Svogūninės gėlės Lietuvoje yra vertinamos ir mėgstamos. Tai puikiai įrodo visos liaudies šventėmis tapusios jų žydėjimo dienos, tarkime, narcizų šventė Druskininkuose ar tulpių – Burbiškio dvare. Reginys, kai Vijūnėlės parke išsiskleidžia daugiau kaip 200 tūkst. narcizų ar visa Burbiškių dvaro teritorija pasipuošia tulpių žiedais, iš tiesų užburia. Juo pasigėrėti suplaukia minios tautiečių ir užsienio svečių.

Keukenhofo parkas

Tokių švenčių idėją Lietuva pasiskolino iš Olandijos, garsaus Keukenhofo parko, esančio nedideliame Lisės miestelyje. Gėlės šiame parke kasmet sodinamos vis kita tema, tad kiekvieną pavasarį tulpių ir kitų svogūninių augalų kompozicijos atrodo kitaip. Tai didžiausias gėlių parkas pasaulyje.

Sezono pradžioje pirmieji pasirodo balti, švelniai rožiniai, dangaus mėlynę primenantys krokai ir hiacintai, įvairiausiais geltonos spalvos atspalviais akį džiuginantys narcizai bei ankstyvųjų tulpių žiedai.

Scanpix nuotr.

Nužydėjus ankstyviesiems augalams, pražysta stambiažiedės, netradicinių žiedlapių ir spalvų tulpės. Jų kompozicijas paįvairina rododendrai ir azalijos. Vaikštant po parką akys raibsta nuo spalvų, o nosį glosto gėlių skleidžiamas kvapas. Ypač stipriai kvepia hiacintai.

Kiekvienais metais parke pasodinama apie 7 mln. svogūnėlių. Visi jie atkeliauja iš vietinių augintojų – parke net yra lentelės su tulpių ūkių savininkų pavardėmis. Olandijoje įprasta padėti uždirbti saviems, o ne svetimiems. Teko girdėti, kad Lietuvos verslininkai siūlė kai kurių augalų atvežti perpus pigiau, nei jie kainuoja Olandijoje, tačiau pasiūlymas buvo atmestas paaiškinus, kad olandai laikosi nerašytos taisyklės – palaikyti savus verslininkus.

Olandai juokauja: kad ir kur į jų žemę durtum pirštu, ten ištrykš vanduo. Ypač lengvos ir drėgnos Olandijos dirvos puikiai tinka svogūninėms gėlėms. Jų plotai šioje šalyje užima 16 500 hektarų. Per metus olandai eksportuoja apie 1 mlrd. svogūnėlių. Taigi iš svogūninių gėlių gauna dvigubą naudą – prekiauja svogūnėliais ir uždirba iš žiedais pasigrožėti norinčių parko lankytojų.

Scanpix nuotr.

Tulpių augintojai

Lietuviai taip pat neabejingi svogūninėms gėlėms. Štai Beinoravos kaime (Radviliškio r.) Gražina ir Vytautas Vaičaičiai tulpes augina jau tris dešimtis metų. Pirmasis tulpių aistra užsidegė Vytautas, kai su žmona kaip jauni specialistai atvyko dirbti pagal paskyrimus į Beinoravos daržovių ir gėlių sėklininkystės tarybinį ūkį, kuriame buvo auginamos tulpės ir narcizai. Greta darbo sėklininkystės ūkyje Vytautas ir savo darže pradėjo sodinti tulpių, skirtų skinti, svogūnėlius. Šeima yra sukaupusi nemenką jų kolekciją. Iš Olandijos stengiasi atsisiųsti įdomesnių, gražesnių veislių ir „prijaukinti“ jas lietuviškomis sąlygomis.

Savo sklype šeima augina apie 250 tulpių rūšių. Darbo rankų prie šių gėlių daugiausia reikia šiltuoju metų laiku, o žiemą telieka stebėti lysves, kad svogūnėliai neiššaltų.

Vaičaičiai kasmet savo tulpes iškasa, o rudenį vėl pasodina svogūnėlius. Stengiasi nesodinti į tą pačią vietą, nes tulpėms reikalinga sėjomaina, siekiant išvengti ligų. G.Vaičaitienė visiems tulpių augintojams pataria šias gėles sodinti kasmet, nesvarbu, ar augina didelę jų lysvę, ar tik pavienius augalus darželyje.

„Būtinai reikia iškasti. Tada jos džiugins gražiais žiedais, o svogūnėliai bus tvirti. Jeigu neiškasite, tulpės pamažu sunyks“, – mokė tulpių auginimo žinovė.

