Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pasaulis 2016-aisiais

Paskutinės istorijon besitraukiančių 2016 metų dienos verčia prisiminti svarbiausius šiemet pasaulyje nutikusius įvykius. Kai kurių poveikį, ko gero, jausime ne tik ateinančiais metais, bet žymiai ilgiau.

Scanpix nuotr.

D.Trumpo triumfas

Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai beveik visada tampa tarptautinės reikšmės įvykiu, ypač tada, kai prie galingiausios pasaulio valstybės vairo stoja politikas, kurio sėkmė rinkimuose daugeliui atrodė labai abejotina. Politikos juokdariu, rėksmingu nepritapėliu nuo pat 2015-ųjų birželio 16 dienos, kai oficialiai paskelbė apie savo sprendimą dalyvauti JAV prezidento rinkimuose, laikytas nekilnojamojo turto magnatas Donaldas Trumpas pasiekė pergalę. Pačioje rinkimų kampanijos pradžioje dauguma politikos ekspertų jo galimybes laimėti vertino itin skeptiškai, bet D.Trumpui pavyko palenkti į savo pusę Respublikonų partijos narius pirminiuose rinkimuose ir tapti šios politinės jėgos kandidatu.

Jo kova su Demokratų partijos kandidate Hillary Clinton buvo kaip reta nuožmi, D.Trumpas net viešai grasino pasodinsiantis ją į kalėjimą, jei taps prezidentu. Tokie pareiškimai, adresuojami varžovams, politinėje kovoje dėl Baltųjų rūmų nėra dažni. D.Trumpas rinkėjams žadėjo pasienyje su Meksika pastatyti didžiulę sieną, kuri apsaugotų nuo nelegalių imigrantų, tvirtino nutrauksiantis Amerikai nenaudingas svarbias tarptautinės prekybos sutartis, į šuns dienas dėjo JAV užsienio politiką, abejojo NATO nauda. Dauguma amerikiečių patikėjo D.Trumpo pažadais „padaryti Ameriką vėl didžią“, ir JAV rinkikų kolegijos nariai didele balsų persvara išrinko jį 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Kaip „Amerika vėl taps didi“, pamatysime po sausio 20 d., kai jis pradės eiti šalies vadovo pareigas.

Scanpix nuotr.

Skyrybos su ES

Birželio 23 dieną 33,57 mln. Didžiosios Britanijos piliečių dalyvavo referendume dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje. Jį britų rinkėjams 2015-ųjų rinkimų kampanijos metu buvo pažadėjęs surengti tuometinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Savo nuomonę dėl to pareiškė 72,2 proc. balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Kadangi išvakarėse rengtos visuomenės apklausos rodė, kad laimės narystės ES šalininkai (būtent už tai aktyviai agitavo premjeras D.Cameronas), referendumo rezultatai sukėlė šoką ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje. 52 proc. rinkėjų balsavo už pasitraukimą iš ES, 48 proc. – už tai, kad reikėtų pasilikti. Tautos sprendimo priblokštas D.Cameronas atsistatydino, o jo vietą užėmusi Theresa May iškart pareiškė, kad referendumu pareikšta valia išstoti negali būti niekaip interpretuojama.

Netrukus paaiškėjo, kad išsiskirti su ES nėra paprasta: kaip ir visų skyrybų atveju, laukia ilgas abiejų pusių interesų derinimo procesas. Didžioji Britanija dėl šio sprendimo patirs didelių ekonominių praradimų. Galbūt todėl Londonas neskuba oficialiai pateikti prašymo skirtis: jis tai turėtų padaryti tik po 3 mėnesių. Tada prasidės derybų su ES procesas, kuris pagal Lisabonos sutartį truks 2 metus. Kokiomis sąlygomis pavyks susiderėti, sužinosime dar negreitai.

Scanpix nuotr.

Teroristų atakos Europoje

Šiemet skaudžių teroristų smūgių patyrė kelios Europos šalys. Kovo 22 d. rytą Belgijoje susisprogdino trys savižudžiai islamistai: du – Briuselio tarptautiniame oro uoste, vienas – miesto centre, Maalbeko metro stotyje. Per išpuolį žuvo 32 žmonės, daugiau nei 300 buvo sužeista. Tai kruviniausi teroro aktai Belgijos istorijoje. Atsakomybę už juos prisiėmė teroristų organizacija „Islamo valstybė“. Policijos tyrimas atskleidė, kad išpuolius įvykdę teroristai priklausė tai pačiai 2015 metų lapkritį Paryžiuje teroro aktus surengusių islamistų grupei.

