Dėl pandemijos mūsų gyvenime atsiranda daugiau ribojimų, kuriuos kai kas bando vadinti žmogaus teisių pažeidimais. Ką apie tai mano Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžiui atstovaujanti Viktorija Čmilytė-Nielsen? Mūsų pokalbis su naująja parlamento vadove apie galimą nepaprastosios padėties šalyje paskelbimą, Seimo darbą pandemijos metu ir kitas aktualijas, ypač – agrosektoriaus darbuotojų nuogąstavimus dėl išankstinių Liberalų sąjūdžio pareiškimų apie ketinimus naikinti lengvatas ūkininkams.

Liberalioji pusė valdančiojoje koalicijoje yra linkusi naikinti visas paramas bei lengvatas žemės ūkiui. Kuo daugiau mokesčių, šalin lengvatinį dyzeliną ir pan. O visas likęs pasaulis savo ūkininkus toliau finansuos bei rems. Ar nemanote, kad gali būti sunkios tokių reformų pasekmės, juk mūsų žemdirbiai praras konkurencingumą Europoje ir visame pasaulyje?

Ūkininkai atlieka būtiniausių darbų savo šalies visuomenei – aprūpiną ją maistu. Dėl to nei ankstesnių Seimų, nei XIII Seimo nariai neketina kenkti Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio produktų rinkai ar konkurencijai joje. Tai būtų nesuprantama jokiam liberalui ir padarytų neigiamą poveikį mūsų šaliai. Tačiau tenka pripažinti, kad Lietuvoje ima daugėti apsukruolių, kurie siekia pelnytis iš žemės ūkio sektoriaus lengvatų ir paramos, o prie jo tobulinimo neprisideda. Rinkimų metu liberalai pabrėžė, kad žemės ūkio sektorius neturėtų veikti oligarchiniais metodais, o valstybės dėmesys pagaliau turėtų atitekti tiems, kurie dirba ir turi drąsos kurti pridėtinę vertę.

Tapote Seimo pirmininke ne pačiu patogiausiu – pandemijos – metu. Kuriam laikui, Jūsų nuomone, ir ar išvis galima „išjungti“ parlamento darbą? Tokių siūlymų juk esama – siekiant izoliuoti užkrato židinį ir pan. Kaip ketinate valdyti šią padėtį?

Parlamento darbas niekada negali sustoti. Dėl to su Seimo valdyba paruošėme Seimo statuto pataisas, kurios leis, jei šalyje bus paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, plenarinį Seimo darbą atlikti ir nuotoliniu būdu. Tad kai šios pataisos bus priimtos, matydami, kad virusas ima smarkiau plisti Seime, galėsime imtis maksimalių reikalingų priemonių, leisiančių užtikrinti Seimo narių bei kanceliarijos darbuotojų saugumą ir sveikatą. Seimo valdyba taip pat jau yra priėmusi visus kitus įmanomus sprendimus, apribojančius kontaktus Seimo komitetuose, komisijose ir kanceliarijos padaliniuose.

Pasigirsta siūlymų šalyje įvesti komendanto valandą. Tik apie nepaprastąją padėtį kol kas nekalbama, nors teisiškai, jei neapsirinku, vieno be kito būti negali, o ir to nauda nebūtų visai aiški. Manote, padėtis tikrai tokia, jog laikas liautis „žaidus demokratiją“?

Mano žiniomis, planų įvesti komendanto valandą kol kas nėra. Tačiau jūs neklystate dėl privalomos sąlygos. COVID-19 situacijai Lietuvoje smarkiai pablogėjus, Vyriausybė turėtų argumentuotai kreiptis į Seimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir Seimas dėl to turėtų apsispręsti.

Kaip vertinate žodinį sukčiavimą, pasitaikantį net teisės aktuose? „Nepaprastoji padėtis“ turi aiškų įstatyminį apibrėžimą, kuriai reikia ir parlamento sprendimo, o štai „ekstremali situacija“ gali būti paskelbta susitarus keliems valdininkams. Nematote grėsmės demokratijai požymių?

