau sukelia šalutinį poveikį. Gydantis peršalimo ir virusines ligas, vaistažolės gali būti lygiavertės tradicinės medicinos preparatams, tačiau kai kuriais atvejais numoti ranka į šiuolaikinės medicinos laimėjimus, sintetinius vaistus negalima. Kita vertus, jeigu žmogus susirgo, vadinasi, organizmas siunčia ženklą, kad reikia sustoti ir apgalvoti, ką daro negerai.

Maistas sielai ir sveikatai

Žolininkė Danutė Kunčienė

Atšalus orams, patartina valgyti daugiau tokių produktų, kurie organizmą šildo, o šaldančių, pavyzdžiui, šviežių agurkų, vengti. Tad šiuo metu geriausia – rauginti ir sūdyti agurkai. Tinka visi sūdyti ir rauginti produktai, tik jokiu būdu ne konservuoti, ypač su actu. Šaltuoju metų laiku nepakenks saikingai vartojamas aliejus ar sviestas. Vartodami sėklas ir aliejus, stipriname kaulus, nes sėklose yra visų medžiagų, reikalingų kaulų ir nervų sistemai.

Šaltuoju metu reikėtų valgyti daugiau šiltų sriubų ir troškinių. Labai naudinga burokėlių sriuba su džiovintais baravykais ar kitais grybais. Organizmui ypač naudingos įvairios sėklos. Netgi galima pasigaminti šilto gėrimo su sėklomis: susimalkite saulėgrąžų, įdėkite medaus ir cinamono. Galima pagardinti cikorijomis, miežiais.

Puikiai šildo aštresni prieskoniai, pavyzdžiui, krienai. Valgant aštrų maistą gerėja kraujotaka ir virškinimas. Reikėtų nepamiršti gvazdikėlių, kurie šildo, kelia kraujospūdį, padeda kosint. Pienas su imbieru, kardamonas šildo ir tonizuoja. Jei esate prikimę, pakramtykite kardamono. Cinamonas stiprina širdį ir inkstus.

Tiems, kurių skrandis netoleruoja rūgščių produktų, rekomenduoju virti švelnią sriubą, į kurią po lygiai dedama šviežių ir raugintų kopūstų. Galima įtarkuoti šviežių morkų, moliūgų. Šiek tiek paraugintos morkos ar moliūgai skrandžiui irgi nepakenks, bet šviežių krienų, žinoma, negalima.

Tie, kas turi bėdų dėl virškinimo, iš ryto gali išgerti 40–50 g šviežių kopūstų sulčių – jos puikiai reguliuoja žarnyno veiklą. Maišyti galima su morkų ar burokėlių sultimis. Tokiais atvejais tinka ir linų sėklų kisielius. Tiems, kurių skrandis silpnesnis, patartina 7–9 val. ryto išgerti skrandį stiprinančios arbatos. Tačiau skysčių nereikėtų vartoti per daug, kad neapsunkintumėte inkstų ir šlapimo pūslės darbo.

Gerosios česnako savybės

venskutonis

Petras Rimantas Venskutonis

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius

Ne itin malonaus kvapo ir aštraus skonio vaistinį augalą gydytojai nuo seno rekomenduodavo valgyti bemaž nuo visų ligų. Šiandien gerąsias česnako savybes patvirtina ir mokslas. 1500 metų prieš Kristų egiptiečių papirusuose jau buvo surašyti 22 gydomieji receptai su česnakais. Nuo seno česnakai vartoti ir graikų medicinoje, tad apie jų naudą žinoma labai seniai. Antrojo pasaulinio karo metu česnakai buvo vadinamai rusišku penicilinu – antimikrobine medžiaga.

Apie česnakus yra parašyti keli tūkstančiai mokslinių straipsnių. Publikacijose apžvelgta jų nauda ir poveikis sveikatai bei ligų prevencijai. Kone labiausiai tirti apsaugos būdai nuo širdies kraujagyslių, onkologinių ligų, taip uždegimo slopinamasis poveikis. Česnakai padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį. Ši daržovė gerina kvėpavimo takų sistemos veiklą, valo toksinus, lėtina vėžinių ląstelių progresavimą.

Be to, česnakai veikia tarsi priešnuodžiai. Jie puikiai įveikia infekcijas ir visus mikroorganizmus. Ši daržovė išsiskiria antimikrobinėmis savybėmis ir veikia kaip antibiotikas.

Rekomenduojami video