Liepos 14-ąją, Prancūzijai švenčiant Bastilijos paėmimo dieną, prie 19 t masės sunkvežimio vairo sėdęs islamistas tyčia įvažiavo į pėsčiųjų alėją Nicos centre. Per šį išpuolį žuvo 86 žmonės, 434 buvo sužeisti. Policijos pareigūnams pavyko nušauti teroristą. Atsakomybę už šį teroro aktą prisiėmė „Islamo valstybė“. Gruodžio 19 dieną panašus išpuolis įvykdytas pačiame Berlyno centre: nužudęs vairuotoją iš Lenkijos ir užgrobęs jo sunkvežimį, su „Islamo valstybe“ siejamas teroristas dideliu greičiu įvažiavo į kalėdinės mugės teritoriją prie kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios. Žuvo 12 žmonių, 56 buvo sužeisti. Pasprukęs teroristas po keturių dienų buvo nušautas Italijoje. Minėti teroristų išpuoliai Europoje šiais metais buvo didžiausi, mažesnių įvykdyta gerokai daugiau.

Scanpix nuotr.

Rytinio Alepo šturmas

Pilietinis karas Sirijoje liepsnoja nuo 2011 metų, kai prasidėjo politinės opozicijos vadovaujamas sukilimas prieš geležine ranka šalį valdantį prezidentą Basharą al-Assadą. Iš pradžių Damasko režimas neatlaikė karinio sukilėlių spaudimo ir užleido jiems didelę šalies teritorijos dalį. Tačiau vėliau B.al-Assado Vyriausybės kariuomenė, remiama Irano ir Rusijos, ėmėsi barbariškos karybos taktikos, naudodama prieš sukilėlius cheminius ginklus ir kasetines bombas. Ilgainiui jai pavyko atsiimti dalį sukilėlių užimtų miestų ir regionų, o esminis lūžis įvyko netrukus praėjusių metų rugsėjį, kai į pilietinį karą Sirijoje B.al-Assado pusėje oficialiai įsitraukė Rusija, pradėjusi intensyviai bombarduoti sukilėlių pozicijas. Tai leido Sirijos vyriausybinėms pajėgoms pereiti į puolimą. Šių metų birželį jos pradėjo didelio masto operaciją siekdamos atsiimti rytinę didžiausio šalies miesto Alepo dalį. Rugsėjį JAV ir Rusijos pastangomis sudarytos paliaubos netrukus žlugo, ir nuožmus Alepo šturmas buvo atnaujintas. Civilių gyventojų bombardavimai ir apšaudymai sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą, kurią Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai pavadino viena didžiausių per kelis dešimtmečius. Mūšiuose dėl rytinio Alepo kontrolės žuvo daugiau nei 35 tūkst. žmonių, apie 76 proc. jų – civiliai. Nuo kulkų ir bombų gyvybės neteko daugiau kaip 5 tūkst. vaikų. Nepaisant to, Sirijos ir Rusijos pajėgos atsisakė nutraukti šturmą. Gruodžio 15 d. buvo pasiektas susitarimas, leidžiantis rytiniame Alepe užblokuotiems sukilėliams ir civiliams palikti miestą.

Scanpix nuotr.

Maištas Turkijoje

Liepos 15-osios naktį Turkijoje prasidėjo karinis maištas prieš islamizacijos politiką vykdančio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę. Netrukus po vidurnakčio į Ankaros, Stambulo ir kitų šalies miestų gatves buvo išvesta karinė technika, kariškiai pabandė užimti svarbiausius administracinius ir infrastruktūros objektus. Juos ginti stojo prezidentui ištikimos pajėgos. Per susišaudymą ir karinės aviacijos antskrydžius žuvo daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei 2 100 buvo sužeista. Sprogimai apgadino valdžios institucijų būstines, tarp jų – šalies parlamento ir prezidento rūmus. Nors maištininkai bandė suimti R.T. Erdoganą, jam pavyko laiku pasprukti. Netrukus maištas išsikvėpė. Paaiškėjus, kad pučas žlugo, prezidentas grįžo į sostinę, paskelbė nepaprastąją padėtį ir maišto rengimu apkaltino JAV gyvenančio garsaus turkų pamokslininko Fethullaho Guleno vadovaujamą visuomeninį judėjimą. Turkijos valdžia pradėjo masines represijas prieš maišto dalyvius ir jų rėmėjus: buvo suimta mažiausiai 40 tūkst. žmonių. Į kalėjimus sukišti ne tik tūkstančiai kariškių, bet ir teisėjų, mokytojų, dėstytojų, valstybės tarnautojų. Buvo atleista daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Masinės represijos NATO narėje Turkijoje sukėlė įtarimų, ar maišto nebus išprovokavusios šalies slaptosios tarnybos, kad prezidentas galėtų sustiprinti vienasmenę valdžią ir su šaknimis išrauti politinę opoziciją.