Moteris patarė sodinti tulpes ne po vieną, o grupelėmis. Pasak Gražinos, jeigu gėlynas nedidelis, patogiausia tulpes sodinti į specialias dėžutes, skirtas svogūninėms gėlėms į gruntą sodinti. Į vieną dėžutę telpa 5–7 svogūnėliai. Jos – daugkartinės, žemėje nesupūva. Šaknims vietos dėžutėje užtenka, nes ji kiaura, kaip tinklelis. Taip ne tik gėlių svogūnai nesugadinami, bet ir nesunku skoningai susodinti tulpes grupelėmis pagal norimas spalvas.

Auginimo ypatumai

Pasak agronomės selekcininkės Halinos Grinkevičienės, viena iš svarbiausių sąlygų, kad svogūniniai augalai – tulpės, narcizai, hiacintai, žydrės, krokai, sniegdryžės – gerai augtų, yra iš anksto paruoštas dirvožemis.

„Perkastas dirvožemis turi spėti susigulėti, kitaip nepavyks svogūnėlių pasodinti tinkamame gylyje ir, jeigu žiemą bus mažai sniego, jie gali nukentėti, – sakė ji. – Labai svarbios yra ir trąšos. Pasodinus svogūninius augalus į žemę reikėtų įterpti organinių trąšų, geriausia perpuvusio mėšlo (6–10 kilogramų kvadratiniam metrui), taip pat fosforo ir kalio arba mineralinių trąšų su šiek tiek azoto (bendra dozė – 40–60 gramų kvadratiniam metrui). Svarbu žinoti, kad turi praeiti šiek tiek laiko, kol jos pradės veikti.“

Žemė perkasama ne giliau kaip 30 centimetrų, kad iki šalčių svogūninių augalų šaknys spėtų pasiekti 20 centimetrų gylį. Prieš sodinant visus svogūnėlius agronomė siūlo kruopščiai apžiūrėti, sveikus profilaktiškai pusvalandžiui pamerkti į 0,1 procento kalio permanganato ar bet kokio fungicido tirpalą.

Sodinamos etapais

H.Grinkevičienės teigimu, visų svogūninių augalų nereikėtų sodinti vienu metu. Tai daryti patartina etapais. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje sodinami patys smulkiausi svogūnėliai: scylių, žydrių, puškinijų, krokų, sniegdryžių. Visų svogūninių augalų sodinimo gylis (su retomis išimtimis) turi būti tris kartus didesnis nei paties svogūnėlio skersmuo (pavyzdžiui, jeigu svogūnėlio skersmuo yra 3 cm, jį sodinti reikėtų 9 cm gylyje). Sodinimo gylis priklauso ir nuo mechaninės dirvožemio sudėties: jeigu dirvožemis lengvas, sodinama šiek tiek giliau, jeigu sunkus, priešingai – ne taip giliai. Smulkiasvogūnės gėlės vienoje vietoje gali augti nuo trejų ketverių iki dešimties metų (pavyzdžiui, snieguolės), todėl jos paprastai sodinamos greta tų augalų, kurių šakos driekiasi palei žemę, arba tarp daugiamečių gėlių.

„Svogūniniai augalai labai gražiai atrodo ir pievoje, – tikino agronomė. – Ypač dailų reginį sukuria grupelėmis po 5–10 vienetų susodintos gėlės.“

Rugsėjo antrojo dešimtadienio pradžioje sodinami narcizai. Pasodinus vėliau, svogūnėliai nesuformuos pakankamai šaknų ir gali žūti. Maždaug po savaitės ateina metas į žemę kišti hiacintų svogūnėlius. Paskutinį rugsėjo dešimtadienį sodinamos tulpės. Jeigu šioms gėlėms nužydėjus ketinama jas pakeisti vienmečiais augalais, sodinama kompaktiškai. Jeigu tulpės sodinamos tarp daugiamečių augalų, svogūnėlius galima iškasti kartą per dvejus trejus metus. Tokiu atveju tulpės grupuojamos po 5–10 vienetų. Šias gėles reikėtų pasodinti iki spalio 10–15 dienos. Jeigu ruduo sausas, pasodintus svogūninius augalus būtina palaistyti. Jeigu sodinami sausai laikyti narcizai be šaknų, geriausia juos užkloti bent 10 cm nukritusių lapų sluoksniu. Vėliau to daryti nebereikės, nes narcizai vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.

Ne tik lysvėje

Svogūninės gėlės gali būti sodinamos ne tik gėlyne ar gėlių lysvėje priešais namą. Pastaruoju metu madinga jas sodinti ir tarp daugiamečių augalų ar netgi specialiuose vazonėliuose arba krepšiuose. Tradiciškai svogūninės gėlės sodinamos gėlyne ar specialiai joms paliktoje vietoje palei vejos kraštą. Toks sodinimo būdas patogus, tačiau gėlėms pražydus sukuriamas masės efektas – didelė spalvota dėmė.

