Botanika
Persimonai kilę iš Kinijos. Dabar jie auginami daugelyje subtropinio ir tropinio klimato karštų. Persimonai kai kuriuose kraštuose dar vadinami churma. Churma tiurkų kalba reiškia - mylima, saldi. Lotyniškai persimono vaisius ar uoga vadinasi diospyros, o tai jau reiškia dievų maistą. Rytų kraštuose persimonai dar vadinami oranžine saule, net auksiniu pomidoru.
Vien dėl tokių šių vaisių pavadinimų, sunku atsispirti jų nepargavus.
Šiaurės Amerikos valgė laukinius persimonus, kurių vaisiai smulkūs ir labiau panašūs į vynuoges nei į rimtus vaisius.
Tačiau kai kurių veislių persimonai užauga net iki 0,5 kilogramo. Būna vaisių, kurių minkštime yra 8–10 sėklų. Yra ir besėklių persimonų.
Persimono medis - rytinis juodmedis - užauga iki 10–15 metrų aukščio. Rudenį numeta lapus. Skiepyti vaismedžiai pradeda derėti po 3–4 metų ir būna derlingi net 100 metų. Ant vieno suaugusio medžio subręsta net 100-150 kg vaisių.
Yra bandymų persimonų medžius - rytinius juodmedžius - auginti Lietuvoje. Ne visada jie mūsų klimate gerai jaučiasi, tačiau kai kas giriasi sukaukęs savų persimonų vaisių. Žiniasklaidoje rašoma, kad persimonų medelį, užaugintą iš sėklų galima auginti namuose ant palangės. Tik norint po 3–4 metų sulaukti vaisių, į tokį medelį reikia įskiepyti savidulkių veislių įskiepį. Kambario sąlygomis persimonai užauga iki pusmetrio aukščio.
Vertė
Persimonų vaisiai saldūs, nes juose yra iki 25 procentų sacharozės ir gliukozės. Šie saldėsiai naudingi sergant širdies ligomis, nes stiprina širdies raumenį. Minėjome, jog persimonų galima susidžiovinti. Tada jie dėl saldumo pasidengia cukraus kristalėliais. Tad sudžiovintus galima valgyti kaip saldainius su arbata. Beje, persimonai džiovinami ne aukštesnėje kaip 45 laipsnių temperatūroje.
Persimonuose daug karotino, vitamino C, jodo, geležies, vario, kalio, kalcio... Liaudies medikai persimonus naudojo skrandžio ir kitoms virškinamojo trakto ligoms gydyti. Tvirtinama, kad persimonai padeda inkstų veiklai. Mat moka pašalinti iš organizmo kalcio druskas. Persimonai turi baktericidinių savybių, todėl slopina uždegimus, gydo žaizdas. Tinka skaudant gerklei. Suvaldo žagsulį. Mažina kraujospūdį. Ramina nervus. Metų pabaigoje, kai trumpos dienos ir ilgi vakarai, vien savo švytinčiu grožiu namuose pakelia nuotaiką. Tačiau patariama persimonais nepiktnaudžiauti - per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 2-3 vaisius. Dėl didelio cukrų kiekio persimonų nereikėtų valgyti sergant cukriniu diabetu, baiminantis priaugti svorio.
Persimonus patariama valgyti po valgio. O suvalgius išsivalyti dantis ir praskalauti gerklę, nes vaisiuose esančios taninų rūgštys gali pakenkti dantims.
Vartojimas
Dažniausiai persimonai valgomi švieži, prinokę. Nesunokęs vaisius sutraukia gleivinę. Prinokęs vaisius būna sviesto minkštumo. Tą minkštimą galima kabinti šaukštu ir mėgautis savitu skoniu. Persimonų galima dėti į salotas, pyragus. Galima išsivirti džemo ar marmelado. Su persimonais galima išsiketi varškės apkepą. Galima įdaryti viščiuką ar kitą paukštį. Tinka ne tik su paukštiena, bet ir su aviena, kiauliena, jautiena. Džiovintų persimonų galima dėti į plovą. Persimonai dera su daugeliu mėsos ir pieno produktų. Tad be baimės jais galima pagardinti daugelį patiekalų.
Kraštuose, kur auginami persimonai iš jų daromas vynas, sidras, net alus. Japonijoje iš neprinokusių persimonų gaminama japoniška degtinė - sakė, nors dažniausiai šis alkoholinis gėrimas daromas iš ryžių.
Persimonai - įdomūs vaisiai ar uogos. Kaip pavadinsi – vaisiais ar uogomis - taip jų grožis nenublanks, o burnoje bus saldu.