Suprantu, kad vertinant iš šalies, gali susidaryti toks įspūdis. Tačiau turiu pabrėžti, kad abi šios visuomenės būklės teisės aktuose yra griežtai apibrėžiamos, jos turi aiškias paskirtis, o jų paskelbimas reikalauja atitikti konkrečius kriterijus. Negalėčiau leisti tuo spekuliuoti.

Yra pasakojama, kad, prisidengiant pandemija, siekiama užgniaužti žmogaus teises, eliminuoti parlamentą ir pan. Kiek, pvz., pandemijos situacija ir galimos manipuliacijos ja padarė įtakos valdžios perdavimui po rinkimų bei vyriausybės formavimui?

Mano nuomone, tiek Seimo rinkimai, tiek dabar vykstantis valdžios perdavimas ir Vyriausybės formavimas vyksta kiek įmanoma sklandžiai, turint omenyje išskirtines pandemijos padiktuotas sąlygas. Tačiau negalime nematyti, kad ši pandemija ir su ja įvestas karantinas daro didelę įtaką pažeidžiamiausioms mūsų visuomenės grupėms. Tai yra natūralus barjeras, neleidžiantis visuomenės nariams, patiriantiems socialinę atskirtį, pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime. Tad įvesdami kiekvieną naują ribojimų sąlygą, turime pagalvoti ir apie pagalbos mechanizmus silpnesniems, kad nekiltų grėsmė jų žmogaus teisių užtikrinimui.

Kai pandeminė situacija vienaip ar kitaip išsispręs, kiek dėmesio planuojate skirti žmogaus teisių klausimui kaip Seimo vadovė? Seimo Žmogaus teisių komitetas yra istoriškai silpniausias, ten visada mažiausiai narių. Tai reiškia, kad tema nesvarbi?

Džiaugiuosi, kad XIII Seimo Žmogaus teisių komitetas ir šiandieninėmis sąlygomis greitai susiformavo bei sėkmingai išsirinko stiprų jo vadovą. Teigiamai vertinu ir aktyvų komiteto siekį diversifikuotis bei į savo gretas įtraukti balsą moterų, kurios šiandien yra išskirtinai vyriškos. Lygybės mūsų visuomenėje ir pagarbos pamatinėms žmogaus teisėms temos yra opios, ir aš, kaip Seimo Pirmininkė, tikrai naudosiuosi man suteikta platforma apie tai kalbėti, aktualizuoti žmogaus teisių klausimus ir įgalinti nevyriausybines žmogaus teisių sektoriaus organizacijas aktyviai dirbti su Žmogaus teisių komitetu ir visu Seimu.

Savo karjerą Seime pradėjote būtent kaip Žmogaus teisių komiteto narė. Ar pastebėjote, kad nūnai Lietuvos Respublikos policijos įstatymo naujoje redakcijoje tarsi dingo pareigūnų atsakomybė?

Turiu atkreipti dėmesį, kad pirmasis komitetas Seime, kuriame man teko dirbti, buvo Aplinkos apsaugos komitetas, prie Žmogaus teisių komiteto prisijungiau jau kiek vėliau. Dabar galiojančioje Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo redakcijoje yra nurodyta, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.

Kaip žurnalistas jau esu Jūsų klausęs ir klausimą pakartosiu: kada parlamente įvyks klausymai dėl sprogusių garsių bylų, sugriautų žmonių karjerų, reputacijų, moralinės žalos šeimoms? Turiu galvoje bylas, kai jos nepasiekia teismo arba žlunga teismuose.

Lietuvos kaip teisinės valstybės pamatai yra tvirti tol, kol nepriklausomi jos teismai. Politikai neturėtų kištis į teisminius procesus ar ginčyti jų išvadas, nes teisingumą Lietuvoje vykdo teismai.