Besibaigianti vasara kviečia pasiraitoti rankoves, nes laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje.

Apie trąšas

Kai ką dar galima tręšti, kai ką būtina genėti, o spygliuočius pats metas sodinti, jei norime, kad jie prigytų. Nereikėtų pamiršti ir ligotų augalų. Juos apžiūrėjus, parinkti tinkamas priemones ir nupurkšti. Na, o jei sulaukėme gero derliaus, pats metas jam paruošti rūsius ir sandėliukus. Vis dar galima retinti vaismedžių vainikus, kad nesikauptų drėgmė ir vaisiai geriau noktų, bet pagrindinį genėjimą vertėtų palikti pavasariui. Jau šiuo metu galite pradėti ruošti duobes rudeniniam vaismedžių sodinimui. Svarbiausia išnaikinti piktžoles, kenkėjus ir, žinoma, tinkamai patręšti dirvą. Rugpjūčio pabaiga yra tinkamas metas derėjusių aviečių ir gervuogių stiebams išpjauti iki pat žemės paviršiaus. Kitaip tariant, derėjimui reikia auginti tik vienmečius stiebus. Visi išpjaustyti stiebai išnešami iš avietyno ir sunaikinami. Dar racionaliau juos susmulkinti specialiu smulkintuvu ir įterpti į dirvą.

Anot agronomo Tautvydo Gursko, paskutinė rugpjūčio dekada ir pirmoji rugsėjo savaitė – laikas, kai dar galima tręšti veją daug azoto turinčiomis trąšomis. „Po rugsėjo 10 d. jau nevertėtų naudoti trąšų su azotu, nes jos skatina naujų lapų vegetaciją ir augimą. Dėl to gali nespėti sumedėti augalo rozetė, atsakinga už žiemojimą, o tada veja nušals, paruduos, pavasarį atrodys labai negražiai, nors rudenį iki pat šalnų didžiuositės ypač žaliu vejos kilimu“, – sako agronomas. Vaismedžių ir vaiskrūmių azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų turinčiomis trąšomis tręšti taip pat jau nebereikia. Mat medis ir visi jo ūgliai ruošiasi žiemojimui, medžiagos iš lapų keliaujaaus į šaknis, todėl lapai pakeis spalvą.

Genėjimas

Jeigu dar negenėjote kaulavaisių, galite paskubėti tai padaryti, nes geriausias laikas genėjimui yra nuskynus derlių. „Nuskynėme vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus ir galime išgenėti visą vaismedį, kad jis būtų gražus, tvirtas, kad kitais metais jo šakos neišlinktų ir neišlūžtų. Tada kaulavaisiai spės per likusį laiką susigydyti žaizdas, neprileis daug vilkūglių, o kiti ūgliai spės sumedėti ir pasiruošti žiemai, kad nenušaltų“, – rekomendavo pašnekovas. Anot specialisto, dar galima genėti ir sėklavaisius – obelis ir kriaušes. Tai vadinamas šviesinamasis genėjimas, kuris atliekamas likus 2–3 savaitėms iki vaisių skynimo, kada išpjauname vilkūglius ir atidengiame vaisius, kad jie gautų daugiau saulės ir įgautų geresnę spalvą bei skonines savybes, geriau laikytųsi per žiemą.

Uogos

Nuo rugpjūčio vidurio geriausias laikas sodinti braškes. Kad būtų lengviau jas prižiūrėti, rekomenduojama įrengti lysves, dengtas polietilenine plėvele, juoda daržo danga ar geotekstile. Naudojant šias dangas, rečiau teks ravėti, laistyti, nereikės purenti žemės, be to, daigai bus apsaugoti nuo kekerinio puvinio, džiaugsitės švariomis uogomis.

Jau baigiasi šilauogių derlius, tad jas reiktų nuskinti, nepalikti ant krūmo. Paliktos ant krūmo uogos supūva, jose žiemoja įvairių ligų sukėlėjai, ypač puvinio. Šiemet rudasis puvinys pažeidė nemažai vaisių, nes ant medžių matosi nemažai supuvusių obuolių. Tokie vaisiai mumifikuojasi, juose žiemoja ligos, kurios pavasarį pasklinda po visą sodą, todėl reikia nepatingėti puvėkus nurinkti ir išvežti. Specialisto teigimu, šiuo metu soduose matomas kokomikozės protrūkis – tai kaulavaisių liga, kai kamienas atrodo tarsi apvarvėjęs sakais, o paskui nudžiūsta ištisos šakelės. Purškimas cheminiais preparatais, būtent fungicidais, padėtų išspręsti šią problemą.

Anto T.Gursko, nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio yra pats geriausia laikas persodinti spygliuočius – pušis, egles, tujas, kėnius, kadagius.

Parengė Elena Matiukaitė