Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pamiršta migrantų krizė

„Brexit“ referendumas, nerimas dėl ES ateities, rinkimai Nyderlanduose ir Prancūzijoje atitraukė dėmesį nuo Europos pabėgėlių krizės.

Srautas sumažėjo

Nors ji ir pamiršta dėl atsiradusių svarbesnių problemų, tačiau anaiptol nepasibaigė. Pabėgėliai iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos toliau kasdien plūsta į Europą. Tiesa, šiokių tokių pokyčių vis dėlto atsirado. Naujausi Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys rodo, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Europą jūra pasiekė 73 189 žmonės – ekonominiai migrantai arba pabėgėliai. Iš visų, bandžiusių nelegaliai kontrabandininkų laivais atvykti į ES šalis, 1 808 nuskendo arba dėl kitų priežasčių žuvo kelionės metu. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jūros keliais į Europą buvo atvykę kone trigubai daugiau pabėgėlių – 211 434. Taigi, būtų galima konstatuoti, kad nelegalios migracijos į ES mastas pirmąjį šių metų pusmetį smarkiai sumažėjo.

Ar tai ilgalaikė tendencija, dar sunku pasakyti. Žinoma, palyginti su 2015-aisiais, pačiu Europos pabėgėlių krizės įkarščiu, kai į ES atvyko daugiau nei 1,8 mln. migrantų, dabartinė statistika atrodo ne tokia dramatiška. Tačiau 2014 m. į Europą nelegaliai atvyko apie 280 tūkst. žmonių – šie oficialūs skaičiai, ko gero, neatspindintys tikrųjų nelegalios migracijos apimčių, primena, kad vos per metus dėl vienų ar kitų priežasčių migracijos srautas gali šoktelėti 7 ar net daugiau kartų. Tad pirmųjų 6 šių metų mėnesių rezultatai tikrai neduoda pagrindo manyti, kad migrantams Europa tapo ne tokia patraukli.

Jau tenka pasvarstyti

Tiesą sakant, jos patrauklumas per praėjusius dvejus metus iš tikrųjų sumažėjo. Krizės įkarštyje ne viena ES valstybė, nematydama kito būdo, kaip sustabdyti milžiniškas pabėgėlių kolonas, tranzitu traukiančias į žemyno centrinę dalį, pasienyje skubiai pastatė spygliuotos vielos tvoras. Vėliau visa serija Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Belgijoje ir kitose šalyse islamistų įvykdytų teroro aktų iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į naujuosius imigrantus. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, kvietusios pabėgėlius iš Sirijos vykti į Vokietiją, žodžiai po tokių išpuolių jau skambėjo kaip pasityčiojimas iš sveiko proto. Europiečius šokiravę teroro aktai daug kam atvėrė akis į dešimtmečius vykdytos integracijos politikos pasekmes ir vadinamąją daugiakultūriškumo politiką. Smarkiai sustiprėjo piliečių parama kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurių lyderiai griežtai pasisako prieš nevaldomą imigraciją. Būtent tai tapo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių britus išstoti iš ES.

Europoje pabėgėlių laukia gyvenimas stovyklose ir kruopšti patikra prieš suteikiant pabėgėlio statusą. Scanpix nuotr.

Europos šalyse sustiprėjęs priešiškumas imigrantams, griežtesnė pabėgėlių patikra, sumažintas socialinių išmokų ir paslaugų paketas, suprantama, privertė ne vieną Vakarų Afrikos šalių ar kitų neturtingų valstybių gyventoją papildomai pasvarstyti, ar verta traukti ieškoti laimės į Europą. Tačiau pabėgėlių srautą labiausiai sumažino pernai pavasarį pasiektas ES ir Turkijos susitarimas dėl migrantų krizės sureguliavimo. Mainais už milijardines išmokas Ankara įsipareigojo uždaryti pagrindinį migracijos iš Artimųjų Rytų į Europą kelią per Turkiją į Graikiją. Žinoma, visiškai „užrakinti“ jūros sienos su Graikija turkams nepavyko – žmonių kontrabanda pernelyg pelningas verslas, tačiau nelegalios migracijos mastai sumažėjo dešimteriopai.

Kitas kelias

Beveik uždarius pagrindinį nelegalios migracijos kelią į ES per Turkiją, jo imta ieškoti kitur. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ konstatavo, kad per praėjusius metus smarkiai išaugo nelegalių imigrantų, bandančių pasiekti Europos krantus iš Šiaurės Afrikos, skaičius. Nuo tokios kelionės neatbaido net ir didelė rizika paskęsti plaukiant per Viduržemio jūrą perkrautais ir palaikiais laivais. „Frontex“ atstovų teigimu, dažniausiai tokios kelionės maršrutas veda nuo Libijos pakrantės iki Italijos. Tai nėra naujas migrantų kelias, juo buvo naudojamasi jau seniai, tačiau po ES ir Turkijos susitarimo dėl pabėgėlių jis tapo pagrindiniu. „Frontex“ vadovo Fabrice Leggeri teigimu, šiuo metu Graikijos salas iš Turkijos pusės kasdien pasiekia apie 80–100 pabėgėlių, o daugiau nei prieš metus jų būdavo iki 2 500 ar net daugiau.