„Tiesa, po dviejų trijų savaičių svogūnus tenka iškasti, nelaukiant, kol gėlės visiškai nužydės, kad jas būtų galima pakeisti vienmečiais augalais. Tokiu atveju mažai tikėtina, kad svogūnai bus kokybiški ir kitąmet džiugins gražiais žiedais, – aiškino H.Grinkevičienė. – Jeigu lauksite, kol lapai visiškai nugels, vaizdas bus nekoks, o jį pakęsti teks iki birželio vidurio.“

Būtent dėl šios priežasties pastaruoju metu svogūniniai augalai vis dažniau sodinami tarp daugiamečių – pastarieji paslepia gelstančius svogūninių gėlių lapus, tačiau taip sodinti galima tik tas gėlių rūšis, kurių svogūnėlių nebūtina kasmet iškasti.

Vis dažniau svogūniniai augalai sodinami į specialius krepšius. Prekybos vietose jų galima įsigyti įvairaus dydžio. Šis būdas labai patogus, nes krepšelius su svogūnėliais galima įkasti bet kuriame sodo kampe, o kai gėlės sužydi – pernešti juos į bet kurią vietą, kur augalai suformuos svogūnus, vadinasi, žiedais džiugins ir kitais metais. Tokiame krepšyje galima sluoksniais sodinti ir skirtingų augalų svogūnėlius. Tokiu atveju svarbu juos pasodinti tinkamame gylyje ir kruopščiai pasirinkti rūšis, kad jos žydėtų vienu metu arba, atvirkščiai, etapais. Į krepšio dugną įpilama nedaug dirvožemio ir sudedami patys stambiausi svogūnėliai, pavyzdžiui, hiacintų. Jie užpilami nedideliu sluoksniu dirvožemio, o tada sodinami kiek smulkesni svogūnėliai (narcizai, tulpės), kurie taip pat užberiami dirvožemiu. Viršutiniame sluoksnyje išdėliojami smulkiausi svogūniniai augalai ir užpilami žeme. Toks krepšys įkasamas į žemę, ant viršaus užpilama dar du trys centimetrai dirvožemio. Žiemai patartina užkloti nukritusių lapų sluoksniu.

Pavasarį sodinamos svogūninės gėlės

Lelijos

Tai vienos gražiausių gėlių, priskiriamų daugiamečiams svogūniniams augalams. Įvairiausių spalvų ir atspalvių lelijų svogūnai sodinami 20–25 cm gylyje kas 10–15 cm. Išimtis – baltosios lelijos. Jų svogūnėliai sodinami 3–5 cm gylyje. Lelijos gerai auga derlingoje, purioje, drėgnoje dirvoje, saulėtoje ir šiltoje vietoje. Lietuvoje mėgstamiausi azijinių ir rytinių lelijų hibridai. Populiariausios veislės yra Bonbini, Double Fata Morgana, Marrakech, Kentucky ir kt.

Begonijos

Sodinamos kovo–gegužės mėnesiais. Jų svogūnėliai įbedami 15–20 cm gylyje kas 20–25 cm. Gėlės gerai auga derlingame, puriame, neutralaus rūgštingumo dirvožemyje. Pavasarį populiarios svyrančiosios ir pilnavidurės begonijos. Žinomiausios svyrančiųjų begonijų veislės yra Cascade Florence, Illumination Apricot, Pendula Cascade Red, Pendula White, ir Pendula Pink. Populiariausios pilnavidurių begonijų veislės – Double Yellow ir Double White.

Kardeliai

Šios gėlės sodinamos ankstyvą pavasarį. Stambūs gumbasvogūniai kardeliai sodinami 10–15 cm gylyje, mažesni – 5–10 cm gylyje kas 15–20 cm. Šie augalai mėgsta derlingą dirvožemį ir šilumą, todėl sodinti reikėtų atviroje saulėtoje vietoje. Mėgstamiausios kardelių veislės yra Oscar, Plum Tart, Priscilla, Nova Lux ir kt.

Jurginai

Svogūnėliai sodinami 15 cm gylyje kas 35–50 cm. Šios gėlės mėgsta saulę, šilumą ir užuovėją. Lietuvoje dažniausios jurginų veislės yra Kontraste, Franz Kafka, Eveline ir daug kt.

Narcizai

Jei pernai pavėlavote pasisodinti narcizų (šie darbai atliekami rudenį), galite įsigyti vazonėliuose pasodintų pavasariu dvelkiančių geltonųjų šauklių. Narcizai puikiai dera su daugeliu pavasarinių gėlių, pavyzdžiui, tulpėmis ar hiacintais, bei kitais daugiamečiais augalais. Jie dailiai atrodo šalia pelargonijų, rasakilų, raktažolių, viksvų.