Scanpix nuotr.

Bandymai Šiaurės Korėjoje

Bene vienintelė Šiaurės Korėjos režimo galimybė priversti pasaulį atkreipti į jį dėmesį – branduolinio ginklo bandymai. Pchenjanas branduolinio ginklo programą vykdo jau ilgiau nei du dešimtmečius ir, nepaisant tarptautinės izoliacijos, jau pasiekė gana įspūdingų rezultatų. Šių metų sausio mėnesį Šiaurės Korėjos branduoliniame poligone buvo atliktas branduolinio užtaiso bandymas – jau ketvirtasis nuo 2006 metų. Oficialūs šalies atstovai informavo, kad buvo susprogdinta pirmoji šalyje sukurta vandenilinė bomba. Vakarų ekspertai skeptiškai įvertino tokį pareiškimą, ir ne tik dėl to, kad Pchenjanas labai mėgsta blefuoti. Pasak specialistų, ir šis, ir ankstesni ŠiaurėsKorėjos branduoliniai bandymai buvo nepakankamai galingi, kad patvirtintų galimą vandenilinės bombos egzistavimą. Tačiau rugsėjo 9 dieną šioje šalyje įvykdytas penktasis branduolinio ginklo bandymas sukėlė didelį nerimą. Šįkart jis buvo galingiausias: požeminio sprogimo galia siekė 10 kilotonų (1945 m. ant Hirosimos numestos JAV atominės bombos galia siekė 15 kilotonų). Jau dabar Šiaurės Korėja turi galimybę smogti raketinį branduolinį smūgį Pietų Korėjai ir JAV karinėms bazėms Japonijoje. Baiminamasi, kad per artimiausius kelerius metus Šiaurės Korėjos inžinieriai sukurs tarpžemynines raketas, galinčias pasiekti Europą ir JAV. Akivaizdu, kad nenuspėjamam Pchenjano režimui tai suteiks išskirtinę branduolinio šantažo galimybę.

Scanpix nuotr.

Olimpinės žaidynės

Rugpjūčio 5 dieną Brazilijoje, Marakanos stadione Rio de Žaneire, buvo iškilmingai atidarytos 31-osios olimpinės žaidynės. Jose dalyvavo daugiau nei 11 tūkst. sportininkų. Brazilija tapo pirmąja olimpiadą surengusia Pietų Amerikos šalimi. Galbūt jos dalyvių ir žiūrovų būtų buvę dar daugiau, jei ne šalyje kilęs Zika viruso epidemijos protrūkis, daugelį atbaidęs nuo kelionės į Rio de Žaneirą. Šis virusas siejamas siu mikrocefalija – sunkia liga, stabdančia negimusių kūdikių smegenų vystymąsi. Vasaros olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire geriausiai pasirodė JAV sportininkai, savo šaliai pelnę 46 aukso medalius. Antroje vietoje liko Didžiosios Britanijos atletai (27 aukso medaliai), trečioje – Kinijos sportininkai (26 aukso medaliai). Sidabro medalius šioje olimpiadoje iškovojo mūsų irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Riteris, bronzos – irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis ir baidarininkai Aurimas Lankas bei Edvinas Ramanauskas.

Scanpix nuotr.

Stichijos šėlsmas Italijoje

Rugpjūčio 24 dieną 3.36 val. ryto vietos laiku centrinę Italiją supurtė 6,2 balo žemės drebėjimas. Stiprūs požeminiai smūgiai griuvėsiais pavertė miestelius ties Umbrijos, Lacijaus ir Abrucų regionų riba. Po pirmojo smūgio seismologai užregistravo dar mažiausiai 2 500 silpnesnių. Šio žemės drebėjimo virpesiai buvo jaučiami visoje centrinėje Italijos dalyje, įskaitant Romą, Florenciją ir Boloniją. Labiausiai nukentėjo Amatričės miestelis, buvęs arčiausiai žemės drebėjimo epicentro. Kone pusė Amatričės akimirksniu virto griuvėsiais. Labai smarkiai nukentėjo ir Akumolio bei Arkvata del Tronto miesteliai. Stichijos šėlsmas pražudė 297 žmones, daugiau nei 380 buvo sužeista, apie 4 500 liko be pastogės. Geologų teigimu, žemės drebėjimas šioje Italijos dalyje buvo pats stipriausias nuo 2009 metų, kai požeminiai smūgiai Abrucų regione nusinešė daugiau nei 300 žmonių gyvybių, 65 tūkst. paliko be pastogės. Spalio 29 dieną už maždaug 30 km nuo rugpjūtį nuniokoto regiono ribų įvyko naujas 6,1 balo žemės drebėjimas, tačiau jis pareikalavo tik vienos aukos.

Rekomenduojami video