Pasak „Frontex“ vadovo, vykstančių migracijos keliu iš Libijos į Italiją skaičius išaugo 40 proc. Daugiausia tai Senegalo, Gvinėjos, Nigerijos ir kitų Vakarų Afrikos šalių gyventojai. Tai patys tikriausi ekonominiai migrantai, tarp jų daug jaunų vyrų ir moterų. Europoje nigerietės esą dažnai nusikaltėlių įtraukiamos į prostitucijos verslą. 2016 m. Europą iš viso pasiekė apie 180 tūkst. tokių migrantų.

Įdomu, kad geresnio gyvenimo ieškoti Europoje traukia pasiturintys afrikiečiai: neturtingiausi gali tik pasvajoti apie pinigus, kuriuos už tokią kelionę reikia sumokėti kontrabandininkams. O klientų jiems pakanka: „Frontex“ duomenimis, nelegalių migrantų srautas iš Libijos į Italiją per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 43 proc.

Ne visi ieškantieji laimės Europoje ją suranda. Kai kuriems tenka grįžti namo. Scanpix nuotr.

Milijardinis verslas

„Europolo“ pareigūnų teigimu, kontrabandininkų gaujos, organizuojančios nelegalių migrantų perkėlimą į Europą, 2015 m. iš viso uždirbo nuo 4,7 iki 5,7 mlrd. eurų. Tačiau pernai pajamos iš žmonių kontrabandos nukrito iki maždaug 2 mlrd. eurų. Migrantų atgabenimas iš Vakarų Afrikos į Libijos pakrantę paprastai kiekvienam iš jų atsieina apie 150 eurų, dalis bando pasiekti Viduržemio jūrą savarankiškai. Tačiau kelionės jūra visada būna organizuotos, šiuo verslu besiverčiančios kriminalinės gaujos konkurentų neįsileidžia. Atsižvelgiant į laivo dydžio, būklę ir kitas savybes, kelionė iš Libijos iki Italijos vienam žmogui kainuoja iki 1tūkst. eurų. Suprantama, ne visi išgali tiek susimokėti – tokiems tenka rizikuoti. Už 300 eurų jiems suteikiama vieta pripučiamame plauste ar laivelyje. Tokia kelionė jūra – pati tikriausia akistata su mirtimi. Pasak „Frontex“ vadovo, vienam žmogui kelionė iš Somalio iki Italijos gali kainuoti iki 3 tūkst. eurų – be jokios garantijos, kad jis iš tikrųjų pasieks Europą.

Tiesa, tam tikras garantijas nelegaliems migrantams teikia pati Europos Sąjunga. Ironiška, kad pabėgėlių gelbėjimas atviroje jūroje, už kurį atsakingos ES šalių pakrančių apsaugos tarnybos ir „Frontex“ operacijose dalyvaujantys kitų šalių laivai, dar labiau skatina nelegalią imigraciją. Žmonių kontrabandininkai Šiaurės Afrikoje drąsina migrantus nesibaiminti „skylėtų“ laivelių, nes esą atviroje jūroje juos paims čia patruliuojantys ES valstybių karo laivai. Nepaisant pernai smarkiai padidėjusių „Frontex“ pajėgų Viduržemio jūroje, joje nuskendo rekordiškai daug – apie 4 tūkst. – Europą nelegaliai bandžiusių pasiekti žmonių. Ne visus laivelius jūroje pavyksta laiku pastebėti, ypač prastomis oro sąlygomis. Ne visiems pasiseka atplaukti tiek, kad patektų į ES pakrančių apsaugos laivų akiratį.

Galima išeitis

Tie, kurie susigundo kontrabandininkų siūlymais vykti į Europą, turėtų žinoti, kad žadamas rojus tėra pigus melas, tvirtina „Frontex“ vadovas F.Leggeri. „Arba tu nuskęsi plaukdamas per Viduržemio jūrą, arba pasieksi Europą visiškai išsekęs. ES vis aktyviau vykdo imigrantų grąžinimo į jų šalis politiką, tad žmonės gali paprasčiausiai prarasti visas savo gyvenimo santaupas, nes lėktuvu bus parskraidinti į tėvynę, – teigė jis. – Nė vienas kontrabandininkas jiems negrąžins už kelionę sumokėtų pinigų.“

„Frontex“ vadovas įspėja, kad net ir palankiausiomis aplinkybėmis, t. y. toliau galiojant ES ir Turkijos susitarimui, išorinės migracijos spaudimas Europai nemažės. Geopolitinis nestabilumas, nesibaigiantis karinis konfliktas Sirijoje, suirutė Libijoje ir Irake vers tūkstančius ieškoti geresnio gyvenimo Europoje. Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani neseniai pareiškė, kad artimiausioje ateityje iš Afrikos į Europą gali atvykti apie 20 mln. žmonių. Jis siūlo nedelsiant ruošti skubų ekonominės pagalbos Afrikai planą, panašų į Marshallo planą, kuriuo Amerikai pavyko prikelti iš griuvėsių Antrojo pasaulinio karo sugriautą Vakarų Europą. Gal tai ir naivi viltis, bet geresnės alternatyvos dar niekas nepasiūlė.

 

 

Rekomenduojami video